Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. G. ir V. G. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos išeitinės kompensacijos dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prieš atleisdamas iš tarnybos darbdavys įteikė 2008 m. gegužės 31 d. įspėjimą Nr. 98-IL-840, kuriuo pranešė, kad nuo 2008 m. spalio 1 d. jo užimama pareigybė yra naikinama, Taip pat buvo pranešta, kad esant galimybei bus pasiūlytos lygiavertės arba viena pakopa žemesnės pareigos, vėliau buvo siūlomos Tauragės AVPK Jurbarko PK viršininko pavaduotojo pareigos. Įstaigos, kurioje dirbo juridinio statuso netekimas, bei tai, kad po 2008 m. spalio 1 d. bus palikta tik vieno pavaduotojo pareigybė, privertė priimti sprendimą atsisakyti siūlomų pareigų.

- pareiškėjas V. G. priteisti iš atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 7 131.86 Lt neišmokėtos išeitinės kompensacijos dalį;

pareiškėjas V. G. priteisti iš atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 7 187.63 Lt neišmokėtos išeitinės kompensacijos dalį.

Bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie teismo posėdį pranešta tinkamai, nėra kliūtimi bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl vadovaujantis ABTĮ 79 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant proceso šalių atstovams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas V.G. iš vidaus tarnybos atleistas 2008 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-TE-413 „Dėl policijos komisariatų viršininkų atleidimo iš vidaus tarnybos“ nuo 2008-10-01, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktu (b.l.6).

Pareiškėjas V.G. 2008 m. rugsėjo 25 d. Jurbarko rajono policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 98-TE-66 „Dėl komisaro V. G. atleidimo iš vidaus tarnybos“ nuo 2008-10-01 atleistas iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktu ir 57 straipsniu (b.l.15).

Vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą ir mokymąsi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, pareigūnų atsakomybę, paskatinimus, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statutas (toliau – Statutas).

Statuto 53 straipsnis numato atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindus ir šio straipsnio 11 punkte numatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos jei panaikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų. Statuto 57 straipsnis numato, kad atleidžiant pareigūną iš vidaus tarnybos pagal šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4, 11, 15 ir 16 punktus, išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija, o pareigūnams, nepertraukiamai ištarnavusiems daugiau kaip 5 metus, didinama pusantro karto, daugiau kaip 10 metų – du kartus, daugiau kaip 20 metų – tris kartus. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nekyla ginčo dėl to, kad pareiškėjai turi teisę į kompensaciją, nes atleidžiant pareigūną iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktą turi būti išmokėta dviejų paskutinių mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija, ją didinant įvertinus pareigūno ištarnautą laiką. Taip pat nekyla ginčo ir dėl priskaičiuoto išeitinės kompensacijos dydžio.

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, reglamentuojančio gyventojų pajamų apmokestinimo pajamų mokesčiu tvarką, 3 straipsnį, pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas, tačiau ne visos gyventojų gautos pajamos yra apmokestinamos pajamų mokesčiu. Šioje administracinėje byloje būtent ir kyla ginčas dėl to, ar iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktą atleistam pareigūnui išskaičiuotinas pajamų mokestis iš išeitinės kompensacijos.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad neapmokestinamos pajamos yra Lietuvos Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio kompensacijos, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, įskaitant kompensacijas už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą, išskyrus kompensacijas, mokamas gyventojui, kai darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti sutartis nutraukiama darbdavio valia ir pinigines kompensacijas už nepanaudotas atostogas. Šios taisyklės interpretavimas leidžia teigti, jog prie neapmokestinamų pajamų priskiriamos gyventojams išmokamos įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyto dydžio ir nenustatyto dydžio kompensacijos, tačiau tokios kompensacijos, kaip pabrėžiama teisėkūros subjekto akte, turi būti būtinai numatytos įstatymuose arba kituose teisės aktuose. Prie neapmokestinamų kompensacijų, nepriklausomai nuo jų įtvirtinimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose, negali būti priskiriamos tokios kompensacijos, kai jos išmokamos nutraukiant darbo sutartis arba jos esmę atitinkančias sutartis darbdavio valia. Tai reiškia, jog tokiu atveju kompensacija išmokėtina, bet iš jos išskaitomas pajamų mokestis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A-556-346-08).

Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą ir remiantis pastarąja teisės norma, priklausanti išeitinė kompensacija galėtų būti apmokestintina gyventojų pajamų mokesčiu tik konstatavus tarnybos santykių nutraukimo pagrindą susijusį su darbdavio valia. Priešingu atveju išeitinė kompensacija išmokėtina pareigūną atleidžiant iš vidaus tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktą būtų priskirtina prie neapmokestinamų pajamų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme.

Lietuvos Respublikos Seimas 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. X-1010 patvirtino Lietuvos policijos sistemos plėtros programą (toliau – ir Programa). Šios Programos 19.7 punkte buvo numatyta pertvarkyti aukštesnės pakopos policijos įstaigų valdymo sistemas, panaikinant šių įstaigų vadovybės funkcijas vadovauti apskričių centrų policijos įstaigoms. Pagal programos 20, 21 punktų nuostatas, konkrečias priemones Programos uždaviniams įgyvendinti tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o Programą tiesiogiai įgyvendina Policijos departamentas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 606 buvo patvirtintas Lietuvos policijos sistemos plėtros programos įgyvendinimo priemonių planas (toliau – ir Planas). Šio Plano 2.1.1 punktu buvo numatyta pertvarkyti aukštesnės pakopos policijos įstaigų valdymo sistemas panaikinant šių įstaigų vadovybės funkcijas vadovauti apskričių centrų policijos įstaigoms, o 2.1.2 punktu - Apskrities lygiu suvienodinti miestų ir rajonų (savivaldybių) policijos komisariatų teisinį statusą. Šių Plano priemonių atsakingu vykdytoju buvo paskirtas Policijos departamentas nustatant vykdymo laikotarpį - 2007-2009 metai. Iš minėto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad žemesnės pakopos policijos komisariatų reorganizavimas prijungimo būdu prie atitinkamų aukštesnės pakopos policijos komisariatų, kurį vykdant pareiškėjai buvo atleisti iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktą, buvo numatytas pirmiau minėtais aukštesnės galios teisės aktais, kuriuos įgyvendindamas Policijos departamentas priėmė atitinkamus lokalinius teisės aktus Jais remiantis buvo priimti individualūs administraciniai aktai.

Jurbarko rajono policijos komisariatas, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. 5-V-106 „Dėl teritorinių policijos įstaigų veiklos optimizavimo“ (skelbta www.policija.lt) ir 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-300 „Dėl žemesnės pakopos policijos komisariatų reorganizavimo prijungimo būdu prie atitinkamo aukštesnės pakopos policijos komisariato sprendimo priėmimo, reorganizavimo sąlygų, apskrities vyriausiųjų policijos komisariatų nuostatų, struktūros patvirtinimo“ (skelbta Valstybės žinios, 2008 Nr. 65-2489) buvo reorganizuotas ir prijungtas prie Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.95 straipsnis nustato juridinio asmens pasibaigimo pagrindus: likvidavimas ir reorganizavimas. CK 2.97 straipsnyje nurodytas vienas iš juridinio asmens reorganizavimo būdų – prijungimas. Prijungimas – tai vieno ar daugiau juridinių asmenų prijungimas prie kito juridinio asmens, kuriam pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos. Sprendimą reorganizuoti juridinį asmenį priima juridinio asmens dalyviai arba teismas įstatymų nustatytais atvejais (CK 2.96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos policijos paskirtį, veiklos principus ir teisinius pagrindus, policijos uždavinius, organizacinę struktūrą, policijos bendradarbiavimo su gyventojais, visuomeninėmis organizacijomis, savivaldybių bei kitomis institucijomis pagrindus, taip pat policijos pareigūnų įgaliojimus, teises, pareigas, atsakomybę bei prievartos panaudojimo teisėtumo sąlygas, policijos įstaigų finansavimo šaltinius ir formas numato Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas. Policijos įstaiga – šio bei kitų įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas juridinis asmuo, vykdantis įstatymais, steigimo bei kitais teisės aktais jam pavestus policijos uždavinius (2 straipsnio 2 dalis). Policijos sistemą sudaro:

1) Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;

2) teritorinės policijos įstaigos;

3) policijos profesinio ugdymo įstaigos;

4) specializuotos policijos įstaigos.

