- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-14
- Bylos Nr.
- 1A-659-634/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22640-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Giedrius Endriukaitis, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- M. B.
- Advokatai
- Jurgita Jablonskienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Šiugždinytės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme; pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir M. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ją atliekant pataisos namuose.
Civilinis ieškinys patenkintas ir iš M. B. priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“ 847 Eur turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. B. Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad:
1.1. 2018 m. gegužės 14 d., apie 12.30 val., iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), pasikėsino atvirai pagrobti svetimą 62,08 Eur vertės turtą, o būtent: būdamas parduotuvės patalpose, į parduotuvės pirkinių krepšelį įsidėjo 0,460 kg. šaltai rūkytos dešros „Naminė“, 5 Eur vertės, 1 litro talpos alaus „Utenos Lager“ butelį, 1,69 Eur vertės, kilogramą karštai rūkytų dešrelių „Mėgėjų“, 3,89 Eur vertės, 3 vienetus ledų „Super Viva“, vieneto kaina 0,98 Eur, bendros 2,94 Eur vertės, 3 vienetus ledų „Ingman karamel“, vieneto kaina 0,78 Eur, bendros 2,34 Eur vertės, 500 g. pakelį kavos „Paulig“, 5,75 Eur vertės, bei 3 butelius 1 litro talpos degtinės „Lithuania“, vieneto kaina 13,49 Eur, bendros 40,47 Eur vertės, ir atvirai, matant parduotuvės pardavėjai A. D., rankose laikydamas parduotuvės pirkinių krepšelį su prekėmis, praėjo pro kasas už prekes nesumokėjęs, tačiau nusikalstamos veikos neužbaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi pardavėja A. D. blokavo parduotuvės duris jas užrakindama nuotoliniu būdu, kurių įveikti nesugebėjo;
1.2. 2018 m. gegužės 14 d., apie 12.30 val., būdamas parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), jėga bandydamas įveikti parduotuvės nuotoliniu būdu pardavėjos A. D. užrakintas duris, tyčia jas spardė, stūmė kūnu ir rankomis, bandydamas ištrūkti užkluptas darantis nusikalstamą veiką (vagystę) iš parduotuvės prekybos patalpų, tokiu būdu įlenkdamas ir sugadindamas metalinį durų rėmą bei padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 847 Eur turtinę žalą.
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad M. B. padaryti nusikaltimai kvalifikuoti teisingai, dėl jo kaltės pagrįstų abejonių nekyla. Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai M. B. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. B. prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės arba paskirtą bausmę mažinti. Taip pat prašo išteisinti dėl svetimo turto sugadinimo, kadangi jis turto nesugadino.
3.1. Skunde M. B. teigia, kad yra nuteistas neteisingai. Dėl padarytų nusikaltimų savo kaltę pripažino nuo pat pradžių, su kaltinimais sutiko, dėl nusikaltimų nuoširdžiai gailėjosi. Dėl to teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė yra akivaizdžiai per griežta. Tikėjosi, kad bus paskirta laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į ankstesnius teistumus, skyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Taip pat nuteistasis mano, kad žala priteista nevisai teisingai, nes turto jis nesugadino, o tik pasikėsino pagrobti svetimą turtą, kurio bendra vertė 62,08 Eur.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, o teismui manant, kad laisvės atėmimo bausmė paskirta teisingai – ją mažinti arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti, kadangi paskirta bausmė yra teisingi, o atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą pagrindo nėra.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. B. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliaciniame skunde keliamas bausmės individualizavimo klausimas, taip pat prašoma išteisinti dėl nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde keliamus klausimus, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje įtvirtintas bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina skundo ribose.
6. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl dviejų nusikalstamų veikų, kvalifikuotų pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį, padarymo. Klausimas dėl kaltės pasikėsinus atvirai pagrobti svetimą 62,08 Eur vertės turtą apeliaciniame skunde nėra keliamas, tačiau nuteistasis M. B. teigia esantis nepagrįstai nuteistas dėl svetimo turto sugadinimo.
