- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-31
- Bylos Nr.
- II-41-795/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01539-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Baškienė
- Pažeidėjas
- M. J.
- Kategorijos
- 16.9.1Transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimas (ANK 415 str.)
- 16.9.4Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas (ANK 420 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbančio VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, skundą dėl 2018 m. lapkričio 12 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018 m. spalio 30 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK) Kelių policijos tarnybos tyrėjas M. J. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 2 dalį, 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2018 m. spalio 30 d., 11 val. 25 min., Šilutės pl. 4, Klaipėdoje, vairavo automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) antra eismo juosta keitė važiavimo kryptį, (persirikiavo) į trečią eismo juostą neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, privertė ta pačia važiuojantį automobilį trečia eismo juosta stabdyti, taip savo veiksmais sukeldamas pavojingą situaciją. Transporto priemonei neatlikta privalomoji techninė apžiūra (b. l. 7-8).
Žemesnės instancijos teismas
2018 m. lapkričio 12 d. Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos nutarimu M. J. už ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta 190 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams (b. l. 6).
2018 m. gruodžio 4 d. teisme gautas administracine tvarka nubausto asmens M. J. skundas dėl 2018 m. lapkričio 12 d. Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos nutarimo, kuriuo prašoma nutraukti administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu. Skundas motyvuojamas tuo, kad nutarimas priimtas vadovaujantis eismo įvykyje dalyvavusių BMW ir Audi vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis. Policijos pareigūnai įvykio tiesiogiai nematė, todėl byloje esantis tarnybinis pranešimas, surašytas remiantis minėtų asmenų parodymais nelaikytinas įrodymu. Jo kaltė grindžiama BMW ir Audi vairuotojų parodymais, kurie turi būti vertinami kritiškai, nes yra suinteresuoti M. J. nubaudimu. Byloje nėra objektyvių įrodymų, joks tyrimas nebuvo vykdomas. Nurodo, jog persirikiavimo manevro nevykdė ir kliūties BMW vairuotojui nesudarė. Buvo sustojęs antroje juostoje, o BMW tos pačios krypties trečioje eismo juostoje, kai į jį iš galo atsitrenkė automobilis Audi. Nutarimas priimtas skubotai ir neištyrus visų reikšmingų aplinkybių. Tyrimą atlikusi įstaiga turėtų atlikti išsamų tyrimą, nubraižyti eismo įvykio planą, visų trijų automobilių vairuotojai schemoje turėtų pažymėti savo automobilių judėjimo trajektorijas. Be to, reikėtų paskirti eismo įvykio ekspertizę, kad ekspertas galėtų pasisakyti dėl eismo įvykio mechanizmo, techninių galimybių išvengti eismo įvykio, kurio eismo dalyvio parodymai neatitinka buvusios situacijos. Pažymėjo, kad jam inkriminuotas persirikiavimo taisyklių pažeidimas, už kurį atsakomybė numatyta ANK 417 straipsnio 3 dalyje, o ne ANK 420 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdyje M. J. palaikė pateikto skundo reikalavimus ir paaiškino, jog pripažįsta, jog įvykio dieną vairavo automobilį be privalomosios techninės apžiūros, daugiau jokio pažeidimo nepadarė, buvo eismo įvykio, kilusio tarp BMW ir Audi liudytojas. Važiavo iš Paryžiaus Komunos g., iš paskos stovėjo BMW X5, įjungė posūkio signalą, rodydamas, jog n ori važiuoti į apsisukimą esantį už 10-15 m. Šilutės pl. Tą darydamas pamatė iš paskos atlekiantį BMW ir supratęs, kad tas automobilis nespės sustabdyti, į trečią juostą nesirikiavo ir sustojo antroje eismo juostoje jį praleisti. BMW sustojo ir tuo metu išgirdo smūgį, į automobilio BMW galą atsitrenkė automobilis Audi. BMW pravažiavo pro jo vairuojamą automobilį, sustojo, iš jo išlipo žmonės. M. J. paklausė, ar viskas gerai ir nuvažiavo toliau. Į trečią eismo juostą išvažiavęs nebuvo. Mano, jog BMW ir Audi susidūrė, nes BMW neadekvačiai pasielgė trečioje juostoje, t. y. bandė apvažiuoti M. J. automobilį.