Policijos departamentas yra policijos įstaiga, padedanti policijos generaliniam komisarui formuoti policijos veiklos strategiją ir kontroliuoti jos įgyvendinimą, taip pat organizuoti ir įgyvendinti teritorinių policijos įstaigų valdymą (13 straipsnis). Policijos departamentui vadovauja policijos generalinis komisaras (12 straipsnis). Teritorinės policijos įstaigos yra policijos komisariatai, vykdantys teisės aktais jiems pavestas funkcijas nustatytoje teritorijoje (11 straipsnis). Policijos veiklos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatyta Policijos generalinio komisaro kompetencija. Šios teisės normos 1 punktas numato, kad generalinis komisaras nustato tiesiogiai jam pavaldžių policijos įstaigų vidaus struktūrą bei pareigybių sąrašus. 2008 m. gegužės 29 d. Lietuvos policijos generalinis komisaras įsakymu Nr.5-V-291 „Dėl Tauragės apskrities teritorinių policijos komisariatų naikinamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ (b.l.114) nuo 2008-10-01 panaikindamas Jurbarko PK viršininko ir viršininko pavaduotojo bei kitas pareigybes veikė savo kompetencijos ribose. Šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punktas numato, kad generalinis komisaras suderinęs su vidaus reikalų ministru skiria į pareigas ir iš jų atleidžia teritorinių policijos įstaigų vadovus. Lietuvos policijos generalinis komisarais vadovaudamasis anksčiau priimtu 2008-05-29 Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-05-29 įsakymu Nr.5-V-291 „Dėl Tauragės apskrities teritorinių policijos komisariatų naikinamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“, veikdamas kaip darbdavys, 2008-09-29 įsakymu Nr.5-TE-413 „Dėl policijos komisariatų viršininkų atleidimo iš vidaus tarnybos“ (b.l.6), pareiškėją V. G. – (duomenys neskelbtini) atleido iš vidaus tarnybos.

Policijos veiklos įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad policijos generalinio komisaro įsakymai ir nurodymai privalomi jam pavaldiems policijos pareigūnams, todėl Jurbarko rajono policijos komisariato viršininkas, vykdydamas 2008-05-29 Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008-05-29 įsakymą Nr.5-V-291 „Dėl Tauragės apskrities teritorinių policijos komisariatų naikinamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“, veikdamas kaip darbdavio įgaliotas atstovas, 2008-09-25 įsakymu Nr.98-TE-66 (b.l.15), pareiškėją V. G., Jurbarko rajono PK viršininko pavaduotoją, atleido iš vidaus tarnybos.

Darbdavio samprata ir jo valia negali būti interpretuojama siaurąja prasme, apsiribojant tik generalinio komisaro ar teritorinio padalinio vadovo sprendimų vertinimu. Pareiškėjams darbo užmokestis buvo mokamas iš valstybės biudžeto, taigi akivaizdu, kad pareiškėjo darbdavys plačiąją prasme yra valstybė ir būtent Lietuvos Respublikos Seimas 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. X-1010 patvirtino Lietuvos policijos sistemos plėtros programą, pagal kurią buvo optimizuotas policijos įstaigų valdymas. Kaip numato aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas Policijos generalinis komisaras nustato tiesiogiai jam pavaldžių policijos įstaigų vidaus struktūrą bei pareigybių sąrašus, todėl būtent jo veiksmai susiję su tarnybos santykių valdymu vidaus tarnyboje laikytini darbdavio įgalioto atstovo valios išraiška Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punkto kontekste.

