Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovėms Enrikai Kalinkei, Zinai Bubulienei, Gitai Jonušienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbęs (duomenys neskelbtini) ir pagal individualios veiklos liudijimą, baustas administracine tvarka, teistas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus, paskiriant gautinę bausmę – 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę (nuosprendis neįsiteisėjęs).

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2016 m. liepos 8 d. apie 17 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konfliktavo su sutuoktine V. M. ir jos mažamete dukra S. Č. (gim. 2005 m. gegužės 30 d.), po ko tyčia kumščiu sudavė ne mažiau 2 smūgių mažametei S. Č. į nugarą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Teismo posėdyje apklaustas V. M. savo kaltę neigė. Parodė, kad žmona ir jos dukra S. laikė jį, nenorėdamos išleisti iš buto, o jis, būdamas mažoje erdvėje ir norėdamas išsivaduoti, galėjo S. užgauti. Nurodė, kad su V. M. kartu pradėjo gyventi nuo 2016 m. kovo mėn. Ji turi mažametę dukrą S. Č.. Su V. susituokė birželio mėnesį, bandė su S. gyventi kartu, bet nesėkmingai ir ji tik kartais pas juos nakvodavo. S. gyvenamoji vieta buvo su tėvu S. Č. (S. Č.), ten ji jautėsi komfortiškiau. S. auklėjimas jam nepatiko – nors mergaitei buvo 11 metų, ji nemokėdavo pati nusiprausti, pasišildyti maisto, miegodavo kartu su vienu iš tėvų – buvo priklausoma nuo vieno iš tėvų buvimo šalia. Mergaitė nelabai gerai reagavo į jo ir V. M. bendravimą, pavydėdavo, tačiau santykiai su tėvu buvo geri. S. Č. tuo naudojosi, nuteikinėdavo S. prieš juos, ja manipuliuodavo, sakydamas, kad yra vienišas ir nelaimingas. S. Č. dažnai gerdavo ir įžeidinėdavo juos su V. S. vėlai rašydavo SMS žinutes, skambindavo ir visaip žlugdė jų pastangas, kad S. gyventų kartu. Kovo mėn. jie kreipėsi į vaikų psichologą. Po to bendravimas buvo pagerėjęs, tačiau bendravimas su psichologu buvo nutrauktas jos tėvo iniciatyva. Jis pats (V. M.) su S. bendravo, aptardavo skaitytas knygas, filmukus, tačiau suvokė, kad turi vengti tam tikrų temų. Apie jos tėvą nekalbėdavo, tačiau S. Č. įžeidinėjimai V. atžvilgiu pasiekė ir S., jis apkalbėjo jos motiną klasiokų tėvams. Dėl šio įvykio jis (V. M.) S. pasakė, kad jos tėvas elgiasi negerai ir turi atsiprašyti jos mamos. Vaikų teisės buvo griežtai nurodę jo žmonai ir S. Č. nebendrauti. 2016 m. liepos 7 d. jis grįžo iš darbo vidurdienį, kadangi buvo pavargęs, šiek tiek išgėrė, kiek – nepamena. V. ir S. buvo namuose, po to išėjo į parduotuvę. Grįžusi V. pasakė, kad apačioje yra Č., atvažiavo pasiimti S.. Taip buvo suplanuota. Jis pasakė, kad eina pasikalbėti su Č., nes kelios dienos prieš tai, buvo eiliniai jo skambučiai. Žmona, matydama, kad jis yra išgėręs ir ryžtingai nusiteikęs, įsikibo į jį ir nenorėjo išleisti. Taip pat pasielgė ir S.. V. buvo iš priekio, S. labiau iš šono, nugaros. Jis stengėsi išsivaduoti ir galėjo užgauti S.. Mano, kad su S. Č. būtų kalbėjęs tikrai emocingai. Dėl S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (t. 1, b. l.14-15) mano, kad ji nugirdo jo ir V. M. pokalbį apie Č. elgesį, kad jis neleidžia gyventi, o jos parodymai greičiausiai paimti iš konteksto. Jis 2016 m. liepos 7 d. konflikto metu S. iš namų nevarė, tačiau mergaitė galėjo taip interpretuoti iš jo pokalbio su V. apie S. Č.. Jis niekada nėra S. sakęs, kad ji nereikalinga. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji galėjo taip pasakyti vedama emocijų, galėjo taip pasijausti dėl jos tėvo ir močiutės kalbų. Patvirtino, kad galėjo pasakyti, jog gali ką nors negero padaryti jos tėčiui, tačiau negrasino, kad jos tėčiui bus blogai. Ryžtingai išėjęs iš kambario, pasakė, kad eina į lauką pasikalbėti, sakė, kad padarys jam kažką negero. Tokioje įtemptoje situacijoje viskas atrodo grasinančiai. Buvo įsiaudrinęs. Tikimybė, kad ši situacija baigsis fiziniu kontaktu, buvo didelė. Dėl to žmona jį bandė sustabdyti, tačiau jis kategoriškai paneigė, kad du kartus sudavė S. Č. kumščiu į nugarą. Parodė, kad viskas vyko 1,5 kv. metro ploto patalpoje, todėl norėdamas išeiti, galėjo alkūne ar kumščiu netyčia ją užgauti. S. tuo metu stovėjo jam už nugaros ir tikrai negalėjo matyti, kaip jis jai trenkė kumščiu į nugarą. Tai jos parodymų prieštaringumas. Ant nugaros ji turėjo kuprinę, todėl pačios nugaros sutrenkti jis taip pat negalėjo, tik kuprinę. Kuprinė buvo sintetinė, rausvos spalvos, pustuštė. Sumušimo vietoje nustatytas patinimas galėjo atsirasti nuo kuprinėje buvusių daiktų. Policija į namus nebuvo atvažiavusi ir jis tik po kelių dienų sužinojo, kad S. patyrė skausmą. Dar iki to laiko jis buvo jos atsiprašęs, nes jautėsi kaltas. Parodė, kad per savaitę alkoholio vartoja 2-3 kartus. Geria namuose. Žmona taip pat kartais išgeria, tačiau alkoholio namuose nelaiko. Paprastai S. jų konfliktų nematydavo. Jis yra sakęs sutuoktinei, kad ji netinkamai auklėja savo dukrą, kad dukra yra išlepinta. S. taip pat yra sakęs, kad ji netinkamai elgiasi su mama, nes norėjo, kad ji suprastų, jog mama nėra bloga, kaip yra sakęs S. Č.. Pabrėžė, kad nors šio įvykio metu santykiai su S. buvo šiek tiek pablogėję, bet iš esmės bendravimas su ja buvo pagerėjęs (t. 1, b. l. 138-142).