Apklausiamas eismo įvykio dieną, M. J. policijos pareigūnams pateiktame paaiškinime nurodė, kad apie 11.25 val. vairavo automobilį, nuo Paryžiaus Komunos g. suko į Šilutės pl., norėjo apsisukti ir rikiavosi iš pirmos eismo juostos į antrą juostą link apsisukimo. Iš paskos važiavęs automobilis jį lenkė trečia eismo juosta. Tai pamatęs per veidrodėlį sustojo praleisti ir stovėjo. BMW vairuotojas taipogi sustojo ir po kurio laiko į BMW galą atsitrenkė automobilis Audi. Tuo metu M. J. stovėjo su įjungtu posūkio signalu. Pamatęs kas įvyko, paklausė „ar viskas gerai“ ir negavęs atsakymo, manydamas, jog yra nekaltas, baigė manevrą ir nuvažiavo. Po kelių minučių paskambino į bendrą pagalbos centrą ir buvo paprašytas grįžti į įvykio vietą (b. l. 11).
Liudytoja D. K. parodė, kad spalio 30 d. važiavo iš Paryžiaus Komunos gatvės, apsisukinėjo norėdama išvažiuoti į Mokyklos g. Kažkokiu būdu, nežino kaip, M. J. atsidūrė antroje eismo juostoje, o iš galo važiavo automobilis Audi, kuris įvažiavo į galą jos vairuojamo automobilio. M. J. pradėjo „spausti“ jos automobilį, ji privalėjo staigiai stabdyti ir įvyko eismo įvykis. M. J. pavažiavo, pasižiūrėjo ir nuvažiavo. Po kurio laiko jis grįžo į įvykio vietą. Turi nupaveikslavusi jo automobilį, kai šis apsisukinėjo. Atvažiavusiems pareigūnams davė paaiškinimus. Važiavo trečia eismo juosta. M. J. vairavo automobilį VW Sharan ir važiavo antra eismo juosta. VW Sharan išvažiavo į trečią eismo juostą, kai ji staigiai spaudė stabdį. Jei būtų nestabdžiusi, jis būtų atsitrenkęs į šalio jos sėdėjusį keleivį. Pareigūnai diktavo kaip rašyti paaiškinimą, važiavo iš Paryžiaus Komunos g. ir apsisukinėjo link Mokyklos gatvės, iš Paryžiaus Komunos g. įvažiavo į trečią eismo juostą Šilutės pl. Pareigūnai taip pat padėjo užpildyti deklaraciją.
Rašytiniame paaiškinime, pateiktame policijos pareigūnams netrukus po eismo įvykio D. K. nurodė, jog 20018 m. spalio 30 d. vairavo automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šilutės pl. nuo Mokyklos g. link Kauno g. Šilutės pl. ties Paryžiaus Komunos sankryža norėjo apsisukti, važiavo trečia eismo juosta, kai šalia važiavęs automobilis antroje eismo juostoje pradėjo ją „spausti“. Tada staigiai stabdė, kad išvengti eismo įvykio. Tuo metu pajuto smūgį į automobilio galą. Eismo įvykį sukėlęs automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo (b. l. 9).
Liudytojas J. K. parodė, jog įvykio dieną vairavo automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš mokyklos Šilutės pl., nuo Mokyklos g. link Baltijos pr. trečia eismo juosta. Įvyko smūgis, nes M. J. savo vairuojamas automobilį „užkišo“ prieš BMW. M. J. automobilis važiavo iš Paryžiaus Komunos g. ir norėjo įvažiuoti iš karto į trečią eismo juostą. Jis važiavo 45-50 km/h greičiu. Kai BMW stabdė, jis taip pat stabdė, tačiau jo automobilis pradėjo slysti ir atsitrenkė į BMW. M. J. automobilis išvažiavo, tačiau po 6-7 min. grįžo atgal. Jis pats iškvietė policijos pareigūnus, tačiau pro šalį važiavo policijos ekipažas ir sustojo prie jų. Vėliau atvažiavo dar vienas ekipažas. Nematė iš kur išvažiavo BMW automobilis, matė, jog jis važiavo priekyje jo vairuojamo automobilio. Patvirtino policijos pareigūnams duotus paaiškinimus.
Rašytiniame paaiškinime, pateiktame policijos pareigūnams netrukus po eismo įvykio J. K. nurodė, jog 2018 m. spalio 30 d., apie 11.25 val., vairavo automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo nuo Mokyklos g. link Baltijos pr. trečia eismo juosta. Ties Šilutės pl. ir Paryžiaus Komunos g., prieš jo vairuojamą automobilį iš antros į trečią eismo juostą persirikiavo BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o šalia BMW automobilio važiavo VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris sukėlė pavojingą situaciją – išvažiavo prie BMW automobilį. BMW vairuotojas stabdė ir J. K. nespėjo sustabdyti (b. l. 10).
