Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2023-02-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-39-990/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-02-21
Bylos Nr.
A6.-39-990/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01225-2022-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas (pirm.)
Pažeidėjas
S. Š.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerija prie LR Finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-39-990/2023
Teisminis procesas Nr. 4-68-3-01225-2022-7
Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. vasario 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,dalyvaujantteismo posėdžių sekretorei Rasai Glovickytei – Liobienei,administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. Š. (S. Š.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. S. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, žinodamas, kad jo vadovaujama įmonė yra nemoki, nesikreipė su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Tesimo posėdžio metu S. Š. parodė, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo iki įmonės bankroto. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė nekilnojamojo turto projektų vystymu. Jo vadovaujamos įmonės mokėtinas pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM) atsirado dėl sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo kitai įmonei, bet kreditorius „V.“ apskundė tą sandorį ir apygardos teismas nusprendė grąžinti sklypą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėn. Apeliacinės instancijos teismas sprendimą panaikino ir bylą grąžino į apygardos teismą. Dabar vėl yra paduotas apeliacinis skundas, tačiau tikriausiai tas sklypas bus grąžintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybei. Minėto sklypo rinkos vertė yra 450 000 - 500 000 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriniai reikalavimai sudaro apie 180 000 eurų su visomis netesybomis, taigi grąžinus sklypą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybei būtų pakeistas VMI kreditorinis reikalavimas, kuris yra atsiradęs dėl to sklypo pardavimo. Administratorius pakoreguos deklaraciją ir kreditorinis reikalavimas VMI taps lygus keliems tūkstančiams eurų, dėl ko jis ir nesikreipė dėl bankroto. Už parduotą sklypą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų negavo - buvo padaryta užskaita. Dėl įmonės bankroto kreipėsi VMI, jis skundė nutartį dėl bankroto iškėlimo, motyvuodamas tuo, kad vyksta teisminis ginčas, bet skundas buvo atmestas. Daugiau turto įmonė neturi. Savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo jis nepripažįsta, nes nemano, kad jis turėjo kreiptis dėl bankroto iškėlimo.

3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2016 m. spalio 4 d., bendrovės vadovas nuo 2019 m. liepos 27 d. iki bankroto įmonei iškėlimo buvo S. Š. (bylos lapai 5-8).

4. Nuo 2019 m. balandžio mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga valstybės biudžetui, įsiskolinimas nuo 2020 m. rugsėjo mėn. ženkliai padidėjo (bylos lapas 9).

Žemesnės instancijos teismas

5. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi išnagrinėjus VMI prašymą iškelta UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla (bylos lapai 10-11). Minėtoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje padaryta išvada, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nemoki, o 2022 m. birželio 16 d. duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams pagal VMI apskaitomas prievoles buvo 57 421,73 eurų.

6. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. To paties įstatymo 6 straipsnyje numatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

7. Minėta, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi išnagrinėjus VMI prašymą iškelta UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola valstybės biudžetui nuosekliai augo įmonei vadovaujant S. Š., kuris negalėjo nežinoti apie įmonės ekonominę būklę ir jos gyvybingumo perspektyvas. Per įstatymo nustatytą terminą įmonės vadovas S. Š. įmonės nemokumo proceso neinicijavo, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, o bankroto procedūrą tik 2022 m. birželio 16 d. inicijavo VMI. Minėta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo 2019 m. liepos 27 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo S. Š., įmonės įsiskolinimai susidarė jo vadovavimo laikotarpiu, tačiau S. Š. ignoravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumą ir toliau tęsė veiklą bei nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

8. Nors teismo posėdžio metu S. Š. nurodė, kad šiuo metu vyksta teisminis ginčas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo, dėl kurio ir atsirado beveik visa mokestinė nepriemoka, o minėtam sklypui grįžus UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybei, S. Š. manymu, pasikeistų VMI kreditorinio reikalavimo dydis, tačiau S. Š. nurodytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusio sklypo pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumas šiuo metu nėra nuginčytas, o administracinėn atsakomybėn traukiamo įmonės buvusio vadovo tikėjimasis, kad įmonės turtinė padėtis galbūt pasikeis dėl sandorio, kurį ginčija trečiasis asmuo, pripažinimo negaliojančiu, niekaip nešalina S. Š. atsakomybės dėl padaryto administracinio nusižengimo.

9. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikęs skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla, išsakė analogiškus argumentus ir prašė stabdyti bankroto bylos nagrinėjimą, kol įsiteisės galutinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2099-779/2022, kurioje kreditorė V. pareiškė ieškinį UAB „K.“ dėl (duomenys neskelbtini) sudarytos žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nes nuo civilinėje byloje Nr. e2-2099-779/2022 priimto sprendimo gali priklausyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokumo būsena, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 4 d. nutartyje, kuria buvo išnagrinėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2099-779/2022 ieškovė V. prašo pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „K.“ (duomenys neskelbtini) sudaryta? žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarti? negaliojančia bei taikyti restitucija? natūra, tačiau Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2-2099-779/2022 pripažinus (duomenys neskelbtini) sudaryta? pirkimo–pardavimo sutarti? negaliojančia ir pritaikius restituciją, UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų grąžintas žemės sklypas ar jo dalis, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgytų naują kreditorių, kurio reikalavimo suma būtų lygi už žemės sklypą sumokėtai kainai. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 4 d. nutartyje, be kita ko, nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė aktualių finansinių dokumentų, pagrindžiančių, kokia šiuo metu yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė būsena, taip pat ir duomenų apie turimus kreditorius ir pradelstų skolų dydžius, tad negalima nustatyti, koks yra realusis UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų santykis.

10. Nors S. Š. nurodė esantis įsitikinęs, kad, minėtos sutarties nuginčijimo atveju, UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola valstybės biudžetui ženkliai sumažėtų, tačiau, pirma, S. Š. nepateikė jokių konkrečių įrodymų, pagrindžiančių tai, kad sutarties nuginčijimo atveju įmonė nebeturėtų įsiskolinimo valstybės biudžetui; antra, kaip minėtoje nutartyje pabrėžė Lietuvos apeliacinis teismas, vien sutarties nuginčijimas nereiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinė padėtis ženkliai pagerėtų, nes, pripažinus (duomenys neskelbtini) sudaryta? pirkimo–pardavimo sutarti? negaliojančia ir pritaikius restituciją, UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų grąžintas žemės sklypas, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgytų naują kreditorių. Spendžiant dėl S. Š. patraukimo teisinėn atsakomybėn negalima nevertinti ir to, kad minėtą žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarti? ginčija ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar S. Š., o V., kuri siekia iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atgauti kredito sumą bei palūkanas. Ginčijamą žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė įmonei vadovaujant S. Š. Dėsninga, jog po nekilnojamojo turto pardavimo, įvykusio su įmonės vadovo S. Š. žinia ir valia, įmonė privalėjo atsiskaityti ir su valstybės biudžetu, o to negalint padaryti – įmonės vadovas, remdamasis JANĮ 6 straipsniu, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, turėjo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Įmonės vadovo S. Š. tikėjimasis, kad jam esant įmonės vadovu įmonės sudarytą sandorį nuginčys trečiasis asmuo ir dėl to galbūt ateityje pasikeis įmonės esami įsipareigojimai valstybės biudžetui, niekaip neatleidžia įmonės nuo mokestinių įsipareigojimų vykdymo laiku ir nešalina įmonės vadovo administracinės atsakomybės dėl įmonės nemokumo proceso neinicijavimo laiku. Vien S. Š. niekuo neparemtas įsitikinimas, jog esant įstatymuose nustatytiems kriterijams, kuomet įmonės vadovui kyla pareiga kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, įmonės finansinė padėtis pagerės, neatleidžia jo nuo atsakomybės dėl tokios pareigos nevykdymo. Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas daro išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas S. Š. nesilaikė JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

11. S. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, žinodamas, kad įmonė yra nemoki, nesikreipė su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taigi S. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

12. S. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatyta baudos nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų administracinė nuobauda.

13. Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad S. Š. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, S. Š. neteistas, baustas administracinėmis nuobaudomis, be kita ko, dėl įmonės deklaracijų, metinių ataskaitų nepateikimo, mokesčių administratoriaus reikalavimų nevykdymo, Kelių eismo taisyklių pažeidimų, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. nutarimu S. Š. buvo nubaustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, pastarajam būnant kitos įmonės vadovu, taigi S. Š. skirtina administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas didesnis už minimalų – vienas tūkstantis šeši šimtai eurų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 635-637, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Pripažinti S. Š. (S. Š.) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vieno tūkstančio šešių šimtų eurų dydžio baudą.

Išaiškinti S. Š., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, - ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „1001“, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-39-990/2023. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas