Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2018-04-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-283-659/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-04-18
Bylos Nr.
A5.-283-659/2018
Teisminio proceso Nr.
4-47-3-00022-2018-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Balčiūnienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-283-659/2018Teisminio proceso Nr. 4-47-3-00022-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.5.3; 6.1; 6.5; 21.9.9; 21.9.10
Registro objektas ROIK: 18076852872(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. balandžio 18 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Balčiūnienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje N. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini) r., dirbančiam MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 99 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. G., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – Bendrija) vadovu, leido, aptaręs darbo funkcijas, darbo vietą, darbo užmokestį, L. D. nuo 2017-10-06 iki 2017-10-12 dirbti apdailininko pareigose bendrijos naudai, veiklos vykdymo vietose, esančiose adresais: (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje; (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., nesudaręs su L. D. rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Tokiais savo veiksmais N. G. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio reikalavimus ir padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Be to, bendrijos vadovas N. G., kaip atsakingas asmuo, neužtikrino, kad visas darbuotojams mokamas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2017-10-06 iki 2017-12-04 būtų įtrauktas į bendrijos buhalterinę apskaitą, t. y. pagalbinio darbininko pareigose dirbusiam A. M. (A. M.) per 2017 m. lapkričio-gruodžio mėn. buvo išmokėta bendra 100 Eur neapskaityta darbo užmokesčio suma. Taip pat, apdailininko pareigose dirbusiam L. D. per 2017 m. spalio mėn. buvo išmokėta bendra 120 Eur darbo užmokesčio suma. Bendrijos vadovas N. G. neužtikrino, kad visas darbuotojams – darbininko pareigose dirbusiam A. M. ir apdailininko pareigose dirbusiam L. D. išmokėtas darbo užmokestis būtų įtrauktas į MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei padarė ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas N. G. kaltę pripažino pilnai, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad bendrija įsteigta ne taip seniai, daug kas nežinoma, neaišku, mokinsis iš klaidų. Parašė prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į išdėstytą, byla nagrinėtina pažeidėjui nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ANK 577, 630 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad be N. G. prisipažinimo, jo kaltę įvykdžius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir 99 straipsnio 3 dalyje (administracinio nusižengimo protokole kvalifikuota pagal ANK 99 straipsnio 2 dalį, nutarime, vadovaujantis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, kvalifikuojama pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį), įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų nusižengimų aplinkybės (b. l. 13-4); operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 5-12); N. G. paaiškinimas (b. l. 13); A. M. paaiškinimas (b. l. 15); L. D. paaiškinimas (b. l. 17); 2017-11-20 MB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta darbo sutartis su A. M. (b. l. 18); mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (b. l. 19-23); kasos knyga (b. l. 24-29); avansinė apyskaita (b. l. 30-35); darbo užmokesčio paskaičiavimai (b. l. 36-43); išrašomų sąskaitų registras (b. l. 44); S. L. paaiškinimas (b. l. 14); G. V. paaiškinimas (b. l. 16).

Dėl nelegalaus darbo

Nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, be kita ko, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Nurodyto straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Nurodyto straipsnio 3 dalyje reglamentuota, jog darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti, o 4 dalyje - darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.

Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog N. G., būdamas darbdavys ir esant darbinių santykių požymiams, esant atlygintinumui ir pavaldumui jam, leido dirbti nelegaliai apdailininko pareigose L. D., nesudaręs su juo darbo sutarties ir nepranešęs apie šio darbuotojo įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui ne mažiau kaip prieš vieną dieną iki numatytos šio darbuotojo darbo pradžios ir tuo pažeidė DK 42 straipsnio reikalavimus. Tokia N. G. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, todėl jis yra baustinas.

Dėl neapskaityto darbo užmokesčio

ANK 99 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už tyčinį Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad N. G., būdamas bendrijos vadovu, neužtikrino, kad bendrijos darbuotojams išmokamas darbo užmokestis būtų apskaitytas bendrijos buhalterinės apskaitos dokumentuose, sudarė sąlygas ir leido darbuotojams, darbininko pareigose dirbusiam A. M. ir apdailininko pareigose dirbusiam L. D., gauti neapskaitytą darbo užmokestį, neįtrauktą į buhalterinės apskaitos dokumentus.