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato vyresniojo tyrėjo R. Š. tarnybiniu pranešimu nustatyta, jog 2018 m. spalio 30 d. dirbant kartu su specialistu Ž. M. važiuojant Šilutės pl., ties 4 namu, pamatė eismo įvykį. Trečioje eismo juostoje buvo du apgadinti automobiliai BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. K. ir automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. K.. Šių automobilių vairuotojai paaiškino, jog automobilis VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė avarinę situaciją persirikiuodamas, ko pasekoje automobilio BMW vairuotoja staigiai stabdė, o automobilio Audi vairuotojas atsitrenkė į BMW galą. Iš vairuotojų paimti paaiškinimai, eismo įvykio metu vairuotojai užpildė deklaracijas (b. l. 12).
Teismo posėdyje liudytojas policijos pareigūnas R. Š. paaiškino, jog dirba Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate, vyresniuoju tyrėju. Patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes bei papildomai paaiškino, jog kol Audi ir BMW vairuotojai užpildė eismo įvykio deklaracijas, grįžo automobilis VW Sharan, atvažiavo KET ekipažas. Padėjo užpildyti deklaracijas, suteikė pagalbą Audi vairuotojui – padėjo nutempti automobilį. Vairuotojai aiškino, kad VW Sharan persirikiuodamas iš Paryžiaus Komunos, kirto tris eismo juostas ir sukėlė avarinę situaciją. O VW Sharan vairuotojas bendravo su kitu policijos ekipažu ir nuvažiavo į komisariatą.
Teismo posėdyje liudytojas policijos pareigūnas Ž. M. parodė, kad paaiškino, jog dirba Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate ir parodė, kad dirbo su kolega R. Š. gatvėje, važiavo Šilutės pl. nuo Mokyklos g. link Debreceno g., pamatė eismo įvykį ties apsisukimu iš Paryžiaus Komunos g. Pagal žmonių paaiškinimus pasiūlė užsipildyti deklaracijas. Eigoje privažiavo minivenas, pasakė, jog nori iki galo išsiaiškinti aplinkybes. BMW vairuotoja sakė, kad jai „užkišo“ automobilį ir sudarė avarinę situaciją. Analogiškai paaiškino ir kito automobilio Audi vairuotojas. Asmenys užpildė deklaracijas, schema nebuvo braižoma.
Atsiliepimas
Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnyba nesutiko su M. J. skundu. Pateiktame atsiliepime nurodė, kad skundas nepagrįstas ir netenkintinas, byloje surinkti duomenys (asmenų paaiškinimai, pareigūno tarnybinis pranešimas) įrodo, kad M. J. padarė veikas, nurodytas skundžiamame nutarime. Prašo Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą (b. l. 20-24). Į teismo posėdį Institucijos atstovas neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
M. J. skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Skundžiamu nutarimu M. J. administracinė nuobauda buvo paskirta už nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje ir ANK 420 straipsnio 1 dalyje. ANK 415 straipsnyje reglamentuota administracinė atsakomybė už transporto priemonių, kurios be privalomosios techninės apžiūros, vairavimą. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pavojingą vairavimą, t. y. transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
M. J. nubaustas už tai, jog 2018 m. spalio 30 d., apie 11.25 val., Šilutės pl. 4, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas keitė važiavimo kryptį, persirikiavo į trečią eismo juostą neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, privertė ta pačia kryptimi trečia eismo juosta važiuojantį automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) staigiai stabdyti, taip savo veiksmais sukeldamas avarinę situaciją. Be to, jo vairuotai transporto priemonei nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra (b. l. 6, 7). Nutarime nurodyta, jog M. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 104 ir 226 punktų reikalavimus.
Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 768 (toliau – KET) (pažeidimo padarymo metu galiojusi taisyklių redakcija) 9 punkte numatyta bendroji eismo dalyviai pareiga laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. KET 101 punkte numatyta pareiga vairuotojui prieš pradedant važiuoti, prieš persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį, įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 104 punktas numato, jog persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei. KET 226 punkte numatyta, jog dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama transporto priemonėms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros).