Ikiteisminio tyrimo metu V. M. davė iš esmės analogiškus parodymus. Teigė, kad žmonos dura S. gyvena su savo tėvu. Jo ir S. santykiai neblogi, pablogėjo tik paskutiniu metu, nes mano, vaikas netinkamai bendrauja su savo mama, jo žmona. 2016 m. liepos 7 d. žmonos dukra pas juos nakvojo. 2016 m. liepos 8 d. jis nuo 8 val. iki 14.30 val. jis dirbo. Grįžęs namo, išgėrė alkoholinių gėrimų. Vėliau prasidėjo konfliktas tarp jo, žmonos ir šios dukros, nes žmona pasakė, kad prie jų namo yra atėjęs jos buvęs vyras, mergaitės tėvas, kuriam jis jaučia neapykantą dėl asmeninių priežasčių. Prieš dieną mergaitės tėvas skambino telefonu jam, V. ir mergaitei, vadindamas V. necenzūriniais žodžiais. Jis buvo piktas dėl S. tėvo veiksmų ir norėjo eiti į kiemą pabendrauti su juo. Žmona ir jos dukra neleido, pradėjo jį stabdyti ir jie apsistumdė. Stumdymosi metu jis, galbūt, galėjo užkabinti mergaitę, bet tiesioginių smūgių tikrai nesudavė ir neturėjo tikslo ją sužaloti ar sukelti fizinį skausmą. Jokių tyčinių smūgių nebuvo. S. verkė, bet nesakė, kad jai skauda. Į lauką jis taip ir neišėjo. Po įvykio S. atsiprašė su mergaite bendravo (b. l. 36, 89).

Teismo posėdyje per psichologę apklausta nukentėjusioji S. Č. parodė, kad šiuo metu jai yra 12 metų, gyvena pas mamą (duomenys neskelbtini). Mokosi (duomenys neskelbtini). Kažkada vasarą patėvis V. M. išgėrė ir pradėjo rėkti ant jos ir mamos. Ji išsigando ir išbėgo į balkoną, paprašė tėčio, kad pasiimtų ją ir iškviestų policiją, nes bijojo, jautėsi nesaugi ir norėjo, kad patėvį suimtų. Jis labai rėkė ant jos ir mamos, nes jos tėtis skambinėjo. Buvo supykęs ant jos tėčio, jam atrodė, kad ji panaši į tėtį ar kad gerai sutaria su juo. Iš namų nevarė, bet sakė, kad kažką padarys tėčiui – ji labai išsigando, nes tėtis buvo vienintelis, kuris galėjo ją suprasti ir apsaugoti, tuo tarpu mama ir patėviu nelabai pasitikėjo. Patėvis pasakė, kad eis į lauką ir padarys (gali padaryti) kažką blogo jos tėčiui. Buvo supykęs ant jo, nes jis kartais girtas skambinėdavo. Patėvis buvo piktas, susiraukęs ir labai mosikavo rankomis. Ji norėjo išeiti pas tėtį, nes patėvis pradėjo rėkti, bijojo jo. Ką sakė konkrečiai – neatsimena, jis buvo susipykęs su mama. Mama pergyveno, sakė, kad jei jis pradės labai rėkti, tai iškvies policiją ir šį kartą jos vienos nepaliks. Patėvis nesakė, kad ji nereikalinga, bet neprieštaravo, kai ji norėjo išeiti. Sakė, kad nori kažką padaryti jos tėčiui, gal sumušti. Ji verkė, sakė, kad nereikia. Patėvis buvo nusileidęs į apačią kažko ieškojo, laukė, vaikščiojo. Paskui grįžo. Ji išėjo į balkoną ir vėl paskambino tėčiui. Tėtis pasakė, kad iškvietė policiją. Tai buvo antras skambutis. Pirmą kartą paskambino tėčiui, kai patėvis pradėjo šūkauti, susiginčijo su mama dėl menkniekio, tačiau tai išsivystė į pokalbį apie tėtį. Tėčiui skambino iš balkono ir iš koridoriaus, kelis kartus iš balkono. Tėtis kviesdamas policiją, nežinojo, kad patėvis jai sudavė, bet žinojo, kad ji bijo, kad patėvis grasino kažką jam padaryti. Grįžus patėviui, jie susiginčijo ir pastarasis 3 kartus sudavė nelabai stipriai jai per nugarą, per kuprinę. Per nugarą sudavė laiptinėje, 9 aukšte, išėjus iš buto, patalpos dydis nedidelis. Ji ant nugaros turėjo kuprinę. Kuprinė buvo didelė iš storos medžiagos, bet ne kieta, joje buvo sudėti drabužiai ar šiaip daiktai. Iš pradžių patėvis užsimojo, bet nesudavė, o paskui supykęs 3 kartus nestipriai sutrenkė. Pataikė per nugaros vidurį, aukštai. Skausmo nejautė, arba labai nedidelį. Tikslaus smūgių skaičiaus nurodyti negali, mano, kad ikiteisminio tyrimo metu galėjo prisiminti tiksliau, buvo du–trys smūgiai. Nurodė, kad pirmas konfliktas vyko svetainėje, o sudavė laiptinėje. Prisiminė, kad patėvis buvo ir šiek tiek stumtelėjęs. Teigė, kad kažkas dar vyko prieškambaryje. Ten patėvis pro ją praėjo išeidamas į laiptinę ir į lauką. Jis pradėjo pykti, rėkti prieškambaryje ar virtuvėje. Laiptinėje buvo ji, patėvis, šalia stovėjo mama. Ji stovėjo arčiausiai prie buto durų, patėvis prie lifto, mama per vidurį. Ji stovėjo tiesiai, žiūrėjo tai į patėvį, tai į mamą. Patėvis rėkė ant jos, kažką aiškino rėkdamas, prašė mamos užsičiaupti ir tylėti. Kai patėvis sudavė jai keletą kartų į nugarą, mama verkė ir prašė nieko nedaryti, stabdė patėvį rankomis, bet jis buvo piktas, nekreipė dėmesio ir sudavė tris kartus. Ji verkė ir puolė pas mamą, prašė paskambinti tėčiui. Mamai raminant patėvis dar kėlė ranką, bet po to nuleido, nuėjo į šoną ir nusiramino. Smūgius sudavė kumščiu, tai pastebėjo, nes buvo pasisukusi ir matė, kad jo ranka buvo suspausta į kumštį. Ranka buvo įsitempusi. Mano, kad patėvis neleido sau labai stipriai suduoti. Kai trenkė kumščiu, nelabai skaudėjo, ar išvis neskaudėjo. Ji buvo išsigandusi, pasilenkė, nes galvojo, kad taip nepasieks, jei dar muš. Nuo smūgio ji drebėjo. Patėvis tuo metu buvo išgėręs, tokios būklės jis dažniausiai būdavo agresyvus arba sėdėdavo svetainėje pasileidęs muziką, trumpam išeidavo ir nieko nesakydavo. Nuo skambučio iki kol atvažiavo jos tėtis praėjo 10-15 min. Tėtis atvažiavo pirmiau nei policija, jis labai nenorėjo konfliktų su patėviu. Apie įvykį tą dieną su policija ji kalbėjo labai trumpai, sakė, kad skaudėjo tik 3 sekundes, bet paskui praėjo. Dar apie įvykį kalbėjo su tėčiu, socialinėmis darbuotojomis ir truputį su mama. Į policiją vyko jau po apsilankymo Santariškėse, gal po 3 val. Buvo išsigandusi, todėl policijai pasakė, kad labai jaudinosi, kad patėvis labai rėkė ant jos. Tuo metu norėjo, kad patėvį nubaustų, buvo labai susijaudinusi, vedina emocijų. Jos apklausoje tėtis dalyvavo, klausėsi. Po to su patėviu apie tai nekalbėjo. Su mama bendraudavo ne jos namuose, arba, kai patėvio nebūdavo. Bijojo 2-3 mėnesius atvažiuoti į tuos namus. Mama sakė, kad patėvis gailėjosi dėl įvykio (t. 2, b. l. 1, 3-6).