7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad M. B. dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo pripažintas kaltu ir nuteistas pagrįstai. Nors apeliaciniame skunde M. B. teigia, kad svetimo turto jis nesugadino, duodamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, kaltę dėl šio nusikaltimo pripažino visiškai, nurodė kokius veiksmus atliko bandydamas atidaryti pardavėjos užblokuotas duris (2 t., b. l. 46). Parduotuvės durų sugadinimo faktą, taip pat tai, kad duris sugadino būtent M. B. ir savo veiksmais padarė 847 Eur žalą, įrodo ir pirmosios instancijos teismo pagarsinti liudytojos A. D. parodymai apie tai, kad M. B., spardydamas durų rėmą ir stipriai jas laužydamas, tampydamas, jas sulankstė (1 t., b. l. 76, 77), įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas durų rėmo įlenkimas (1 t., b. l. 61, 62; 64–66), parduotuvės vaizdo įrašo apžiūros protokolas, kuriame aprašyti M. B. prie parduotuvės durų atlikti veiksmai (1 t., b. l. 12–17). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paminėtus įrodymus pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, sujungęs juos į vientisą, nuoseklią ir logišką grandinę, padarė pagrįstas išvadas dėl M. B. kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, teisinio vertinimo. Skundžiamame nuosprendyje teisingai nustatyta, kad M. B. spardydamas, rankomis ir kūnu stumdamas parduotuvės duris, jas įlenkė taip sugadindamas durų rėmą. Durų remonto (montavimo) darbai buvo įvertinti 847 Eur (1 t., b. l. 43), todėl pirmosios instancijos teismas, pagrįstai tarp M. B. veiksmų ir kilusių padarinių – 847 Eur turtinės žalos UAB „(duomenys neskelbtini)“ – nustatęs priežastinį ryšį, šią sumą priteisė iš kalto asmens. M. B., nors apeliaciniame skunde ir prašydamas dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo išteisinti, skunde jokių tokį prašymą pagrindžiančių argumentų nenurodė. Tokių argumentų neišsakė ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašydamas tik švelninti jam skirtą bausmę. Nenustačius įrodymų vertinimo ir teisės taikymo klaidų pripažįstant M. B. kaltu dėl svetimo turto sugadinimo, tenkinti jo skundą ir dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo išteisinti nėra pagrindo.
8. Nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde taip pat kelia bausmės individualizavimo klausimą prašydamas bausmę švelninti.
9. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
10. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, apelianto nurodytus argumentus, kuriais jis grindžia prašymą švelninti bausmę, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. B. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, taip pat ir galutinę subendrintą bausmę, paminėtų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Nuosprendyje atsižvelgta į tai, kad padaryti du tyčiniai nusikaltimai, vienas iš jų nesunkus, kitas apysunkis. Nesunkiu nusikaltimu padaryta turtinė žala, kuri nėra atlyginta. Viena veika baigta, kita nutrūko pasikėsinimo stadijoje dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios (buvo pastebėtas ir sulaikytas). Nusikaltimus nuteistasis padarė turėdamas neišnykusį teistumą, už nusikaltimus nuosavybei anksčiau teistas ne vieną kartą, taip pat ne kartą jam taikyta griežčiausios rūšies bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. Nuteistasis baustas administracine tvarka, nusikaltimus padarė turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą. Šių aplinkybių visuma rodo, kad M. B. teigiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, savo nusikalstamo gyvenimo būdo keisti nesistengia, yra linkęs pažeisti įstatymus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad BK 187 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės nebus efektyvios siekiant BK 41 straipsnyje apibrėžtų bausmės tikslų. Apelianto skunde minimos aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo jas pripažįstant M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taip pat nuosprendyje įvertinta ir tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
11. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė aiškius tiek bausmės rūšies parinkimo, tiek bausmės dydžio nustatymo motyvus. Su jais apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka. Iš skundžiamame nuosprendyje nurodytų bausmės skyrimo motyvų matyti, kad sprendimą skirti griežčiausios rūšies bausmę – terminuotą laisvės atėmimą – lėmė neigiamai M. B. asmenybę charakterizuojantys duomenys, susiję su jo ankstesniais teistumais ir taikytų bausmių neefektyvumu. Įvertinus M. B. prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą buvo paskirtos mažesnės, negu sankcijos vidurkis, laisvės atėmimo bausmės, kurios, kolegijos vertinimu, savo dydžiu nėra aiškiai per griežtos ar akivaizdžiai neteisingos. Skirtos bausmės tarpusavyje subendrintos nepažeidžiant BK 63 straipsnio nuostatų, o galutinė subendrinta bausmė esant BK 64¹ straipsnio taikymo sąlygoms pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu.
12. Atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai taikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas ir M. B. paskirtą subendrintą 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinęs vienu trečdaliu, nustatė neteisingą galutinės bausmės dydį – 1 metai 4 mėnesiai. Nuteistajam paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu galutinė bausmė yra 1 metai 5 mėnesiai, t. y. didesnė, negu nustatyta skundžiamame nuosprendyje. Tačiau nesant prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo skundo teisėjų kolegija šios klaidos ištaisyti negali, kadangi jos ištaisymas lemtų BPK 320 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto principo, draudžiančio nuteistojo padėtį bloginti labiau, negu prašoma skunde, pažeidimą.
13. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už atskiras nusikalstamas veikas, tinkamai įvertino visas faktines bylos aplinkybes ir teisingai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą paskirtą bausmę dar labiau švelninti ar taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Nuteistojo polinkis nusikalsti, jam anksčiau taikytų bausmių neveiksmingumas paneigia BK 75 straipsnio nuostatų taikymo galimybę, kadangi teismas neturi jokio pagrindo pripažinti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taigi keisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. nuosprendį, kaip to skunde prašo nuteistasis, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.