- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-06
- Bylos Nr.
- 1S-183-337/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Pareiškėjas
- V. J.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas E. V., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo V. J. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2016-04-18 nutartimi atmestas V. J. skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Reginos Tamelienės 2016-01-08 nutarimo, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti V. J. skundą dėl Panevėžio VPK Panevėžio miesto PK Viešosios policijos skyriaus tyrėjo A. B. 2015-11-25 nutarimo Nr.(duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo. Savo sprendimą apylinkės teismas motyvavo tuo, kad bylos medžiagoje nustatytos aplinkybės liudija apie išimtinai civilinę pareiškėjo ir VšĮ Panevėžio odontologijos poliklinikos darbuotojų atliktų veiksmų, t. y. suteiktų paslaugų, ginčo prigimtį. Teismas pasisakė, jog nepritaria tokiai praktikai, kai civiliniai santykiai ir iš jų kylantys ginčai dirbtinai kriminalizuojami, neanalizuojant ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises.
Šalies argumentai
Skundu V. J. prašo panaikinti Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto PK Viešosios policijos skyriaus 1-ojo poskyrio vyresniojo tyrėjo A. B. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), panaikinti 2016-01-08 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės pavaduotojos Reginos Tamelienės nutarimą atsisakyti tenkinti jo skundą ( medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini, Nr. (duomenys neskelbtini) bei panaikinti 2016 m. balandžio 18 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį (skundas (duomenys neskelbtini) bei priimti naują sprendimą – pavesti ikiteisminio tyrimo institucijai pradėti ikiteisminį tyrimą pagal minėtą pareiškimą. Taip pat pareiškėjas prašo pavesti ikiteisminio tyrimo įstaigai organizuoti jam padaryto sveikatos sutrikdymo masto nustatymą kreipiantis su užduotimi į teismo medicinos ekspertizės įstaigą. Skunde Pareiškėjas teigia nesutinkantis su apylinkės teismo skundžiamos nutarties motyvais, teigia, kad tarp jo ir VšĮ Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos yra susiklostę ne civiliniai, kaip teigia apylinkės teismas, o baudžiamieji santykiai dėl padarinių, kilusių netinkamai suteikus jam sveikatos priežiūros paslaugas. Pareiškėjas skunde dėsto, jog po ketverius metus nenustatytos dantų skausmo priežasties ir netaikyto gydymo, 2015-11-13 jam buvo pašalintas 16 dantis, o ši aplinkybė, pasak pareiškėjo, patvirtina faktą, kad jis ketverius metus gyveno nuolatiniame skausme, buvo negydomas ir nebuvo teikiama jam būtina medicininė pagalba. Pareiškėjas nurodo, kad net po ketverių metų nuolatinio danties skausmo, skaudamo danties pašalinimo procedūra buvo atlikta nusikalstamai nerūpestingai ir aplaidžiai, kadangi po 16 danties pašalinimo praėjus nejautrai pastebėjo hematomą dešinės pusės apatinės lupos kampe, išklibintą 15 dantį bei sulaužytą 15 danties keramikos gaubtą. O po atliktos procedūros vėliau sužinojo, kad buvo pašalinta ne visa minimo danties šaknis, dėl ko prasidėjo uždegiminė reakcija, dėl kurios 2015 m. gruodžio 1 d. buvo skubos tvarka hospitalizuotas VšĮ universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje, o gruodžio 3 d. buvo operuojamas bendrinėje nejautroje atliekant radikalią sinuso operaciją, pašalinant šaknį bei patologiškai pakitusią gleivinę. Dėl šių išvardintų aplinkybių Pareiškėjas mano, jog VšĮ Panevėžio miesto odontologijos poliklinikoje dirbantys gydytojai piktybiškai neparinko ir netaikė pareiškėjo atžvilgiu gydymo. Todėl, pasak Pareiškėjo, jam buvo sutrikdyta sveikata, kas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Be visa to Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003-05-23 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 2 p. yra nustatyta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą bei bendrojo darbingumo praradimo mastą, išskyrus šių taisyklių 6.9 nurodytus atvejus, nustato teismo medicinos ekspertai. Ikiteisminiai tyrimo įstaigai nepavedus teismo medicinos ekspertizės įstaigai nustatyti padaryto sveikatos sutrikdymo fakto bei jo