Skundą pateikęs asmuo M. J. sutiko, jog 2018 m. spalio 30 d. vairavo automobilį, kuriam nebuvo atlikta techninė apžiūra ir teismo posėdyje paaiškino, jog važiavo į Šilutės pl. esantį techninės apžiūros atlikimo punktą, tačiau teigė, jog ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo nepadarė, važiavimo krypties nekeitė, pavojingos situacijos nesukėlė.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2018 m. spalio 30 d., Šilutės pl. 4, Klaipėdoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė du automobiliai, t. y. į automobilio BMW X5, vals.t Nr. (duomenys neskelbtini) galą atsitrenkė automobilis Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teismo posėdyje M. J. paaiškino, kad įvykio dieną važiavo iš Paryžiaus Komunos g., jam iš paskos stovėjo BMW X5, įjungė posūkio signalą rodydamas, jog nori važiuoti į apsisukimą esantį už 10-15 m. Šilutės pl. Tą darydamas pamatė iš paskos atlekiantį BMW ir supratęs, kad tas automobilis nespės sustabdyti, į trečią juostą nesirikiavo ir sustojo antroje eismo juostoje jį praleisti. BMW sustojo ir tuo metu išgirdo smūgį, į automobilio BMW galą atsitrenkė automobilis Audi. M. J. nurodė, jog eismo įvykis įvyko, nes BMW neadekvačiai pasielgė trečioje juostoje, t. y. bandė apvažiuoti M. J. automobilį. M. J. paklausė BMW buvusių žmonių, ar viskas gerai ir nuvažiavo toliau. Automobilį BMW vairavusi D. K. teisme parodė, jog taip pat važiavo iš Paryžiaus Komunos g. ir išvažiavusi į Šilutės pl. norėjo apsisukti ir važiuoti link Mokyklos g. „Kažkokiu būdu, nežino kaip“, M. J. atsidūrė antroje eismo juostoje, o iš galo važiavo automobilis Audi, kuris įvažiavo į jos vairuojamo automobilio galą. Eismo įvykis kilo, kai M. J. pradėjo „spausti“ jos automobilį, ji privalėjo staigiai stabdyti ir įvyko eismo įvykis. Jei būtų nestabdžiusi, VW Sharan automobilis būtų atsitrenkęs į šalia jos sėdėjusį keleivį. Ji važiavo trečia eismo juosta, o M. J. vairavo automobilį VW Sharan ir važiavo antra eismo juosta. VW Sharan išvažiavo į trečią eismo juostą, kai ji staigiai spaudė stabdį. Teismas pažymi, jog apklausiama teisme ši liudytoja patvirtino, jog iš karto po įvykio pateiktame paaiškinime neteisinga nurodyta, jog ji važiavo nuo Mokyklos g. link Kauno g. Taigi D. K. vairuojamas automobilis važiavo iš Paryžiaus Komunos g. kaip ir M. J.. Apklausiamas teisme J. K. paaiškino matęs, jog M. J. automobilis važiavo iš Paryžiaus Komunos g. ir norėjo įvažiuoti iš karto į trečią eismo juostą, taip pat teigė, jog nematė, iš kur išvažiavo BMW X5 automobilis, tačiau BMW važiavo priešais jį. Teisminio nagrinėjimo metu buvo apklausti į įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai, kurie iš esmės patvirtino pareigūno R. Š. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Minėtame tarnybiniame pranešime nurodyta, jog policijos pareigūnai tiesiogiai įvykio nematė, į įvykio vietą atvažiavo jau po eismo įvykio, o jo kilimo aplinkybes nustatė pagal BMW ir Audi vairavusių asmenų paaiškinimus (b. l. 12). Liudytojai policijos pareigūnai taip pat parodė, jog padėjo eismo įvyko dalyviams užpildyti eismo įvykio deklaraciją, eismo įvykio schemos jų ekipažas nebraižė. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog eismo įvykio aplinkybės buvo nustatytos pagal automobilių BMW ir Audi vairuotojų paaiškinimus, jog avarinę situaciją sukėlė VW Sharan vairuotojas M. J.. Teismas pažymi, jog liudytoja D. K. teisme nepatvirtino rašytiniame paaiškinime nurodytų aplinkybių dėl jos važiavimo krypties. Taigi objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie 2018 m. spalio 30 d. įvykio aplinkybes, eismo įvykio mechanizmą negauta, o M. J. kaltė iš esmės grindžiama susidūrusių automobilių vairuotojų paaiškinimais.
Viso teismo proceso metu M. J. teigė, jog persirikiavimo manevro nevykdė, sustojo antroje eismo juostoje praleisti automobilio BMW, tačiau šis, ta pačia kryptimi važiavęs automobilis, sustojo ir tada pasigirdo smūgio garsas, į galinę BMW dalį atsitrenkė automobilis Audi.
Siekiant nustatyti eismo įvykio aplinkybes bei atkurti įvykio mechanizmą, Institucija, atlikusi nusižengimo tyrimą, buvo įpareigota pateikti eismo įvykio schemą, jei tokia buvo braižoma ir eismo įvykio deklaracijos kopiją. Klaipėdos apskrities AVPK Kelių policijos tarnyba pateikė atsakymą, jog įvykio vietoje įvykio schema nebuvo sudaryta, o apie užpildytą eismo įvykio deklaraciją duomenų neturima. Teismo posėdyje apklausti liudytojai policijos pareigūnai parodė, jog padėjo užpildyti eismo įvykio deklaracijas, tačiau šie duomenys teismui pateikti nebuvo.
