Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos (nukentėjusiosios) R. Š. atstovo advokato Kastyčio Paspirgėlio skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria atmestas nukentėjusiosios R. Š. atstovo advokato skundas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. rugpjūčio 27 d. Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariate (toliau – Panevėžio AVPK Kupiškio RPK) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kodą 555 000 dėl S. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , mirties priežasties nustatymo.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2012-08-27 apie 17 val. Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., nenaudojamame buvusiame karvidžių komplekse, nuosavybės teise priklausančiame (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei, gelžbetoninė plokštė prispaudė ir mirtinai sužalojo ten buvusį mažametį S. B..

Nuo 2012-10-01 ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tęsiamas pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 str. 3 d., dėl neatsargaus gyvybės atėmimo pažeidus teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles.

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė V. K. 2013-08-23 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 212 str. 1 p., 3 str. 1 d. 1 p. numatytais pagrindais, motyvuojant tuo, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 132 str. 3 d., požymių. Prokurorė nutarime konstatavo, jog Kupiškio rajono savivaldybės administracijos, kaip juridinio asmens veikoje, nėra BK 132 str. 1 ir 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Patys mažamečiai elgėsi ypatingai neatsargiai, laipiojo ant plokščių. S. B. mama R. Š. galimai tinkamai neprižiūrėjo savo sūnaus S. B., kad jis, būdamas mažametis, atėjo į pavojingą teritoriją, kuri apleista stovi jau daug metų ir visiems (duomenys neskelbtini) seniūnijos gyventojams žinoma, kaip pavojinga vieta. Prokurorė nutarime nurodė ir tai, kad nors Kupiškio rajono savivaldybės administracija už S. B. žūtį neatsako baudžiamąją tvarka, tačiau jai iškyla civilinė atsakomybė kaip šio pastato savininkei. Todėl nukentėjusioji gali kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja R. G. 2013-10-07 nutarimu atmetė R. Š. skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės V. K. 2013-08-23 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, nurodydama, kad prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra pagrįstas, prokurorė jame išsamiai ir argumentuotai nurodė nustatytas faktines aplinkybes, teisiškai jas įvertino, padarė pagrįstas išvadas, lėmusias tyrimo nutraukimą.

2013-10-28 Kupiškio rajono apylinkės teisme buvo gautas nukentėjusiosios R. Š. atstovo advokato Kastyčio Paspirgėlio skundas, kuriuo prašoma panaikinti pirmiau paminėtų prokurorių nutarimus ir ikiteisminį tyrimą atnaujinti. Skunde nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai, nenustatytas konkretus asmuo, kuris veikė nusikalstamai nerūpestingai, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti liudytojai, o iš byloje esančių pareigybių aprašymų neaišku, kurio tarnautojo ar darbuotojo funkcija yra pavojingų pastatų priežiūra.

Skundžiama Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013-11-18 nutartimi nukentėjusiosios R. Š. atstovo advokato skundas atmestas, motyvuojant tuo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas išsamiai ir jo metu nebuvo nustatyta, jog buvo padaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti nusikalstama veika, todėl prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, yra teisėtas. Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog ikiteisminio tyrimo metu turėjo būti išreikalauti savivaldybės skyrių nuostatai ar kiti dokumentai, reglamentuojantys viso skyriaus funkcijas, apklaustas Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus specialistas, išsamiai apklaustas savivaldybės administracijos direktorius, kuris yra asmeniškai atsakingas už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą, yra nepagrįsti, nes šie skundo argumentai yra susiję su bendro pobūdžio savivaldybės funkcijomis, už kurių pažeidimą baudžiamoji atsakomybė pagal BK 132 str. 3 ir 4 d. negalima. Pastatų savininkė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė yra juridinis asmuo, kurio savivaldybės tarnautojų, kitų darbuotojų funkcijos yra nustatomos pareigybių aprašymuose ar savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymuose, todėl ikiteisminio tyrimo metu konkretus asmuo, atsakingas už pavojingų pastatų priežiūrą, liudytojų parodymais negalėjo būti nustatinėjamas. Byloje nustatyta, kad visi, įskaitant ir mažametį žuvusį S. B., žinojo, jog ši vieta yra pavojinga ir lankytis joje negalima. Savivaldybė neturi galimybių nuolat kontroliuoti ir saugoti nenaudojamų pastatų, todėl teigti, kad savivaldybės tarnautojai ar kiti darbuotojai turėjo galimybę numatyti, jog nenaudojamuose ir 4 metus nenugriaunamuose pastatuose, kuriuose lankytis yra pavojinga, lankysis pašaliniai asmenys ir tėvų neprižiūrimi vaikai, nėra pagrindo. Pareiškėjo nurodyta pastatų apsaugos priemonė – visos nenaudojamų pastatų teritorijos apjuosimas STOP juosta, nėra saugesnė priemonė, užkertanti galimybę patekti į pastatų teritoriją, negu (duomenys neskelbtini) seniūno pastatytas plakatas ir užtvertas įvažiavimas į nenaudojamų pastatų teritoriją. Teismas visiškai pritarė prokurorės pozicijai, kad dėl žuvusio S. B. yra ir motinos kaltės, nes ji matė išeinantį mažametį sūnų iš namų ir jam ilgą laiką negrįžus, nesidomėjo, ką jos sūnus rengiasi daryti ir kur jis yra, t. y. tinkamai neprižiūrėjo savo mažamečio sūnaus, dėl ko šis atėjo į pavojingą teritoriją.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas, skundžiama teismo nutartis ir prokurorių nutarimai naikinami.

Išnagrinėjęs pareiškėjos atstovo advokato skundo argumentus, skundžiamus prokurorių nutarimus ir apylinkės teismo nutartį bei teismui pateiktą skundo ir ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta.

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė V. K. 2013-08-23 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą BPK 212 str. 1 p., 3 str. 1 d. 1 p. numatytais pagrindais, motyvuojant tuo, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 132 str. 3 d., požymių, o Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja R. G. 2013-10-07 nutarimu bei Kupiškio rajono apylinkės teismas skundžiama 2013-11-18 nutartimi atsisakydami patenkinti skundus ir palikdami galioti 2013-08-23 prokurorės nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodė, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas išsamiai, tačiau jo metu nebuvo nustatyta, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai. Tačiau aukštesnės instancijos teismas su šiomis sprendimuose padarytomis išvadomis sutikti negali.

Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turiniui keliami reikalavimai numatyti BPK 216 str. 1 d., kur nurodyta, kad nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą išdėstoma nusikalstamos veikos esmė, tyrimo nutraukimo pagrindai ir motyvai. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas reiškia konkretaus baudžiamojo proceso užbaigimą, todėl prokuroro motyvai turi būti išsamūs, aiškūs (suprantami visiems šiuo procesu suinteresuotiems asmenims) ir pagrįsti išsamiu byloje surinktų faktinių duomenų įvertinimu. Nutraukti ikiteisminį tyrimą galima tik išnaudojus visas galimybes surinkti tyrimui reikšmingus duomenis.

Teismas, vykdydamas jam ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatytas funkcijas, pats negali vadovauti ikiteisminiam tyrimui ir negali įpareigoti prokurorą atlikti kokius nors konkrečius ikiteisminio tyrimo veiksmus, taip pat ir nurodyti, kaip prokurorui įvertinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kai prokuroras priima tik jo kompetencijoje esančius sprendimus, taip pat negali įpareigoti prokurorą priimti konkretų sprendimą, kuris ikiteisminio tyrimo stadijoje pagal baudžiamojo proceso įstatymą yra ne teismo, bet prokuroro kompetencija. Vadovaujantis BPK 64 str. 2 d., nagrinėdamas skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų, teismas patikrina prokuroro sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o nustatęs pažeidimus, juos nurodo bei pasiūlo juos pašalinti.

Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga akivaizdu, kad atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo išnaudotos visos galimybės surinkti tyrimui reikšmingus duomenis, nustatyti ir ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl šiuo atveju negalima sutikti su skundžiamuose sprendimuose padarytomis išvadomis.

Ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliekamas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 132 str. 3 d., dėl neatsargaus gyvybės atėmimo pažeidus teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2012-08-27 apie 17 val. Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., buvusiame karvidžių komplekse, nuosavybės teise priklausančiame (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei, gelžbetoninė plokštė prispaudė ir mirtinai sužalojo ten buvusį mažametį S. B..

Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad 2007-07-18 Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimu karvidžių kompleksas, esantis (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) sen. Kupiškio rajone pripažintas bešeimininkiu ir perduotas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės nuosavybėn (25-26 b.l.). Kupiškio rajono savivaldybės taryba 2007-10-25 sprendimu Nr.TS-202 (88 b.l.) perėmė savo nuosavybėn bešeimininkį turtą pagal teismo sprendimą ir 2007-12-20 sprendimu Kupiškio rajono savivaldybės taryba pripažino karvidžių komplekso pastatus netinkamais (negalimais) naudoti dėl funkcinio nusidėvėjimo ir nusprendė juos nurašyti (94, b.l.). Taigi iš šių aplinkybių akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė teismo sprendimo pagrindu tapo karvidžių komplekso, esančio (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) sen. Kupiškio rajone, savininke, todėl ji įgijo visas teises ir pareigas į šį objektą, jo statinius, įskaitant ir pareigą šiais statiniais rūpintis bei juos prižiūrėti.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, 2007-12-28 Kupiškio rajono savivaldybės administracija išsiuntė raštą Nr. Sl-1638(9.9) Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl bešeimininkiu statinių griovimo ir jų teritorijų sutvarkymo. Šiame rašte nurodytas būtinų nugriauti bešeimininkiu statinių sąrašas, kuriame 12 numeriu nurodytas karvidžių kompleksas, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Kupiškio r., bei nurodytas preliminarus lėšų poreikis 1 056 022 litų statinio nugriovimui ir teritorijos sutvarkymui (183-185, b.l.). 2008-10-01 Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos sėkmingai užbaigė Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis finansuotą projektą „Apleistų pastatų likvidavimas“ ir Kupiškio rajono savivaldybės prašė nurodyti 10 prioritetinių, pirmiausia griautinų pastatų, esančių savivaldybės jurisdikcijos teritorijoje. Kupiškio rajono savivaldybė prioriteto eilės tvarka 10 numeriu nurodė karvidžių kompleksą (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) sen. Kupiškio r. (203, b.l.).

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 3 p. (2008 m. rugsėjo 15 d. įstatymo Nr. X-1722 redakcija, galiojanti nuo 2008 m. spalio 1 d.), savivaldybės savarankiška funkcija yra savivaldybei nuosavybės teise priklausančios žemės ir kito turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo. Pagal šio įstatymo 6 str. 21 p., savivaldybės savarankiška funkcija yra ir statinių naudojimo priežiūra įstatymų nustatyta tvarka. Savivaldybės pareigos patikslintos Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 40 str., pagal kurio nuostatas statinio naudotojas, šiuo atveju Kupiškio rajono savivaldybė, privalo statinį (jo patalpas) naudoti pagal paskirtį; laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų; organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą; suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Remiantis to paties įstatymo 41 str. 6 d., paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį ar įvykus statinio avarijai, statinio naudotojas ir (ar) statinio techninis prižiūrėtojas privalo imtis priemonių žmonėms apsaugoti. Remiantis statybos reglamento STR 01.12.07:2004, pagrindiniai statinių priežiūros ir naudojimo uždaviniai yra: išvengti statinių griūčių (10.4 p.), siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai (10.5 p.). Remiantis šio reglamento 30.5 p., naudotojas privalo suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius (8.12), jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.

Juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtinų sąlygų visuma yra nustatyta BK 20 str. Pagal šio straipsnio pirmą dalį juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje yra numatyta juridinio asmens atsakomybė. Pagal BK 20 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, jei nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, einantis vadovaujančias pareigas ir turintis teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba gali kontroliuoti jo veiklą, ir fizinis asmuo padaro nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais, veikdamas individualiai arba juridinio asmens vardu. Taigi iš šios teisės normos seka, kad juridinis asmuo veikia per fizinį asmenį, t. y. savo darbuotoją. Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, savivaldybės, įskaitant ir Kupiškio rajono savivaldybę, savo funkcijas įgyvendina per konkrečius valstybės tarnautojus ar kitus darbuotojus, kurių funkcijos yra nustatomos pareigybių aprašymuose ar savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymuose. Tačiau nesutiktina su apylinkės teismo išvada, kad konkretus asmuo, atsakingas už pavojingų pastatų priežiūrą, liudytojų parodymais negalėjo būti nustatinėjamas.

