Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Darius Kantaravičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-389-813/2016

Teisėjas Aurelijus Rauckis Teisminio proceso Nr. 01-1-12286-2016-1

2016 m. birželio 2 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dariaus Kantaravičiaus, teisėjų Viktoro Preikšo ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, nuteistojo R. N. gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 4 d., ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 20 parų arešto. Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas R. N. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-03-14 d. 19.00 val. iki 2016-03-15 d. 14.28 val. (viena para).

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. nuteistas už tai, kad jis 2016-03-14 apie 18.30 val. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), iš prekybos salėje esančių lentynų pagrobė svetimą - UAB .“ (duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - 4 vnt. kavos „Lavazza Espresso“ pupelės, kurių 1 vnt. kaina 5.21 eurų, bendros 20,84 eurų vertės, 4 vnt. kavos „Lavazza Club“ skardinėse malta, kurių 1 vnt. kaina 5,21 eurų, bendros 20,84 eurų vertės, 3 vnt. kavos „Lavazza Espresso“ malta, kurių 1 vnt. kaina 5,30 eurų, bendros 15,90 eurų vertės, 11 vnt. kavos „Jacobs Kronung“ malta, kurių 1 vnt. kaina 5,79 eurų, bendros 63,69 eurų vertės, ir praėjo pro kasas nesumokėjęs už prekes, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 121,27 eurų vertės turtinę žalą, pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 str. 4 d.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. N. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.). Apeliaciniame skunde nuteistasis R. N. baudžiamojo nusižengimo dalyko vertę, teigia, jog ji buvo mažesnė, nei jam inkriminuotame kaltinime. Taigi šis klausimas aukštesnės instancijos teismo išsamiai aptariamas ir įvertinamas.

Pagal baudžiamąjį įstatymą už vagystę atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą (BK 178 straipsnio 4 dalis). Ši nusikalstama veika priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų. Turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Jeigu pagrobto turto vertė neviršija 3 MGL dydžio sumos, veika laikoma administraciniu teisės pažeidimu (ATPK 50 str.). Šiuo metu taikomas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 euro (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-03 nutarimas Nr. 897 nutarimas), todėl veiką kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 4 dalį kaip baudžiamąjį nusižengimą, būtina įrodyti, jog kaltininkas pagrobė svetimo turto už ne mažiau kaip 112,98 Eur ir ne daugiau kaip už 188,30 Eur.

Byloje R. N. nuteistas už svetimo turto pagrobimą, kurio vertė yra 121,27 Eur. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad ši baudžiamojo nusižengimo dalyko vertė pirmosios instancijos teismas nustatyta pagrįstai, apskaičiuota remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir jos keisti nėra teisinio pagrindo. Ikiteisminio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ atstovai nuosekliai tiek pareiškime policijai dėl vagystės fakto (b.l. 6), tiek parduotuvės apsaugos darbuotojo liudytojo R. Ž. apklausoje (b.l. 14-15), tiek pakvitavime (b.l. 22) nurodė pagrobtų daiktų kiekį, jų kainą ir asortimentą. Remiantis šiais duomenimis ir buvo teisingai nustatyta bendra R. N. iš parduotuvės pagrobtų prekių vertė. Pažymėtina, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apylinkės teisme nuteistasis neneigė šios prekių vertės, o tik ginčijo jų kiekį, teigdamas, jog viso pagrobė ne 22 vnt., o tik 19 vnt. kavos pakelių. Tačiau po vaizdo įrašo iš parduotuvėje esančių kamerų peržiūros pripažino pagrobęs būtent 22 vnt. kavos pakelius. Įvertinęs R. N. kriminalinę praeitį (18 kartų teistas už vagystes, eilę kartų baustas administracinę tvarka už smulkų svetimo turto pagrobimą), jo parodymus tyrimo metu ir teisme, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad R. N. puikiai suvokia administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimo kriterijus ir siekia būti patrauktas ne baudžiamojon, o administracinėn atsakomybėn. Apeliantas nepateikė teismui jokių duomenų apie kitokią pagrobtų prekių vertę, negu už tai yra nuteistas, todėl jo teiginiai apie neva buvusią nuolaidą kavai ir trečdaliu sumažintą jo kainą už vieną kavos pakelį yra tik nieko neparemta prielaida ir vertinami kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tuo tarpu parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą patvirtino, kad nuosprendžiu nustatyta pagrobtų prekių vertė yra teisinga. Nėra duomenų, jog dėl parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime policijai pagrobtų daiktų vertės būtų nurodytos neteisingos ar melagingos, dėl šio dokumento suklastojimo nėra pradėtas joks ikiteisminis tyrimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo netikėti šio dokumento turiniu.

Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino, kad R. N. veikoje buvo BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyta baudžiamojo nusižengimo sudėtis, jis teisingai pripažintas kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką. Taigi skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas visapusiška bylos aplinkybių analize, teismas įrodymus vertino tinkamai, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė ir nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl keisti ar naikinti skundžiamo nuosprendžio apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos R. N. išlaidas iki 2016 m. gegužės 24 d. sudaro 37,64 EUR dydžio advokato užmokestis. Nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 str. nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, retesniais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują, apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. Antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (2014-06-13 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (2014-06-17 Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. N. apeliacinį skundą atmesti.