Ikiteisminio tyrimo metu mažametė S. Č. buvo apklausta tyrėjos M. M., dalyvaujant įstatyminiam atstovui S. Č.. Jos apklausos protokole užfiksuota, kad mama V. M. pasikvietė pas ją paviešėti. Tėtis S. Č. 2016 m. liepos 7 d. ją atvežė į mamos namus, kur pas mamą ir liko miegoti nakčiai. 2016 m. liepos 8 d. nuo ryto praleido dviese su mama. Apie 15 val. sugrįžo namo, patėvis jau buvo namie. Mama su patėviu tarpusavyje susikivirčijo. Patėvis išėjo į kambarį, ten pasileido garsiai muziką ir gėrė alkoholį. Paskui užsirakino duris ir neleido į kambarį mamos. Vėliau atidarė duris ir paprašė mamos, kad jam atneštų alaus. Mama davė jam alaus ir jie ginčijosi tarpusavyje. V. supykęs pasakė, kad padarys kažką negero jos tėčiui. Vėliau ją stumtelėjo ir praėjo šalia jos, varė ją iš namų, sakė, kad ji nėra reikalinga ir jos nereikia. Ji išėjo į laiptinę, bet pasakė, kad niekur neis, tuomet jis pasakė, kad pats išeis. Jis norėjo skambinti telefonu jos tėčiui ir gąsdino, kad tėčiui bus blogai. Ji sakė, kad neskambintų tėčiui. V. jai su kumščiu kelis kartus sudavė per nugarą. Mama sakė, kad jis taip nedarytų, kad ji yra vaikas. Ji paskambino tėčiui ir paprašė, kad atvažiuotų su policija (t. 1, b. l. 14, 15).

Teismo posėdyje apklausta V. M. parodė, kad įvykio aplinkybių nelabai prisimena. Ji dėl kažko ginčijosi su sutuoktiniu V. M.. Visi konfliktai buvo susieti su jos buvusiu vyru S. Č., nes jis kišdavosi į jų šeimą. Galėjo būti koks nors skambutis iš jo. Aiškinosi santykius prie vaiko, ko neturėjo daryti. S. prašė baigti bartis, bet supratusi, kad ginčas tęsiasi toliau, paskambinusi tėčiui paprašė atvažiuoti jos paimti. Ji sutiko išleisti. Gal V. išgirdo, kad atvažiuoja S. Č. ir norėjo išsiaiškinti santykius. Jie nemėgo vienas kito, nes buvęs vyras skambindavo ir vadindavo ją visokiais žodžiais, o dabartinis vyras bandydavo apginti. Ji ir S. neišleido V. M. išeiti pasikalbėti su buvusiu vyru, nes žinojo, kad bus blogai. Tarp jų santykiai buvo įtempti. Matė, kad V. buvo išgėręs, emocijos sukilę, prašė jo neiti, bet jis neklausė. Bandė brautis pro duris, o ji su dukra neleido. Įvyko susistumdymas. Tikslios susistumdymo vietos nepamena. Jokių muštynių ji nematė. Dukra irgi sakė, kad nebuvo muštynių, kodėl atsirado sumušta dukros nugara – nežino, prieš vykstant į teismą dukros klausė, ar jai skaudėjo, sakė – ne. Tuo metu dukra buvo su mokykline kuprine ant nugaros, pilna knygų. Ji yra labai sąžininga, labai jautri mergaitė, nelinkusi išsigalvoti istorijų. S. gyveno su tėvu S. Č., jo klausė, bijojo jam prieštarauti. Kai atvyko pareigūnai, ji buvo lauke. Buvęs vyras išsivežė dukrą, o ką ji sakė pareigūnams – nežino. Kodėl S. Č. kvietė policiją – nežino. Nurodė, kad įvykio metu ji buvo kažkiek išgėrusi brendžio ar viskio (kiek – nepamena). Dėl girtumo galėjo kažko nematyti. Tuo metu dažnokai vartojo alkoholį. Turi priklausomybę. Patvirtino, kad buvo atvejis, kai V. M. smurtavo prieš ją – būdamas labai girtas stumdė nematydamas kur (t. 1, b. l. 157-160).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. M. paaiškino, kad turi dukrą vardu S. Č. (gim. 2005 m.). Teismo sprendimu maždaug prieš tris metus išsiskyrė su vyru S. Č., dėl bendravimo su dukra su juo susitaria geranoriškai. Dukra S. ir jos dabartinis vyras V. M. nelabai gerai sutaria. Jis mano, kad ji išlepino dukrą ir bando kartais S. auklėti. Tą vakarą vyras V. iš darbo grįžo galimai išgėręs alkoholio, o ji namuose sustresavo, kai jis garsiai klausė muziką. Radusi kažkokio viskio, spontaniškai kai dukra nematė taip pat išgėrė. Įvykio metu S. nebuvo fiziškai sužalota, nes ji visą laiką stovėjo tarp V. ir S.. Mano, kad dėl įvykio nukentėjo tik S., nes labai išsigando, pasakojo, kad jai buvo baisu. Kai rėkė V. M. ji jaudinosi ir dėl jos (V. M.), nes ji šiuo metu laukiasi. Išsamesnius parodymus apie tai, kas įvyko, duoti atsisakė (t. 1, b. l. 20).

