- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-31
- Bylos Nr.
- 1S-341-337/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Pareiškėjas
- I. R.
teismo posėdyje išnagrinėjęs I. R. skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014-02-28 nutarties, kuria atmestas I. R. skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2014-02-07 nutarimo atmesti skundą panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pradėtas ir atliekamas pagal požymius nusikalstamos veikos numatytos BK 140 str. 2 d. 2014-01-22 Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu netenkintas įtariamojo I. R. skundas dėl laikino sulaikymo protokolo pripažinimo neteisėtu.
Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro 2014-02-07 nutarimu atmestas įtariamojo I. R. skundas dėl 2014-01-22 Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimo panaikinimo.
Skundžiama Utenos rajono apylinkės teismo 2014-02-28 nutartimi įtariamojo I. R. 2014-02-14 skundas dėl 2014-01-04 ir 2014-01-22 Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorų nutarimų panaikinimo atmestas.
I. R. skundžia 2014-02-28 Utenos rajono apylinkės teismo nutartį, prašo nutartį panaikinti ir 2014-01-04 laikino sulaikymo protokolą pripažinti neteisėtu.
I. R. nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, neteisėta, priimta šališkai, todėl yra naikintina.
I. R. nurodo, kad teisėja, nagrinėjusi jo skundą, privalėjo nusišalinti BPK 58 str. 2 d. 2 p. pagrindu, kadangi, toje pačioje byloje ji sprendė prievartos priemonių taikymo klausimą jo atžvilgiu – skyrė jam iki bylos nagrinėjimo pabaigos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones. Jis tokią nutartį apskundė Panevėžio apygardos teismui, kurio 2014-01-20 nutartimi 2014-01-05 Utenos rajono apylinkės teismo nutartis buvo panaikinta. I. R. teigia, kad teisėja, nagrinėjusi jo skundą, yra susidariusi neteisingą bei šališką nuomonę apie įvykio aplinkybes.
Be to, I. R. nurodo, kad skundžiamojoje 2014-02-28 Utenos rajono apylinkės teismo nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad ši nutartis yra neskundžiama, nes to nenumato BPK 439 str. 2 d. Teigia, kad teismo nutartis priimta pagal jo skundą dėl nepagrįstai taikytos procesinės prievartos priemonės – laikino sulaikymo, ir jis vadovaudamasis BPK 440 str., turi teisę paduoti skundą aukštesniajam teismui.
I. R. dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrįstumo nurodo, kad iš byloje esančių D. R. parodymų matyti, kad ji bandė santuokos nutraukimo problemas spręsti policijos pareigūnų pagalba, teigia, ji buvo suplanavusi provokacinius veiksmus prieš jį. Pažymi, kad jis jokio smurto D. R. atžvilgiu nenaudojo ir jai sužalojimų nepadarė. (duomenys neskelbtini) D. K., kuris vykdė jo suėmimą, nurodė, kad jam D. R. nurodė, kad ji tik buvo jo (I. R.) pastumta praėjimui atlaisvinti, taip pat ji teigė, jog pareiškimo nerašys ir pretenzijų neturės, jeigu jis atiduos diktofoną. Pažymi, kad D. K. ir S. K. patvirtino, kad jis, I. R., prašė, jog jie apžiūrėtų jo žmoną, vežtų ją pas medikus, tačiau to pareigūnai nedarė ir nustatyti įvykio aplinkybių nesiekė.
Šalies argumentai
I. R. nurodo, kad siekdamas išvengti prasidėjusio konflikto bei norėdamas išeiti iš virtuvės, jis D. R. buvo suėmęs už rankų riešų ir pasuko ją į šoną bei stumtelėjo. Tokie jo veiksmai negalėjo jai sukelti nei fizinio skausmo, nei sužalojimų.
I. R. pažymi, kad 2014-03-05 Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių I. R. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d. padarymo. Be to, jam ne kartą yra tekę patirti sutuoktinės psichologinį smurtą, bei dėl jos provokuojančių veiksmų kreiptis į policiją.
Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) Ž. B., žinodama, kad jo žmona būdama neblaivi nepagrįstai iškvietė policiją, buvo suinteresuota jį sulaikyti. Teigia, kad neteisinga teismo išvada, jog netikėti policijos pareigūnų užfiksuotais duomenimis, nėra pagrindo, taip pat teismas nepagrįstai policijos pareigūnų parodymus vertino kaip labiau patikimus. Byloje nei teismas, nei policijos pareigūnai nenurodė, kad jis nuo policijos nesislėpė, nebėgo. Pažymi, kad sulaikytas asmuo turi būti nedelsiant paleistas, jeigu nėra suėmimo pagrindų bei sąlygų.
Teismas skundžiamojoje nutartyje nenurodė, kokie būtini procesiniai veiksmai buvo atlikti nuo jo sulaikymo iki pranešimo apie įtarimą įteikimo, t.y. per devynias valandas. Taip pat teismas nenurodė, kodėl policijos pareigūnai, nesikreipė nedelsiant į teismą dėl nukentėjusiojo asmens apsaugos užtikrinimo priemonių paskyrimo. Pažymi, kad jis iš areštinės nebuvo paleistas, o buvo skubos tvarka išvežtas į Utenos apskrities ligoninę.
Šalies argumentai
I. R. skunde nurodo ir tai, kad buvo pažeistos jo teisės į gynybą, nes jam nebuvo išaiškintos sulaikytos asmens teisės, jis nesuprato už ką yra sulaikytas, jam nebuvo paskirtas gynėjas, o ikiteisminio tyrimo byloje protokolo dėl gynėjo atsisakymo nėra.
Mano, kad jei laikino sulaikymo protokolas būtų duotas jam perskaityti, protokole klaida, nurodant neteisingą jo sulaikymo vietą, nebūtu likusi neištaisyta. Teigia, kad teismas nevertino jo nurodytos aplinkybės, kad laikino sulaikymo protokole yra padarytas melagingas įrašas apie pranešimą artimiesiems. I. R. tvirtina prašęs, kad apie jo laikiną sulaikymą būtų pranešta jo dukrai. Be to, teigia, (duomenys neskelbtini) G. A. melagingai nurodo, kad jis jo areštinėje netempė už atlapų. Teigia, kad tai matė kartu su juo kameroje buvę žmonės.
Teismo posėdyje I. R. prašė skundą tenkinti.
Skundas nenagrinėtinas.
Šalies argumentai
I. R. skundu į Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūrą kreipėsi dėl laikino sulaikymo protokolo pripažinimo neteisėtu, prašydamas jį pripažinti negaliojančiu ( b.l. 81-82). Šiame skunde I. R. iš esmės nurodė tai, kad jis 2014-01-04 buvo sulaikytas nepagrįstai, nesant tam BPK 140 str. 1 d. numatytų sąlygų - jis nusikalstamos veikos nepadarė, taip pat nurodydamas, kad jo laikinu sulaikymu buvo pažeistos BPK 140 str. 4 d., 6 d., 8 d. 1 ir 2 p. nuostatos.
Skundžiama Utenos rajono apylinkės teismo 2014-02-28 nutartimi I. R. skundas dėl 2014-02-07 Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimo, kuriuo atmestas įtariamojo I. R. skundas dėl 2014-01-22 prokurorės nutarimo panaikinimo, išnagrinėtas vadovaujantis BPK 64 str. nustatyta tvarka. Teismas pagrįstai nurodė, kad nutartis yra neskundžiama.
Šalies argumentai
I. R., nesutikdamas su Utenos rajono apylinkės teismo 2014-02-28 nutartimi, pateikė Panevėžio apygardos teismui skundą. Tačiau BPK 64 str., reglamentuojantis skundų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro proceso veiksmų ir nutarimų išsprendimą, numato, jog ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas dėl prokuroro nutarimo, priimtas šio straipsnio nustatyta tvarka, yra galutinis ir neskundžiamas, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas numato jo apskundimo galimybę (BPK 64 str. 6 d.).
Apygardos teismas pažymi, jog skundams dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų - procesinės prievartos priemonės – asmens laikino sulaikymo nėra numatyta speciali apskundimo tvarka, numatanti galimybę apskųsti šiuo klausimu išnagrinėtas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, todėl tokiems skundams taikytina bendra norma, numatanti, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Tokiu būdu ir Utenos rajono apylinkės teismo 2014-02-28 nutartis, dėl kurios yra paduotas pareiškėjo skundas, yra galutinė ir neskundžiama, o I. R. skundas paliekamas nenagrinėtas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
I. R. skundą palikti nenagrinėtą.
Nutartis neskundžiama.