- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-25
- Bylos Nr.
- 2S-828-368/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Pareiškėjas
- A. N.
- Kategorijos
- 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-40-672/2014, kuria nustatytas terminas prašymo atnaujinti procesą trūkumams pašalinti, panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas A. N. kreipėsi į Akmenės rajono apylinkės teismą, prašydamas atnaujinti procesą Akmenės rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1390-922/2012, dalyse dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto padalijimo ir išlaikymo kitam sutuoktiniui priteisimo. Prašymą prašė atnaujinti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą (dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Akmenės rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 10 d. nutartimi nustatė pareiškėjui A. N. keturiolikos dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo, nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems patikslinto prašymo trūkumams pašalinti, įpareigojant pareiškėją suformuluoti nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą atitinkančius motyvus ir pridėti įrodymus, pagrindžiančius proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, o taip pat pateikti įrodymus, pagrindžiančius termino praleidimo priežasčių svarbą ir praleisto termino atnaujinimo būtinumą. Nurodė, kad pareiškėjas visiškai nepagrįstai teisės normos taikymo klaidą tapatina su bylos nagrinėjimu rašytinio proceso tvarka ir su nukrypimu nuo CK 3.117 ir 3.118 straipsniuose įtvirtinto sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė priimtinų proceso atnaujinimo motyvų, kurie galėtų būti nagrinėjami teisme, o taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodyto atnaujinimo pagrindo buvimą. Pabrėžė, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad nuo 2012-11-20, kai buvo priimtas sprendimas santuokos nutraukimo byloje, jis nuolat dirbo (duomenys neskelbtini), nepaaiškino, kodėl darbas (duomenys neskelbtini) turėtų būti teismo pripažintas svarbia termino praleidimo priežastimi, taip pat nepateikė įrodymų, jog iš darbo į Lietuvą neišleido darbdavys.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdamas Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartį, apeliantas (pareiškėjas) A. N. prašo teismo nutartį panaikinti. Atskirajame skunde teigiama, kad prašymas yra grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, neruošė procesinių dokumentų teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje, nesinaudojo advokato paslaugomis, nesuprato teismo rašytinio proceso esmės. Mano, kad teismas turėjo vertinti išnagrinėtos civilinės bylos šalių valią. Tvirtina, kad pareiškime nurodė svarbias aplinkybes procesui atnaujinti.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apelianto (pareiškėjo) A. N. atskirasis skundas netenkintinas.
Nagrinėjant atskirąjį skundą analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjui (apeliantui) nustatytas terminas prašymo atnaujinti procesą trūkumams pašalinti, yra pagrįsta ir teisėta.
CPK 370 straipsnyje įtvirtintas prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimas – teismo atliekamų procesinių veiksmų eiliškumas ir turinys. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda savarankiškų stadijų. Pirmos stadijos metu teismas turi išspręsti prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Šis klausimas sprendžiamas pagal procesines taisykles, analogiškas reglamentuojančioms ieškinio priėmimą, rašytinio proceso tvarka (CPK 137, 138 straipsniai), spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, ar jis apmokėtas žyminiu mokesčiu, kai reikia, taiko pareiškimo trūkumų šalinimo procesines priemones. Teismas atsisako priimti prašymą atnaujinti procesą, jeigu yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose išvardyti pagrindai. Kitų klausimų šioje sprendimo prašymo priėmimo stadijoje teismo diskrecijai įstatymo nepriskirta.
Iš bylos medžiagos metyti, kad pirmosios instancijos teismo bylą nagrinėjanti teisėja 2014 m. vasario 26 d. rezoliucija priėmė apelianto patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad apeliantas nepakankamai apibrėžė prašyme nurodytų pagrindų atnaujinti procesą buvimą ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių prašymo atnaujinti procesą termino praleidimo priežasčių svarbos, todėl nustatė terminą pašalinti dvejopo pobūdžio prašymo trūkumams: 1) suformuluoti prašyme nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo motyvus ir pridėti įrodymus, pagrindžiančius proceso atnaujinimo pagrindo buvimą; 2) pateikti įrodymus, pagrindžiančius termino praleidimo priežasčių svarbą ir praleisto termino atnaujinimo būtinumą.
Teismas pažymi, kad pagal CPK 370 straipsnio 2 dalį iš prašymą padavusio asmens teismas turi teisę pareikalauti papildomų įrodymų, kad nepraleistas CPK 368 straipsnyje nustatytas terminas arba kad yra šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai.
Taigi teisinis reglamentavimas suteikė teismui teisę pareikalauti prieš tai minėtus papildomus įrodymus.
Teismas pažymi, kad nors klausimą, ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, teismas sprendžia antrojoje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje, t. y. kai prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje, pareiškėjas, teismui pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, turi nurodyti ne tik aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. nurodyti, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą bet ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Kai pareiškėjas paduoda prašymą praleidęs nustatytą trijų mėnesių terminą, pareiškėjas turi pateikti prašymą dėl šio termino atnaujinimo, nurodydamas jo praleidimo priežastis (CPK 78 straipsnio 2, 3 dalys). CPK 78 straipsnio sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, teismas vertina termino praleidimo priežasčių svarbą ir šis vertinimas atliekamas pagal paties pareiškėjo pateiktos medžiagos turinį.
Esant prieš tai minėtam teisiniams reglamentavimui, akivaizdu, kad apeliantas, tiesiogiai suinteresuotas, kad jo prašymas atnaujinti procesą būtų teismo patenkintas, turi ne tik nurodyti teismui, jo manymu, svarbias minėto termino praleidimo priežastis, bet ir pateikti šias priežastis pagrindžiančius įrodymus.
Prašymo praleidimo priežasčių svarbą parodo ir tai, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą, t. y. nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.
Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jei pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas. Pažymėtina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė.
Taigi pareiškėjas prašyme turi nurodyti ne tik, kad, jo nuomone, klaidingai pritaikyta (nepagrįstai netaikyta) norma, bet ir suformuluoti aiškius argumentus, leidžiančius pagrįstai abejoti įsiteisėjusio teismo sprendimo užbaigtoje civilinėje byloje teisėtumu, o ne tik pateikti pareiškėjui galbūt nepalankaus teismo sprendimo interpretaciją.
Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamos teismo nutarties, tačiau pažymi, jog teismo papildomų įrodymų pareikalavimas iš prašymą padavusio asmens (CPK 370 str. 2 d.), negali būti sutapatinamas su prašymo trūkumų pašalinimu (CPK 370 str. 1 d.), ir minėtų įrodymų (jų dalies) nepateikimas nesudarytų pagrindo prašymo palikti nenagrinėtą ar laikyti nepaduotą, o turėtų įtakos prašymo atnaujinti procesą išsprendimui, todėl iš skundžiamos teismo nutarties šalintina rezoliucinės dalies nuoroda, kad per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalinus, prašymas bus paliktas nenagrinėtas.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.
Pašalinti iš Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. teismo nutarties rezoliucinės dalies nuorodą, kad per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalinus, prašymas bus paliktas nenagrinėtas.