Iš teismui pateiktų byloje esančių pareigybių aprašymų (111-142 b.l.) matyti, jog šių dokumentų turinys yra abstraktus ir vienareikšmiškai negalima nustatyti, kurio (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės darbuotojo ar tarnautojo funkcija yra savivaldybei nuosavybės teise priklausančių pavojingų pastatų priežiūra. Tačiau visos pareigybės yra siejamos su konkrečiais asmenimis. Todėl priešingai nei skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju liudytojų parodymai yra labai svarbūs tam, kad būtų galima išsiaiškinti, kokia (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje buvo nustatyta pastatų priežiūros tvarka, o taip pat siekiant nustatyti asmenį ar asmenis, atsakingus už pastatų priežiūrą. Tuo tarpu iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą joks konkretus asmuo galimai atsakingas už minimų pastatų priežiūrą nebuvo nustatinėjamas. Ikiteisminio tyrimo metu nesiaiškinta, ar (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje apskritai įvykio metu buvo tarnautojas ar darbuotojas, atsakingas už savivaldybei priklausančio statinio - karvidžių komplekso, esančio (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) sen. Kupiškio rajone, priežiūrą, o jeigu toks asmuo buvo ar yra, tai konkrečiai kurio tarnautojo ar darbuotojo funkcija yra vykdyti šio statinio priežiūrą ar atlikti kitus su šio statinio valdymu būtinus veiksmus. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti tik du (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos darbuotojai, tai - vyriausioji specialistė V. M. ir administracijos direktoriaus pavaduotojas E. P., kurie negalėjo paaiškinti, kuris savivaldybės tarnautojas ar darbuotojas yra atsakingas už pavojingų statinių priežiūrą ir ar iš viso toks darbuotojas yra. Minėti liudytojai parodė, kad jie su šia sritimi nėra susiję, tačiau plačiau apie tai galėtų paaiškinti Urbanistikos ir ekologijos skyriaus darbuotojai. Byloje yra keturių šio skyriaus darbuotojų pareigybių aprašymai (113-121 b.l.). Urbanistikos ir ekologijos skyriaus vyriausiojo specialisto A. V. pareigybės aprašyme prie priskirtinų funkcijų numatyta ir funkcija (14 p.) – vykdyti statinių naudojimo priežiūrą siekiant vykdyti savivaldybei Statybos įstatymu numatytas funkcijas (113-114 b.l.). Urbanistikos ir ekologijos skyriaus vyriausiojo specialisto Karjeros valstybės tarnautojo A. S. pareigybės aprašyme numatyta funkcija (6.7 p.) – rengti pastatų ir statinių statybos ir griovimo leidimų projektus, o vienas iš pareigybės tikslų – įgyvendinti statybos ir teritorijų planavimo įstatymą (118-119 b. l.). Tačiau nei šie, nei kiti Urbanistikos ir ekologijos skyriaus darbuotojai (I. P., E. S.) ikiteisminio tyrimo metu apklausti nebuvo. Byloje taip pat yra (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vyresniojo specialisto L. K. pareigybės aprašymas, iš kurios matyti, kad ši pareigybė reikalinga koordinuoti Savivaldybės turto ir valstybės turto, perduoto Savivaldybei valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, valdymą, vykdyti jo privatizavimą, o šias pareigas einančio darbuotojo viena iš funkcijų (5.1.1. punktas) turto valdymo ir disponavimo srityje - įgyvendinti įstatymais Savivaldybės nuosavybėn priskirto turto ir Vyriausybės nutarimais perduodamo valstybės turto priėmimą, registravimą ir perdavimą valdyti Savivaldybės įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms; siekti, kad būtų užtikrinamas valstybės turto, valdomo patikėjimo teise, ir Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto efektyvus valdymas ir naudojimas (122-125 b.l.). Tačiau kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, L. K. ikiteisminio tyrimo metu apie jai priskirtų funkcijų vykdymą taip pat apklausta nebuvo. Be to, iš L. K. pareigybės aprašymo matyti, kad ši pareigybė savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta 2012 m. lapkričio 15 d, t.y. po įvykio. Kodėl būtent tuo metu buvo patvirtintas šios pareigybės aprašymas ir ar ši pareigybė nėra kaip nors susijusi su nagrinėjamu įvykiu, ikiteisminio tyrimo metu nesiaiškinta. Apie šias aplinkybes, o taip pat dėl tiriamo įvykio nebuvo apklaustas Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktorius. Nors remiantis Vietos savivaldos įstatymo 29 str. 8 d. 1 p., savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nesiaiškinta, ar savivaldybėje buvo įgyvendinti visi teisės aktai, susiję su pastatų priežiūra. Taip pat nesiaiškinta, ar savivaldybėje kuriam nors darbuotojui buvo pavesta kitų darbuotojų, dėl kurių galimai nepakankamo pastato priežiūros ar visiško šio pastato nepriežiūros įvyko tiriamas įvykis, kontrolė. Šių aplinkybių nustatymas yra labai svarbus ir gali turėti reikšmės sprendžiant galimos atsakomybės klausimą.