masto, pareiškėjo nuomone, tiek 2015-11-16 tiek ir 2015-04-08 jo pareiškimai nebuvo tinkamai išnagrinėti ir dėl jų priimti sprendimai yra neobjektyvūs, neišsamūs, nepagrįsti specialistų išvadomis ir nesuteikiantys pagrindo teigti, kad tarp Pareiškėjo ir VšĮ Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos yra susiklostę civiliniai santykiai. Pareiškėjas pažymi, tai, kad išoriškai nesimato jam padarytų sveikatos sužalojimų, dar nereiškia, kad jo sveikata nebuvo sutrikdyta, o patį sveikatos sutrikdymo mastą gali nustatyti tik teismo medicinos ekspertizės įstaigos specialistai gavę iš ikiteisminio tyrimo įstaigos atitinkamą užduotį su konkrečiai suformuluotais klausimais. Pareiškėjas taip pat mano, kad skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis yra tik formalus atsakymas į jo skundą. V. J. teigimu, apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja turėjo patikrinti ne tik prokurorės R. Tamelienės nutarimo motyvus, bet ir Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto PK Viešosios policijos skyriaus tyrėjo A. B. 2015-11-25 nutarimą, kadangi pastarajame nutarime, pasak pareiškėjo, A. B. yra nurodęs, jog sveikatos sutrikdymo atveju baudžiamoji atsakomybė gali kilti tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Tuo tarpu pareiškėjas skunde atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK), nusikalstamos veikos žmogaus sveikatai gali būti padaromos tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Taip pat pažymi, kad tyčinis sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Be visa to Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog jei jis kreiptųsi civiline tvarka, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai įstatyme (toliau – Įstatymas), į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą (toliau – Tarnyba) prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pasak pareiškėjo, ši institucija net nematytų minėtų pareiškėjo sveikatos sužalojimų, nes minėta Tarnyba nenustatinėja sveikatos sutrikdymo fakto ir masto, o tik tikrina, ar gydytojai tinkamai įformino gydymo dokumentus.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su Pareiškėjo skundu, tyrėjo nutarimu atsisakyti pradėti ikiteismini tyrimą ir vyriausiojo prokuroro pavaduotojos nutarimu, taip pat skundžiama apylinkės teismo nutartimi ir pateikta atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiaga, konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas dėl V. J. pareiškime nurodytų aplinkybių nepradėtas pagrįstai. Tiek skundžiamoje ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje, tiek vyriausiojo prokuroro pavaduotojos ir tyrėjo nutarimuose išdėstyti pagrįsti, išsamūs ikiteisminio tyrimo nepradėjimo argumentai, su kuriais sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.
Vadovaujantis BPK 168 str. prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų - kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tada, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija, o proceso pradėjimas nesant tam pagrindo gali būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas.
Nagrinėjamu atveju Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto PK Viešosios policijos skyriaus tyrėjas A. B. 2015-11-25 nutarimu, kurį paliko galioti vyriausiojo prokuroro pavaduotoja 2016-01-08 nutarimu bei ikiteisminio tyrimo teisėja skundžiama 2016-04-18 nutartimi, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą įvertinęs surinktą medžiagą ir padaręs išvadą, kad šioje situacijoje negalima teigti, jog Pareiškėjui sveikata sutrikdyta tiesiogine tyčia. Taip pat išnagrinėjęs V. J. 2015-11-16 pareiškimą dėl 2015-11-13 suteiktų medicininių paslaugų odontologijos poliklinikoje padarė išvadą, kad tarp Pareiškėjo ir VšĮ Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos yra kilęs ginčas dėl galimai pažeistų V. J., kaip paciento, teisių teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Taip pat nurodo, jog Lietuvoje paciento teises ir pareigas bei tvarką reglamentuoja LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK). Su tuo sutinka ir vyriausiojo prokuroro pavaduotoja R. Tamulienė, apylinkės teismas bei, kaip jau minėta, Pareiškėjo skundą išnagrinėjęs aukštesnysis teismas.