N. G. teiginys, kad bendrija įsteigta ne taip seniai, todėl jam daug kas nežinoma, neaišku, t. y. kad jis ketinimo slėpti mokesčių neturėjo, t. y. nėra jo tyčios, kuri yra privaloma kaltės forma, siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį, tačiau šis teiginys atmestinas kaip nepagrįstas. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais. 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 4 punkte numatyta, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Taisyklių 7 punktas nustato, kad vienkartinė darbo užmokesčio, premijų, pašalpų, pensijų, stipendijų, tantjemų, dividendų ar kita išmoka asmeniui (ūkio subjekto darbuotojui arba asmeniui, kuris nėra ūkio subjekto darbuotojas) turi būti įforminama kasos išlaidų orderiu. Atsižvelgus į pinigų priėmimą ir išmokėjimą įmonėse reglamentuojančias teisės normas, išmokami darbo užmokesčiai bei kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti įtrauktos į buhalterinės apskaitos dokumentus, o šios tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę.

Bendrijoje dirbusio L. D. rašytiniai paaiškinimai patvirtina, kad bendrijos direktorius N. G. pats tiesiogiai perdavė jam grynais pinigais bendrą 120 Eur sumą, sumokant ją per keturis kartus po 30 Eur, pasirašyti nereikalavo, kadangi darbo sutartis sudaryta su juo nebuvo. Taip pat ir bendrijoje dirbęs A. M. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad darbo užmokestis jam buvo mokamas tris kartus, t. y. 2017-12-01 50 Eur, 2017-11-24 50 Eur ir 2017-12-04 163,80 Eur. Darbo užmokestį jam visada išmokėdavo bendrijos direktorius N. G., darbo užmokestis buvo išmokamas statybos objektuose. Patikrinimo metu pateikti bendrijos darbo laiko apskaitos bei darbo užmokesčio priskaičiavimo (išmokėjimo) žiniaraščiai, bankiniai išrašai, kasos knyga, avansinės apyskaitos, darbo sutartis patvirtina, kad L. D. ir A. M. išmokėta bendra 220 Eur neapskaityta darbo užmokesčio suma. Taigi, N. G. kaip bendrijos vadovas, privalėjo užtikrinti, kad neapskaitytas buhalterinėje apskaitoje darbo užmokestis nebūtų mokamas, tačiau to nepadarė.

Įvertinus paminėtų aplinkybių visumą, darytina pagrįsta išvada, kad N. G., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, atsakingu už bendrijos apskaitos organizavimą, neužtikrino, kad visas bendrijos darbuotojams mokamas darbo užmokestis butų įtrauktas į bendrijos buhalterinę apskaitą, t. y. pagalbinio darbininko pareigose dirbusiam A. M. per 2017 m. lapkričio-gruodžio mėn. buvo išmokėta bendra 100 Eur neapskaityta darbo užmokesčio suma. Taip pat, apdailininko pareigose dirbusiam L. D. per 2017 m. spalio mėn. buvo išmokėta bendra 120 Eur darbo užmokesčio suma. Tokiu būdu N. G. sudarė sąlygas A. M. ir L. D. už dirbtą laiką, gauti neapskaitytą darbo užmokestį, kuris tyčia nebuvo įtrauktas į buhalterinės apskaitos dokumentus, taip pažeisdamas nustatytą darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, bei Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Jam skirtina administracinė nuobauda.

Dėl administracinių nuobaudų skyrimo

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Duomenų apie N. G. administracinius baustumus byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis kaltę dėl abiejų administracinių nusižengimų pripažino pilnai ir dėl jų padarymo gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriama nuobauda turėtų nubausti pažeidėją, sukelti pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau skirta nuobauda turi atitikti padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vadovaujantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tai, kad N. G. neneigė padaręs administracinius nusižengimus, juos pripažino, taip pat į tai, kad, remiantis Lietuvos teismų informacijos sistemos LITEKO duomenimis, anksčiau nebaustas, administracinėn atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, dirba, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, darytina išvada, kad dėl savo elgesio pažeidėjas N. G. padarė tinkamas išvadas ir ateityje naujų nusižengimų neįvykdys, išmokėta neapskaityta bendrijos buhalterinėje apskaitoje suma nedidelė, t. y. 220 Eur, atlikus patikrinimą buvo nustatyti tik šie keli neapskaityto buhalterinėje apskaitoje darbo užmokesčio sumokėjimo atvejai, taip pat buvo nustatytas tik vienas rašytinės darbo sutarties nesudarymo atvejis. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti N. G., vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskyrus švelnesnes nuobaudas nei numatytos ANK 95 straipsnio 1 dalies ir 99 straipsnio 3 dalies sankcijose, kurios, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, subendrintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 34 straipsniais, 95 straipsnio 1 dalimi, 99 straipsnio 3 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

N. G. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, 99 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirti:

už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą;už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalyje, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto numerį ROIK: 18076852872 ir įmokos kodą 1001. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo, paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Violeta Balčiūnienė