Teismo posėdyje liudytojo S. Č. apklausti nebuvo galimybės, kadangi jis 2017 m. liepos 24 d. mirė (t. 1, b. l. 123). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas S. Č. parodė, kad su V. M. išsiskyrė 2011 m. Vaiko apsaugos teisių skyrius 2016 m. pavasarį po konflikto ir psichologinio smurto su patėviu priėmė sprendimą nustatyti S. Č. gyvenamąją vietą su tėvu – juo. 2016 m. liepos 7 d. jam paskambino buvusi žmona V. M. ir paprašė, kad jų dukra S. Č. atvyktų pas ją adresu (duomenys neskelbtini). Dukrą atvežė ir ji liko nakvoti pas motiną. 2016 m. liepos 8 d. jam paskambino S. ir pasakė, kad ją sumušė patėvis V. M. – kelis kartus smogė į nugarą (b. l. 7, 8).

Teismo posėdyje liudytojas A. Š. (A. Š.) patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau įvykio aplinkybių neprisiminė. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas prisiminė, kad buvo nuvykę į butą, kuriame buvo motina ir mergaitė. Iškvietė greitąją, nes mergaitė skundėsi, kad skaudėjo iš priekio krūtinės dalyje. Mergaitė teigė, kad sumušė patėvis, daugiau ką pasakojo, kaip buvo apsirengusi, ar turėjo kuprinę – nepamena. Ji norėjo važiuoti su tėvu, kuris laukė kieme. Tėvas minėjo, kad smurtas naudojamas ne pirmą kartą ir motina mėgėja išgerti. Mamai davė pūsti į alkotesterį. Mergaitę apžiūrinėjo medikai. Ar ji rodė sumušimą – neprisimena. Mergaitės tėvas išvažiavo su ja (t. 2, b. l. 26-28).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Š. paaiškino, kad 2016 m. liepos 8 d., 17.33 val. nuvyko pagal iškvietimą, (duomenys neskelbtini), nes buvo gautas iškvietimas, kad patėvis muša vaiką. Atvykus duris atidarė V. M., prisistačiusi mergaitės mama. Nuo jos sklido alkoholio kvapas, jai buvo nustatytas 1,90 promilės girtumas. Mergaitė (apie 11 m. amžiaus) paaiškino, kad patėvis V. jai smūgiavo daugiau nei du kartus į nugarą kumščiu. Mergaitė buvo išsigandusi, ji jau neverkė, buvo raudonu veidu, sakė, kad jai skaudėjo, kai patėvis sudavė į nugarą kumščiu. Motina bandė tildyti vaiką ir sakė, kad nieko nebuvo. Vaiko jie neapžiūrinėjo ir iškvietė medikus. Atvyko greitoji pagalba ir mergaitė buvo išvežta į Santariškių vaikų ligoninę. Patėvis V. nieko namuose neaiškino, kas vyko. Jis buvo pristatytas į Vilniaus m. 1 policijos komisariatą (b. l. 27).

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja M. M. parodė, kad dirba Kelių policijoje, vyr. specialiste. O 2016 m. liepos mėnesį dirbo vyriausiojo policijos komisariato Nusikalstamų veikų registracijos skyriuje. Kaltinamąjį yra mačiusi 1 policijos komisariate kur jis buvo sulaikytas. Ji apklausinėjo ikiteisminio tyrimo metu S. Č.. Apklausoje kartu dalyvavo ir jos tėvas. Ėjo kalba, kad tą dieną ji praleido su mama, turėjo daug planų. Vėliau į namus grįžo S. patėvis, buvo išgėręs, pakėlė konfliktą dėl to, kad motinos pavydėjo mergaitei, kad jai daugiau dėmesio skiria nei jam. Liudytoja neatsiminė, ar skriaudė jis motiną ar ne, bet jai užsifiksavo faktas, kad jis stūmė mergaitę. Vaikas paliko gilų įspūdį, kadangi išmintingas vaikas pagal savo metus. Ji labai pergyveno dėl savo mamos, lyg jautė atsakomybę už motiną. Bendravimo su jos tėvu metu, pastarasis paliko protingo ir išmintingo žmogaus įspūdį. Tėvas S. neįtakojo, ji pati pasakojo viską. S. sakė, kad su patėviu nelabai bendrauja, nelabai jį mėgsta. S. tėvas pasakojo, kad kai sumušė S., jis iš karto sureagavo, atvažiavo. Ką jis kalbėjo apie V. M. – nepamena. Sakė, kad jis būna išgėręs (t. 1, b. l. 157-160).

Teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta M. G. parodė, kad 2016 m. gruodžio 28 d. susipažino su S. Č.. Ji yra jautri, sąžininga, ne pagal savo amžių subrendusi. Apie patėvį nieko nepasakojo, minėjo, kad jis kalėjime. Su mergaite buvo kalbamasi, nes S. Č. vartojo alkoholį. Apie savo tėvą S. Č. pasakodavo laisvai, nebijojo jo. Apie mamą nekalbėjo, ta tema jai labai jautri. Ji labai saugojo ją, neminėjo ar mama gėrė (t. 1, b. l. 157-160).

Teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta R. E. parodė, kad dirba SOS Vaikų kaime socialinių paslaugų šeimai padalinyje socialinių atvejų vadybininke koordinatore. Kaltinamojo šeima 2016 m. rugpjūčio 16 d. buvo įrašyta į socialinės rizikos sąrašus ir nuo tos datos pradėta vykdyti paslaugas. Tiesiogiai su šeima dirbo socialinė darbuotoja A. T.. Kartu su ja lankydavosi pas šeimą. A. T. dabar dirba kitame padalinyje. Tuo metu S. gyveno pas tėvą ir lankydavosi mamos namuose. Gyveno su tėvu, nes taip jai labiau patiko. Mama V. tuo metu laukėsi kūdikio. Darbas buvo labai sunkus, nes tiek V., tiek jos vyras buvo gynybiški, nebendradarbiavo su socialine darbuotoja, nenorėdavo įsileisti į namus. Gąsdindavo A. T., kad ją paduos į teismą, kad ji V. gadina sveikatą. Iš pokalbių suprato, kad S. nebuvo pageidaujama tuose namuose, V. sakydavo, kad S. nenori V. vyras. V. vyras ir S. nesutardavo. Kodėl jie nesutardavo, nežino. Vienu metu V. labai pykosi su biologiniu S. tėvu dėl jos, nesutarė, kur jai gyventi. Tai buvo keista, nes iš pradžių mama nenorėjo, kad S. gyventų kartu su ja. Bet paskui viskas pasikeitė, kodėl – nežino. Pati V. vartojo alkoholį. Jai nebuvo užfiksuota sumušimų, tačiau su V. M. labai konfliktavo, buvo baugšti. Jei vyras dalyvaudavo pokalbiuose, ji visada žiūrėdavo į vyro akis. Ilgą laiką konfliktiški santykiai būdavo dangstomi. Yra minėjusi, kad vyras buvo sukėlęs grėsmę jai ir jų kūdikiui, būdamas neblaivus, labai stipriai sumušė kūdikį. Su S. apie smurtą šeimoje jos atžvilgiu nekalbėjo. Nemano, kad S. yra linkusi fantazuoti, ji yra gana brandi pagal savo amžių, nes ilgą laiką rūpinosi savimi, kadangi tėtis vartojo alkoholį, mama taip pat ja nesirūpino. Jai visada buvo gaila tėčio, juo rūpinosi ir pergyveno dėl jo, tačiau niekada nesakė, kad bijojo tėvo. Ne kartą sakė, kad bijo patėvio. Kodėl – negalėjo pasakyti. S. nepasakojo, kad tėvas ją nustatinėtų prieš patėvį. Nemano, kad S. būtų melavusi, norėdama įsiteikti savo biologiniam tėčiui. Jų santykiai buvo labai artimi (t. 1, b. l. 175-177).