Vertinant skundžiamus nutarimus bei teismo nutartį atkreiptinas dėmesys į tai, jog medžiagoje atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą VšĮ Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos 2015-11-19 medicinos dokumentų išraše teigiama, kad po operacijos pacientui buvo skirti ir išrašyti vaistai Amoxicillin 1000x2, tačiau pacientas šių vaistų po operacijos nevartojo, nes jautėsi gerai. Iš tos pačios medžiagos matyti, kad pacientas į VšĮ Panevėžio miesto odontologijos polikliniką kreipėsi 2015-11-10 burnos chirurgo konsultacijai ir gydymui, turėdamas tą pačią dieną išduotą siuntimą iš VšĮ Panevėžio miesto poliklinikos dėl 16 danties pašalinimo. Kaip teigiama VšĮ Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos direktoriaus K. V. rašte V. J., paciento apžiūros metu buvo įvertintas 16 danties vainikas, kuris buvo silpnas, rovimas numatytas operacinis, įtariant, kad gali būti komplikuotas. Todėl V. J. buvo pasiūlyta 16 dantį šalinti stacionaro sąlygomis kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, tačiau pastarasis atsisakė. Kitas vizito laikas buvo paskirtas 2015-11-13, kurio metu , kaip teigiama, V. J. buvo paaiškinta, kad rovimas gali būti sudėtingas, galimos komplikacijos ir siūlomas stacionarinis gydymas, tačiau kreiptis į kitą gydymo įstaigą pacientas vėl atsisakė. 2011-11-13 jam buvo pašalintas 16 dantis, operacijos metu atsidalino giliai esanti 16 danties gomurinė šaknies dalis, kuri liko alveolėje link viršutinio žandikaulio sinuso. Apie tai, pasak K. V., V. J. buvo informuotas danties rovimą atlikusios gydytojos burnos chirurgės L.S. D.. Teismui abejoti šia byloje esančia informacija nėra jokio pagrindo, juolab, kad ir pats Pareiškėjas savo skunde nepateikė nė vieno argumento, kuris leistų suabejoti pateiktais VšĮ Panevėžio odontologijos poliklinikos dokumentais.
Remiantis teismui pateiktais duomenimis pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (toliau – LAT) sprendžiant dėl to ar peržengtas civilinių teisinių santykių pobūdis, yra atsižvelgiama į šalių rūpestingumą, jų pačių elgesį, kuris galėjo turėti įtakos neigiamų padarinių atsiradimui (2K-161/2013). Iš LAT praktikos galima teigti, kad sprendžiant, ar asmens veiksmai peržengė civilinius teisinius santykius ir laikytini nusikalstamu elgesiu, ar jie nėra peržengę šių ribų ir nepripažįstami nusikalstamu, atsižvelgtina ir į paties nukentėjusiojo elgesį jo rūpestingumo aspektu. Šioje konkrečioje situacijoje, kaip jau ir minėta, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Pareiškėjas nesutiko su gydytojų pasiūlymais bei atsisakė paslaugų, nevyko pagal išduotus siuntimus pas trečiojo lygio specialistus, kurie galimai būtų nustatę jam tikslią diagnozę bei sudarę pacientui gydymo planą, po operacijos nesilaikė gydytojų rekomendacijų, nevartojo jam paskirtų vaistų, t. y. nesilaikė savo kaip paciento turimų pareigų. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šioje situacijoje Pareiškėjo elgesys anaiptol neatitinka apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio standarto, kuo remiantis darytina išvada, jog šiuo atveju būtent itin didelis nukentėjusiojo nerūpestingumas, kaip viena iš priežasčių, kartu su kitomis bylos aplinkybėmis lemia tai, kad gydytojų veiksmai negali būti pripažįstami nusikalstamais, t. y. peržengusiais civilinių teisinių santykių ribas.
Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad įtarti buvus nusikalstamą veiką bei konkretų asmenį, jog jis šią veiką padarė, nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl jo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais yra išimtinė prokuroro kompetencija. Joks teismas negali įpareigoti prokuroro atlikti konkretų ikiteisminį tyrimą. Tačiau, priimdamas sprendimus, tame tarpe – ir nutarimą atsisakyti pradėti arba nutraukti jau pradėtą ikiteisminį tyrimą, prokuroras privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus, kurie gali būti skundžiami įstatymo nustatyta tvarka. Proceso dalyvių pozicija aptartais klausimais nesaisto prokuroro, jeigu jo įsitikinimas ir priimtas sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas konkrečios bylos duomenų visuma. Papildomai pažymėtina, jog ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas remiantis ne subjektyviu situacijos įvertinimu, o tik esant objektyvioms aplinkybėms, rodančioms, kad buvo įvykdyta nusikalstama veika (BPK 166 str. 1 d.). Sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, preliminarus duomenų atitikimas BK išdėstytų nusikalstamų veikų dispozicijoms yra būtinas.
Taigi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamas atvejis yra susijęs su galimu asmens teisių pažeidimu sveikatos apsaugos srityje, todėl V. J. savo teises gali ginti minėto Įstatymo ir CK nustatyta tvarka.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog apeliacinės instancijos teismas neprivalo išsamiai atsakyti į kiekvieną apelianto reiškiamą abejonę dėl byloje surinktų įrodymų ar jų vertinimo, jei apelianto dėstomų abejonių aptarimas apeliacinės instancijos teismo sprendime negali turėti jokios reikšmės apeliacinės instancijos teismo daromoms išvadoms.
Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus duomenis, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad šiuo atveju pagrįstai atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V. J. 2015-11-16 pareiškimą, o skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta. Naikinti ją nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti galioti 2016 m. balandžio 18 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį ir V. J. skundo netenkinti
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.