Atsiliepime į M. J. skundą teigiama, jog M. J. kaltę dėl padarytų nusižengimų neginčytinai įrodo pareigūno tarnybinis pranešimas, asmenų paaiškinimai ir kt. byloje esantys duomenys. Su tokiu Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos motyvu nesutiktina. Kaip minėta, policijos pareigūnai patys įvykio nematė, į vietą atvyko jau po eismo įvykio, o jo kilimo aplinkybes nustatė tik pagal susidūrusių transporto priemonių BMW X5 ir Audi A3 vairuotojų paaiškinimus.
Pažymėtina, jog objektyvių įrodymų, kad M. J. atliko manevrą, t. y. persirikiuodamas iš antros į trečią eismo juostą sudarė pavojingą situaciją ir dėl to kilo eismo įvykis, byloje nėra. Objektyvių duomenų, kaip ir kokiais veiksmais pasireiškė M. J. galimai padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje, byloje nėra. M. J. ir kitų eismo įvykio dalyvių paaiškinimai skirtingi. Be to, apklausiama teisme liudytoja D. K. parodė, jog jos rašytiniame paaiškinime neteisingai nurodyta jos važiavimo kryptis, kadangi ji važiavo ne nuo Mokyklos g., tačiau iš Paryžiaus Komunos g. ir Šilutės pl. norėjo apsisukti link Mokyklos g. M. J. teigė, jog jis važiavo Paryžiaus Komunos g., už jo buvo automobilis BMW. Įvažiavęs į Šilutės pl. norėjo apsisukti link Mokyklos g., eismo įvykis kilo, kai būdamas antroje juostoje sustojo praleisti BMW automobilio, o šis staigiai stabdė.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismui nėra pateikta eismo įvykio schema, kuri, kaip nustatyta, nebuvo sudaryta, matavimai neatlikti, eismo įvykyje dalyvavusių automobilių padėtys nenustatytos, atstumai neišmatuoti. Teismui taip pat nebuvo pateikta ir eismo įvykio deklaracija. Taigi teisme nėra galimybės atkurti eismo įvykio mechanizmo ir nustatyti, ar M. J. veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu, nustatyti visų trijų automobilių važiavimo trajektorijas, jų padėtį vienas kito atžvilgiu iki eismo įvykio. Teisme liudytoja D. K. pateikė mobiliuoju telefonu darytas fotonuotraukas iš įvykio vietos, kuriose užfiksuoti automobilių BMW ir Audi apgadinimai (b. l. 34-36), tačiau iš jų nėra galimybės spręsti apie tikslią automobilių susidūrimo vietą, automobilio VW Sharan buvimo vietą eismo įvykio metu, kadangi fotonuotraukos darytos jau po eismo įvykio. Pažymėtina, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 straipsnio 2 dalis), kuriuos ištyrusi ir įvertinusi administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) – šiuo atveju Klaipėdos apylinkės teismas – galėtų konstatuoti administracinio nusižengimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes (ANK 569 straipsnio 3 dalis).
Išanalizavus ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. J. atliko veiksmus, sukėlusius pavojingą situaciją, dėl kurių automobilio BMW vairuotoja turėjo staiga stabdyti, ko pasekoje įvyko eismo įvykis. Byloje nėra pakankamai duomenų leidžiančių neabejotinai spręsti dėl M. J. kaltės.
Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai dėl byloje esančių įrodymų yra konstatuota asmeniui inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Analizuojant išdėstytą, akivaizdu, kad tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, kad būtent M. J. vairuodamas automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisykles, t. y. persirikiavo neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, privertė ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį staigiai stabdyti, taip savo veiksmais sukeldamas pavojingą situaciją, dėl ko įvyko eismo įvykis, byloje nėra. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė negali būti grindžiama vien tik kitų eismo įvykyje dalyvavusių asmenų – D. K. ir J. K. paaiškinimais.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažįstama, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimu M. J. pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį ir 420 straipsnio 1 dalį nubaustas nepagrįstai, neįrodyta, kad M. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, o pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo būtent jo veiksmai, todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai, papildomam tyrimui atlikti, kadangi teisme buvo išnaudotos visos galimybės išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes bei surinkti įrodymus (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
M. J. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti 2018 m. lapkričio 12 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimą, kuriuo M. J. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalį ir 420 straipsnio 1 dalį 190 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.