Iš BRIT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016 m. liepos 8 d. 17.18 val. gautas pranešimas, jog pranešėjui S. S. paskambino 11 m. dukra, kuri teigia, kad motinos (buvusios pranešėjo sutuoktinės) sugyventinis ją muša. Pranešėjas vyksta į vietą (t. 1, b. l. 28).

Iš byloje esančio 2016 m. liepos 8 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas S. Č. iniciatyva. Jo pareiškime nurodyta, kad 2016 m. liepos 7 d. jam paskambino buvusi sutuoktinė V. M. ir pasakė, kad nori pamatyti savo dukrą S. Č.. Tą pačią dieną jis atvežė dukrą V. M. ir S. liko pas ją miegoti. 2017 m. liepos 8 d. S. Č. paskambino S. Č. ir pasakė, kad ją sumušė patėvis V. M., t. y. kelis kartus smogė kumščiu į nugarą (t. 1, b. l. 3).

Iš Vaikų ligoninės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės filialo 2016 m. liepos 8 d. traumą patyrusio paciento apžiūros lapo E16-2PA-16429 matyti, kad 2016 m. liepos 8 d. 17 val. apžiūrėjus S. Č., ji skundėsi nugaros skausmu. Sakė sumušė patėvis. Pažeidimo aprašymo grafoje nurodyta, kad aiškių pažeidimų išoriškai nematyti. Sužalojimo pobūdis – sumušimai, pažymėti nugaros vidurinėje dalyje. Diagnozė – nugaros sumušimas (b. l. 11). Apžiūrėjęs VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės filialo 2016 m. liepos 8 d. traumą patyrusio paciento apžiūros lapą E16-2PA-16429 bei medicininę kortelę, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. M. Paliulis 2016 m. liepos 13 d. konstatavo, kad S. Č. nustatyta diagnozė: nugaros sumušimas, tačiau jokių objektyvių medicininių sumušimo požymių nekonstatuota, todėl ši diagnozė kaip sužalojimas nevertinama ir nekvalifikuojama (t. 1, b. l. 12).

Vyriausiojo patrulio A. Š. 2016 m. liepos 8 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo Nr. 375922 nurodyta, kad 2016 m. liepos 8 d. apie 17.33 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) patėvis muša vaiką. Policiją kvietė S. Š.. Atvykus į įvykio vietą motinai V. M. nustatytas 1,90 proc. girtumas. S. Č. paaiškino, kad 2016 m. liepos 8 d. jam paskambino dukra S. Č. ir pasakė, kad ją sumušė jos patėvis V. M.. Bendraujant su vaiku S. Č. paaiškino, kad jos patėvis V. M. kelis kartus smūgiavo kumščiu jai į nugarą. Atvykusi greitosios medicinos pagalbos tarnyba apžiūrėjo S. Č. ir išvežė į Santariškių ligoninę. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad smurtas pasireiškė keliais smūgiais kumščiu į nugarą, pažymėta sužalojimų vieta – nugaros vidurinė dalis. Sužalojimas įvardintas patinimu (t. 1, b. l. 24-25).

Iš alkotesterio duomenų kvito matyti, kad 2016 m. liepos 8 d. V. M. buvo nustatytas 1,79 promilių girtumas (t. 1, b. l. 39).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės E. Kalinkės 2017 m. sausio 16 d. informacijoje apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas Nr. A715-193/17/17(2.13.2.14-AD15) iš V. M. žodžių 5, 13 punktuose užfiksuota, kad V. M. pastaruoju metu dažnai vartojo alkoholį, buvo agresyvus, pykdavosi su jos dukra S., apsunkino jų (V. M. ir S. Č.) santykius (t. 1, b. l. 72-73).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. sausio 17 d. susitikimo protokole Nr. A17-85/17(3.1.16-AD15) nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 29 d. tarp V. M. ir V. M. kilo konfliktas, kuomet ji išbėgo kviesti policijos pareigūnų į gatvę. Socialinės darbuotojos apie tai neinformavo, nes bijojo sutuoktinio (t. 1, b. l. 72).

SOS vaikų kaimai Lietuva Socialinių paslaugų šeimai padalinio vadybininkė S. P. 2017 m. kovo 9 d. pranešime Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyr. tyrėjai J. S. „Dėl nepilnametės S. Č.“ nurodė, kad S. Č. gyvenamoji vieta teismo sprendimu yra nustatyta su motina V. M., adresu (duomenys neskelbtini), tačiau S. Č. nuo 2016 m. birželio mėn. Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimu gyvena su tėvu S. Č. dėl jos pažeidžiamų teisių motinos šeimoje – V. M., būdama neblaivi, 2016 m. gegužės 3 d. prieš dukrą panaudojo fizinį smurtą. Pasak V. M. 2017 m. vasario 7 d., 2017 m. vasario 15 d. ir 2017 m. vasario 28 d. pranešimų S. Č. taip pat negali pasirūpinti dukra, nes dažnai vartoja alkoholį ir netinkamai su ja bendrauja. Nustatyta, kad situacija yra įtempta dėl S. Č. tėvų tarpusavio nesutarimų (t. 1, b. l. 66).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. vasario 21 d. susitikimo protokole Nr. A17-308/17(3.1.16-AD15) užfiksuota, jog susitikimo metu V. M. ir S. Č. išaiškintos įstatyme numatytos tėvų teisės ir pareigos, atsakomybė už jų pažeidimą ir kt., nustatyta laikina motinos V. M. bendravimo su S. Č. tvarka, S. Č. įpareigotas kuo skubiau kreiptis į teismą dėl S. Č. gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo (t. 1, b. l. 67-68).

Vilniaus (duomenys neskelbtini) mokyklos 2017 m. vasario 23 d. pranešime Nr. SD-41 nurodyta, kad S. Č. mokosi (duomenys neskelbtini), pasižymi kruopštumu, atsakingumu, yra klasės pirmūnė, turi lyderio bruožų. Su klasės draugais bendrauja gražiai, aktyviai (t. 1, b. l. 67).

