- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-08-11
- Bylos Nr.
- 2-5333-641/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04218-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Milvydaitė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- S. G., D. G.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. G., D. G. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjo atstovė prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas, po tėvo L. G. mirties, (duomenys neskelbtini), faktiškai valdydamas priėmė tėvo L. G. palikimą ir nurodė, jog po tėvo mirties pareiškėjas nesikreipė per 3 mėnesius į notarą dėl palikimo priėmimo, kadangi iki tėvo mirties kartu gyveno kartu su juo, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau visą L. G., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą, asmeninius ir namų apyvokos reikmenis priėmė faktiškai juos valdydamas, t. y. juo rūpinosi kaip nuosavu. Kadangi pareiškėjas A. G. nespėjo per 3 mėnesių terminą po palikimo atsiradimo dienos kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, todėl jam būtina nusistatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog palikimą priėmė faktiškai valdydamas. Ginčo dėl palikimo nėra, kadangi palikėjo įpėdinės per įstatymo nustatytą terminą palikimo nepriėmė ir į jį nepretenduoja.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo S. G. Šiaulių miesto 3-ojo notaro biuro notarei N. V. nurodė, kad palikimo nepriėmė, pretenzijų į turtą neturi ir ateityje nereikš (12 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - CK 5.2 str. 1, 2 d., 5.11-5.14 str.). Nagrinėjamos bylos atveju palikėjas L. G. nebuvo sudaręs testamento, taigi pareiškėjas A. G., būdamas palikėjo sūnumi, yra pirmosios eilės įstatyminis įpėdinis (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.).
Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 2 d.). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str.). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 str. 1 d.). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str. 1 d.). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 str. 1 d.), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, daiktų paėmimo aplinkybes ir pan.
Iš mirties liudijimo kopijos matyti, jog L. G. mirė (duomenys neskelbtini) (6 b.l.). Iš gimimo liudijimo kopijos matyti, jog pareiškėjas yra L. G., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus (10 b.l.). Iš 2014-02-24 Swedbank AB pranešimo apie pensijų sąskaitoje sukauptas lėšas kopijos matyti, kad „Swedbank“ AB pensijų fonde 2013 m. gruodžio 31 d. L. G. turėjo sukaupęs 6745,58 Lt (5 b. l.). Iš 2014-06-02 Šiaulių miesto 3-ojo notaro biuro notarės N. V. rašto Nr. 01-11-37 matyti, jog L. G., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimas yra nepriimtas, paveldėjimo byla neužvesta (11 b.l.). Kaip nurodė pareiškėjas, jis priėmė visą tėvo turtą po jo mirties, juo naudojosi (skaitė knygas, nešiojo kai kuriuos palikėjo rūbus, batus), tačiau laiku nesikreipė į notaro kontorą dėl šio turto paveldėjimo. Pareiškėjas nurodė, kad jis faktiškai valdo mirusio tėvo turtą ir rūpinasi kaip savo turtu. Be pareiškėjo, kiti palikėjo įpėdiniai pagal įstatymą, suinteresuotas asmuo S. G. ir D. G., į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta, atsiliepimų dėl A. G. pareiškimo nepateikė. S. G. pateikė pareiškimą notaro biurui, kuriame nurodė, jog su palikimo nepriėmė, pretenzijų į turtą neturi ir ateityje nereikš (12 b.l.). CK 5.51 str. 1 d. nustatyta, jog įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl, laikytina, kad pareiškėjas priėmė visą tėvo L. G., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai jį valdydamas ir šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 str. 5 d., 444 str. 2 d. 8 p., 445 - 448 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai valdydamas priėmė visą tėvo L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.