Apylinkės teismo argumentas, kad Savivaldybė neturi galimybių nuolat kontroliuoti ir saugoti nenaudojamų pastatų, todėl teigti, jog savivaldybės tarnautojai ar kiti darbuotojai turėjo galimybę numatyti, kad nenaudojamuose ir ketverius metus nenugriaunamuose pastatuose, kuriuose lankytis yra pavojinga, lankysis pašaliniai asmenys ir tėvų neprižiūrimi vaikai, nėra pagrindo, yra nepagrįstas. Byloje apskritai nėra duomenų, kad pati savivaldybė būtų organizavusi, atlikusi jai nuosavybės teise priklausančių griūnančių statinių - karvidžių komplekso, esančio (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) sen. Kupiškio rajone, priežiūrą. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas A. A. parodė, kad 2006 m. iš Kupiškio rajono savivaldybės gavo nurodymą surašyti visus seniūnijoje esančius bešeimininkius pastatus. Alizavos seniūnijoje tokie pastatai buvo trys, tarp jų buvo ir minimas karvidžių kompleksas. 2007 m. Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimu visi šie trys pastatai buvo pripažinti nerealizuotinais statiniais ir perduoti Kupiškio rajono tarybai, kuri juos vėliau perdavė Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministerijai dėl jų likvidavimo ir aplinkos sutvarkymo. (duomenys neskelbtini) seniūnijai šis karvidžių kompleksas niekada nebuvo perduotas, seniūnija nebuvo įgaliota jį saugoti ar kitaip prižiūrėti. Liudytojo A. A. teigimu, jis pats savo iniciatyva suorganizavo, kad būtų pastatytas plakatas su užrašu „PAVOJINGA ZONA ĮEITI, ĮVAŽIUOTI DRAUDŽIAMA“. Plakatą su tokiu užrašu jis pastatė prie griuvėsių, dar užtvėrė juosta įvažiavimą į buvusį kompleksą, kurią vėliau kažkas nuplėšė. Tai padarė prieš kokius 4-5 metus. Plakatas kelis kartus buvo nuverstas, todėl jam kelis kartus teko jį iš naujo pastatyti, kad užrašas būtų matomas (46, b.l.). Taigi kaip matyti iš aptartų liudytojo A. A. parodymų, jis savo iniciatyva apsaugine juosta ir tik įvažiavimą į buvusį kompleksą buvo aptvėręs prieš 4-5 metus, tačiau ši juosta buvo nuplėšta. Duomenų, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė būtų ėmusi kokių nors veiksmų, kad į pastatus ar jų teritoriją negalėtų patekti pašaliniai asmenys, byloje nėra. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nagrinėjamo įvykio metu matomoje vietoje ženklas „PAVOJINGA ZONA ĮEITI, ĮVAŽIUOTI DRAUDŽIAMA“ nebuvo pastatyta, šis ženklas gulėjo nematomoje vietoje prie griuvėsių. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat nesiaiškinta, ar savivaldybė buvo organizavusi šio pastato apžiūrą po nuosavybės teisių į jį įgijimo, ar atliko šio pastato apžiūras, kaip dažnai atliko minimo pastato, kontrolę.

Skundžiamuose procesiniuose sprendimuose nurodoma aplinkybė, jog visi, įskaitant ir mažametį žuvusį S. B., žinojo, jog aptariama vieta yra pavojinga ir lankytis joje negalima, negali būti esminė dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir neatleidžia nuo pareigos visapusiškai ištirti bylos aplinkybes, surinkti visus bylai reikšmingus duomenis.

Skundžiamuose procesiniuose sprendimuose padaryta išvada, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tačiau tokią išvadą galima padaryti tik tada, kai yra išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus duomenis, įrodančius ar paneigiančius nusikalstamos veikos buvimą. Pirmiau paminėtos aplinkybės ir visi bylos duomenys patvirtina pareiškėjos atstovo gynėjo skunde nurodomą aplinkybę, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliekamas neišsamiai. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė V. K. 2013-08-23 nutarime nurodė, kad nagrinėjamu atveju Kupiškio rajono savivaldybės administracijai galima tik civilinė atsakomybė kaip šio pastato savininkei. Tačiau aukštesniojo teismo pozicija yra ta, kad tik patikimai nusprendus, jog nusikalstama veika nebuvo padaryta, gali būti sprendžiamas civilinės atsakomybės klausimas.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pasinaudota visomis galimybėmis surinkti tyrimui reikšmingus duomenis, nebuvo imtasi visų priemonių esantiems neaiškumams ir prieštaravimams, kilusioms abejonėms pašalinti. Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog skundžiami prokurorų nutarimai ir jų teisėtumą bei pagrįstumą patvirtinanti ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis priimti nepilnai išsiaiškinus ir ištyrus visas bylai reikšmingas aplinkybes.

Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas nepagrįstai, todėl prokurorų nutarimai bei ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis naikinami.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį ir dėl nukentėjusiosios R. Š. atstovo advokato Kastyčio Paspirgėlio skundo priimti naują sprendimą:

Panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės V. K. 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos R. G. 2013 m. spalio 7 d. nutarimą atmesti skundą.

Nutartis neskundžiama.