Dėl kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino mažametį. Ši nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baigtą nusikaltimą kaltininkui yra pagrindas inkriminuoti tik atsiradus straipsnio dispozicijoje numatytiems padariniams.

Byloje nukentėjusiąja pripažinta S. Č. yra gimusi (duomenys neskelbtini), vadinasi, 2016 m. liepos 8 d. ji buvo mažametė. Ši aplinkybė nėra ginčijama. Byloje nenustatyta, kad dėl 2016 m. liepos 8 d. V. M. veiksmų S. Č. būtų patyrusi kūno sužalojimus ar susargdinta. Apžiūrėjęs VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės filialo 2016 m. liepos 8 d. traumą patyrusio paciento apžiūros lapą E16-2PA-16429 bei medicininę kortelę, ekspertas J. M. Paliulis 2016 m. liepos 13 d. konstatavo, kad S. Č. nustatyta diagnozė – nugaros sumušimas, kaip sužalojimas nevertinama ir nekvalifikuojama (t. 1, b. l. 12). Esant nurodytoms aplinkybėms, veikos pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kvalifikavimui yra aktualu, ar nukentėjusioji dėl kaltinamojo veiksmų patyrė skausmą ir ar V. M. savo veiksmais siekė jį sukelti.

Nors teismo posėdyje V. M. neigė tyčinius veiksmus, t. y. neigė, kad tyčia sudavė S. Č., nurodydamas, kad galėjo ją užgauti bandydamas „išsivaduoti“ ir praeiti pro jį bandančias sulaikyti nukentėjusiąją ir V. M., neigė smūgius kumščiu nukentėjusiajai į nugarą, tačiau tokius jo parodymus paneigia liudytojų ir nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje, bei byloje esantys rašytiniai įrodymai. Apklausta teisme S. Č. patvirtino, kad patėvis (V. M.) išėjęs iš buto, namo laiptinėje sudavė jai 2-3 kartus kumščiu per nugaros vidurį, aukštai. Nukentėjusioji patvirtino, jog matė, kad smūgiai buvo suduoti kumščiu, nes buvo pasisukusi ir matė, kad V. M. ranka buvo suspausta į kumštį (t. 2, b. l. 1, 3-6). Šie nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs, atitinka 2016 m. liepos 8 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuotus jos parodymus, kad kaltinamasis V. M., būdamas namo laiptinėje, kelis kartus kumščiu sudavė jai per nugarą (t. 1, b. l. 14-15) bei kitą byloje esančią medžiagą – S. Č. 2016 m. liepos 8 d. protokolą-pareiškimą, bei 2016 m. liepos 8 d. apklausos protokolą, kuriuose nurodyta, kad jam paskambinusi dukra S. Č. pasakė, kad ją sumušė patėvis V. M., t. y., kelis kartus kumščiu smogė į nugarą (t. 1, b. l. 3, 7-8); liudytojo A. Š. teismo posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog pagal iškvietimą nuvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), 11 metų mergaitė paaiškino, kad ją sumušė patėvis V. – daugiau nei du kartus smūgiavo jai kumščiu į nugarą (t. 1, b. l. 27, t. 2, b. l. 26-28); A. Š. 2016 m. liepos 8 d. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad 2016 m. liepos 8 d. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) ir bendraujant su vaiku S. Č., ji paaiškino, kad jos patėvis V. M. kelis kartus smūgiavo kumščiu jai į nugarą. Tarnybiniame pranešime sužalojimas įvardintas patinimu, sužalojimo vieta pažymėta nugaros vidurinė dalis (t. 1, b. l. 24-25). Atkreiptinas dėmesys, jog A. Š. tarnybiniame pranešime pažymėta sužalojimo vieta atitinka S. Č. teismo posėdyje nurodytą sužalojimo vietą.

Nukentėjusiosios motina V. M. teisme nurodė, kad jos dukra yra labai sąžininga, jautri ir nelinkusi išsigalvoti istorijų. Nukentėjusiąją apklaususi tyrėja M. M. teigė, kad S. Č. paliko gilų įspūdį, kaip ne pagal metus išmintingas vaikas, viską pasakojo pati, niekieno neįtakojama (t. 1, b. l. 157-160). Teismo posėdyje apklaustos socialinės darbuotojos M. G. ir R. E. patvirtino, kad jau po šioje byloje nagrinėjamų įvykio aplinkybių, atitinkamai nuo 2016 m. gruodžio 28 d. ir 2016 m. rugpjūčio 16 d., bendravusios su S. Č. tačiau apibūdino ją kaip sąžiningą, nelinkusią fantazuoti ir pakankamai subrendusią asmenybę (t. 1, b. l. 157-160, 175-177), Vilniaus (duomenys neskelbtini) mokyklos 2017 m. vasario 23 d. pranešime Nr. SD-41 S. Č. taip pat charakterizuojama itin teigiamai, pasižyminti kruopštumu, atsakingumu, yra klasės pirmūnė (t. 1, b. l. 67). Nurodyta nukentėjusiosios charakteristika patvirtina, kad S. Č. 2016 m. liepos 8 d. metu gebėjo suvokti įvykių aplinkybes ir jas prisiminti bei nuosekliai atpasakoti, nieko neiškraipydama.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo abejoti S. Č. teisme duotais parodymais, kad V. M. sudavė jai ne mažiau dviejų smūgių kumščiu į nugaros sritį. Juo labiau, kad tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti, aukščiau nurodyti, byloje surinkti įrodymai.

Nors V. M. teismo posėdyje tvirtino, kad muštynių nematė ir kodėl buvo sumušta jos dukters nugara nežino, tačiau tokius V. M. parodymus teismas vertina kritiškai, duotus siekiant padėti išvengti atsakomybės sutuoktiniui V. M., ar, net gi, jo bijant, kaip tai nurodyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. sausio 17 d. susitikimo protokole Nr. A17-85/17(3.1.16-AD15) (t. 1, b. l. 72). Pažymėtina, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu V. M. atsisakė išsamiai papasakoti apie įvykio aplinkybes ir, pasinaudodama įstatyme numatyta galimybe, parodymus duoti atsisakė (t. 1, b. l. 20), tuo tarpu teismo posėdyje duodama parodymus teigė, kad dėl įvykio metu buvusio girtumo daug ko neprisimena, jos duoti parodymai yra abstraktūs ir iš esmės nei patvirtinantys, nei paneigiantys V. M. smurtinius veiksmus. Liudytoja netvirtino, kad V. M. nesudavė kumščiu jos dukrai į nugarą, ji tik parodė, kad muštynių nematė (t. 1, b. l. 157-160), tačiau tai nereiškia, kad tokių veiksmų nebuvo iš viso.

V. M. teismo posėdžio metu iškėlė versiją, jog sumušimas ant S. Č. nugaros galėjo atsirasti jai atsitrenkus į daiktus, buvusius jos kuprinėje. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog nukentėjusioji buvo su kuprine atsirado tik teisminio bylos nagrinėjimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu nei kaltinamasis, nei nukentėjusioji, nei V. M. neminėjo, kad S. Č. buvo su kuprine. Teismo posėdyje apklaustas liudytoju įvykio vietoje dalyvavęs policijos pareigūnas A. Š. neprisiminė, nei kaip S. Č. buvo apsirengusi, nei ar ji turėjo kuprinę. Ši aplinkybė nenurodyta nei jo tarnybiniame pranešime, nei apklausos protokole. Kita vertus, teisme S. Č. patvirtino, kad V. M. smūgius į nugarą jai sudavė per kuprinę, tačiau tai nepašalina nei fizinio smurto jos atžvilgiu vartojimo fakto, nei to, kad dėl V. M. suduotų smūgių nukentėjusioji juto fizinį skausmą. O tai, kad skausmas buvo jaučiamas smūgiuojant net ir per kuprinę, tik patvirtina, kad smūgiai buvo pakankamai stiprūs. Kaltinamojo gynėjo versija, jog paraudimas ant nukentėjusiosios nugaros galėjo atsirasti ir dėl jos tėvo S. Č. veiksmų, atmestina kaip visiškai nepagrįsta ir deklaratyvi. Tiek socialinės darbuotojos, bendravusios su S. Č., tiek mokykla, kurioje mokosi nukentėjusioji, tiek pati nukentėjusioji savo ir tėvo S. Č. santykius apibūdino kaip labai gerus, jis rūpinosi savo dukra, ją mylėjo, todėl fizinio skausmo jai sukėlimas šiuo atveju būtų visiškai nelogiškas.

Tai, jog V. M. sąmoningai tyčia sukėlė S. Č. fizinį skausmą, patvirtina tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo susiklostę tarpusavio santykiai bei paties konflikto eigos aplinkybės. Nors teisme V. M. teigė, kad siekė, jog S. Č. gyventų jo šeimoje, nebuvo prieš ją nusiteikęs ir niekada iš namų nevarė, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes – Administracinių teisės pažeidimų registro duomenų išraše nurodyta, kad V. M. 2016 m. gegužės 5 d., t. y. 2 mėn. iki įvykio, nagrinėjamo šioje byloje, buvo nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 181³ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2016 m. gegužės 5 d. apie 22.21 val. iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), išvarė savo sugyventinės V. Č. mažametę durą S. Č.. Mažametė nakvojo pas savo klasės draugę (t. 1, b. l. 47). Nors teismo posėdyje S. Č. parodė, kad įvykio dieną patėvis jos iš namų nevarė, tačiau ikiteisminio tyrimo metu surašytame jos apklausos protokole nurodyta priešingai, t. y. kad V. M. varė ją iš namų, sakydamas, kad ji nereikalinga ir jos nereikia (t. 1, b. l. 14-15). Teisme S. Č. parodė, kad patėvis jos nemėgo, nes jam atrodė, kad ji panaši į savo tėvą S. Č. (t. 2, b. l. 1, 3-6). Jog V. M. pykdavosi su V. M. dukra S., iš V. M. žodžių yra užfiksuota ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus pagalbos vaikui organizavimo poskyrio vyriausiosios specialistės E. Kalinkės 2017 m. sausio 16 d. informacinio pranešimo Nr. A715-193/17/17(2.13.2.14-AD15) 5, 13 punktuose (t. 1, b. l. 72-73). Liudytoja R. E. taip pat teisme patvirtino, jog pokalbių su V. M. metu ji yra minėjusi, jog S. nebuvo pageidaujama tuose namuose, kad jos nenori V., jie nesutaria (t. 1, b. l. 175-177). Taigi, nurodyti įrodymai patvirtina, kad, priešingai, nei teigia kaltinamasis, tarp S. Č. ir jo santykiai buvo įtempti, konfliktiški. Teismo vertinimu, tai galėjo įtakoti ir kaltinamojo neapykanta nukentėjusiosios tėvui, ką jis buvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 36) ir iš esmės patvirtinęs teismo posėdyje (b. l. t. 1, b. l. 138-142). Šios aplinkybės paneigia V. M. parodymus, kad tarp jo ir S. Č. santykiai buvo geri, iš ko būtų galima spręsti, kad jis negalėjo tyčia suduoti smūgių nukentėjusiajai. Pažymėtina, kad V. M. teismo posėdyje aptvirtino, jog anksčiau yra buvęs atvejis, kai kaltinamasis smurtavo prieš ją (t. 1, b. l. 157-160). Pažymėtina, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenims V. M. jau yra teistas dėl fizinio smurto prieš savo sutuoktinę V. M. ir sūnų I. M. vartojimo. S. Č. teisme parodė, kad išgėręs V. M. tapdavo agresyvus, ne kartą patvirtino, kad bijojo patėvio (t. 1, b. l. 14-15). Pats kaltinamasis teisme taip pat parodė, kad neatmetė fizinės jėgos panaudojimo galimybės susitikimo su S. Č. metu 2016 m. liepos 8 d. (b. l. t. 1, b. l. 138-142). Tai rodo, kad konfliktinėse situacijose su kitais asmenimis V. M. yra būdingas sąmoningas smurtinis elgesys. S. Č. teisme parodė, kad V. M. konflikto metu buvo labai piktas, susiraukęs, labai rėkė, mosikavo rankomis, buvo supykęs ant jos tėčio ir jos pačios su mama (t. 2, b. l. 1, 3-6), V. M. teisme paliudijo, kad V. M. 2016 m. liepos 8 d. konflikto metu buvo išgėręs, emocijos sukilę, neklausė jų prašymo niekur neiti ir brovėsi pro duris (t. 1, b. l. 157-160). Iš tokių kaltinamojo veiksmų ir būsenos galima daryti išvadą, kad jis 2016 m. liepos 8 d. konflikto metu būdamas neblaivus ir įniršęs, vedinas neapykantos S. Č. bei nemėgdamas nukentėjusiosios, siekdamas įveikti V. M. ir S. Č. stabdymą, objektyviai galėjo panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiosios S. Č. atžvilgiu. Ką ir patvirtina aukščiau nurodyti įrodymai. Pažymėtina, kad tai, jog smūgis buvo ne vienas bei nukentėjusiosios tvirtinimas, kad matydama kaltinamojo veiksmus mama bandė jį sulaikyti, stabdė jį rankomis, tik dar labiau patvirtina teismo įsitikinimą, kad smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu nebuvo atsitiktinis.

Teismo posėdžio metu S. Č. teigė, kad po patėvio V. M. suduotų smūgių kumščiu jautė skausmą, tačiau neintensyvų, teigė, kad pastarasis jai sudavė nelabai stipriai, per nugarą, per kuprinę (t. 2, b. l. 1, 3-6). Tokius nukentėjusiosios parodymus paneigia byloje esantys įrodymai, be to, jos nuomonę dėl smūgio intensyvumo galėjo įtakoti mama, kuri yra suinteresuota bylos baigtimi ir su kuria S. Č. šiuo metu gyvena. Pakankamai ilgas laiko tarpas nuo smūgių sudavimo taip pat galėjęs sumenkinti prisiminimus apie praeityje patirtą skausmą. Vaikų ligoninės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės filialo 2016 m. liepos 8 d. traumą patyrusio paciento apžiūros lape E16-2PA-16429 nurodyta, kad 2016 m. liepos 8 d. 17 val. atvykusi į apžiūrą S. Č. skundėsi nugaros skausmu (t. 1, b. l. 11). Pareigūnas A. Š. teismo posėdyje patvirtino, kad nukentėjusioji įvykio vietoje skundėsi skausmu, kad būtent dėl to iškvietė greitąją (t. 2, b. l. 26-28). Nors liudytojas teisme neteisingai įvardijo S. Č. sumušimo vietą, tačiau tokį parodymų nesutapimą teismas vertina suklydimu, kurį galėjo įtakoti pakankamai ilgas laikas iki liudytojo apklausos teismo posėdyje. Kita vertus, liudytojas teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad įvykio vietoje nukentėjusioji buvo išsigandusi, sakė, kad skaudėjo, kai patėvis sudavė kumščiu į nugarą (t. 1, b. l. 27). Be to, A. Š. 2016 m. liepos 8 d. tarnybiniame pranešime pažymėta, kad sužalojimas vizualiai matomas kaip patinimas (t. 1, b. l. 24-25), kas taip pat rodo, jog smūgiai į nugarą buvo pakankamai intensyvūs, todėl objektyviai galėjo sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą. Iš to, kas aukščiau išdėstyta matyti, kad nukentėjusioji policijos pareigūnui ir gydytojui apžiūros metu teigė, kad jai skaudėjo, kai patėvis sudavė kumščiu į nugarą. Tokius paaiškinimu S. Č. davė iš karto po įvykio, kuomet tiek fiziniai, tiek emociniai potyriai prisimenami geriausiai, todėl teismas kritiškai vertina nukentėjusiosios teisme duotus paaiškinimus, kad tuo metu, kai patėvis sudavė kelis kartus kumščiu jai į nugarą, jai neskaudėjo, ar skaudėjo neilgai. Teismo vertinimu, skausmo buvimo faktą ir smūgių intensyvumą patvirtina S. Č. veiksmai smūgių sudavimo metu. S. Č. teisme parodė, kad nuo smūgių ji drebėjo, gavusi smūgius į nugarą ir pamačiusi, kad kaltinamasis vėl užsimojo kumščiu, pasilenkė, pamaniusi, kad taip V. M. jos nepasieks, jei dar muš. Nurodyti veiksmi būtų bereikalingi, jei nukentėjusioji dėl kaltinamojo veiksmų nebūtų patyrusi fizinio skausmo, ar skausmas būtų buvęs visiškai nežymus.

Byloje ištirtais ir teismo įvertintais įrodymais nustatyta, jog 2016 m. liepos 8 d. apie 17 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, V. M. konfliktavo su sutuoktine V. M. ir jos mažamete dukra S. Č. (gim. 2005 m. gegužės 30 d.), po ko tyčia kumščiu sudavė ne mažiau 2 smūgių mažametei S. Č. į nugarą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Konflikto metu V. M. žinojo, kad S. Č. yra 11 metų, t. y. ji yra mažametė, todėl kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kvalifikuoti teisingai.

Dėl skirtinos bausmės.

Skirdamas V. M. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta. Tai, kad nusikalstama veika padaryta prieš mažametį vaiką, S. Č. motinai priklausančiame bute, kur nukentėjusioji turėtų jaustis saugiai ir neliečiama, priskiria ją prie pavojingesnių tokio pobūdžio nusikaltimų. Kita vertus, kaltinamojo nusikalstami veiksmai nukentėjusiosios sveikatos būklės neįtakojo ir žymesnių pasekmių, išskyrus emocines (S. Č. teigę, kad dar 2-3 mėnesius negalėjo bendrauti su mama prie patėvio), jai nesukėlė. Kaltinamasis kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino. Nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis iki nusikalstamos veikos padarymo buvo neteistas (t. 1, b. l. 90-93), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šiuo metu jo atžvilgiu yra priimtas, tačiau dar neįsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1653-1057/2017, kurioje V. M. nuteistas už BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktuose numatytų nusikalstamų veikų prieš savo šeimos narius padarymą, kaltinamajam taip pat yra iškelta civilinė byla dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo (bylos Nr. e2-3899-391/2017), civilinė byla dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo sūnaus I. M. atžvilgiu (2 t., b. l. 173-177, bylos Nr. 2-27790-391/2017). Kaltinamasis baustas administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią nuobaudą už netinkamą elgesį su nukentėjusiąja S. Č. (t. 1, b. l. 45-47). VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre nesigydė (t. 1, b. l. 51-53). Būdamas laisvėje V. M. dirbo (duomenys neskelbtini) bei užsiėmė individualia veikla (t. 1, b. l. 48).

Įstatymas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje padarymą teismui suteikia teisę nusikaltimą padariusiam asmeniui paskirti baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki dviejų metų. Šiuo atveju, teismas, įvertinęs, kaltinamojo asmenybę tiek prieš nusikalstamos veikos padarymą, tiek ir po jos, teisiamojo padaryto nusikaltimo pobūdį, tai, kad žymių padarinių nusikalstama veika nesukėlė bei tai, kad ji padaryta prieš mažametį vaiką, tai, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-1653-1057/2017 V. M. yra nuteistas laisvės atėmimo bausme, jam paskirtą kardomąją priemonę suėmimą paliekant galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. M. už nusikalstamos veikos padarymą paskyrus arešto bausmę, jos dydį nustatant artimą šios bausmės vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis V. M. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. liepos 8 d. 18.25 val. (t. 1, b. l. 29) iki 2016 m. liepos 9 d. 13.40 val. (t. 1, b. l. 38), t. y. vieną dieną. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę.

Kaltinamajam šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme nesubendrintina, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nuosprendis šiuo metu nėra įsiteisėjęs.

Kaltinamajam šioje byloje paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 37) paliktina galioti iki jo sulaikymo vykdant šį teismo įsakymą dienos (BPK 119 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2016 m. liepos 8 d. 18.25 val. iki 2016 m. liepos 9 d. 13.40 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki jo sulaikymo vykdant šį teismo įsakymą dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo, o kaltinamajam nuo nuosprendžio įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.