Taigi, aptariant šias teisės normas darytina išvada, kad Lietuvos policijos generalinis komisaras siekiant pertvarkyti Lietuvos vidaus tarnybą ir 2008 m. gegužės 29 d. priimdamas įsakymą Nr. 5-V-300 „Dėl žemesnės pakopos policijos komisariatų reorganizavimo prijungimo būdu prie atitinkamo aukštesnės pakopos policijos komisariato sprendimo priėmimo, reorganizavimo sąlygų, apskrities vyriausiųjų policijos komisariatų nuostatų, struktūros patvirtinimo“ veikė kaip darbdavys, tuo pačiu vykdydamas ir valstybės kaip darbdavio valią ir tuo išreiškė valią dėl darbuotojų tolimesnės tarnybos eigos. Todėl pasibaigus tarnybos santykiams dėl vykdomos reorganizacijos, išmokama išeitinė pašalpa negali būti priskiriama prie neapmokestinamų pajamų ir turi būti išskaitytas gyventojų pajamų mokestis.

Vertinant valinį darbdavio aspektą būtina įvertinti ir tai, kad darbdavys siūlė pareiškėjams tęsti tarnybą. (duomenys neskelbtini) V.G. 2008 m. liepos 16 d. įspėjimu buvo informuotas apie pareigybės panaikinimą (b.l.134), o 2008 m. rugpjūčio 20 d. siūlymu jam pasiūlyta nuo 2008 m. spalio 1 d. laikinai eiti Tauragės AVPK Jurbarko PK viršininko pareigas, kol į jas įstatymo nustatyta tvarka bus paskirtas policijos komisariato viršininkas (b.l.135). Pareiškėjas su siūlymu nesutiko. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo apsisprendimą atsisakyti pareigų lėmė policijos įstaigos juridinio statuso netekimas ir siūlomų pareigų laikinas statusas. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė dėl jo apsisprendimo nebetęsti tarnybos, t.y. įstaigos juridinio statuso praradimas, nesietina su išmokamos išeitinės kompensacijos apmokestinimo klausimais. Taipogi pažymėtina, kad vidaus tarnyba yra vieninga visos šalies mastu ir darbdavys turėjo valios išraiškos laisvę kaip elgtis aptariamoje situacijoje ir būtent siūlė pareiškėjui tęsti tarnybą. Atsisakymas užimti siūlomas pareigas dėl jų laikinumo taip pat sietinas ir su pačio pareiškėjo valios išraiška, nes jam nebuvo kliūčių laikinai eiti siūlomas pareigas, o paskelbus konkursą užimti viršininko pareigoms, dalyvauti konkurse šioms pareigoms užimti.

Pareiškėjas V.G. 2008 m. gegužės 30 d. įspėjimu taip pat buvo informuotas apie pareigybės panaikinimą (b.l.105), o 2008 m. rugsėjo 11 d. siūlymu jam pasiūlyta nuo 2008 m. spalio 1 d. laikinai eiti Tauragės AVPK Jurbarko PK viršininko pavaduotojo pareigas (b.l.106). Pareiškėjas su siūlymu nesutiko. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo apsisprendimą atsisakyti pareigų lėmė policijos įstaigos juridinio statuso netekimas. Kaip jau minėta įstaigos juridinio statuso praradimas nėra ta aplinkybė, kurią reikėtų sieti su galimybe tęsti tarnybą ir išmokamos išeitinės kompensacijos apmokestinimu, kadangi vidaus tarnyba yra vieninga struktūra, veikianti visos valstybės mastu ir darbdavys turėjo valios išraiškos laisvę kaip elgtis aptariamoje situacijoje ir būtent siūlė pareiškėjui tęsti tarnybą.

Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą ir remiantis aukščiau paminėtu teisiniu reguliavimu, pareiškėjams priklausanti išeitinė kompensacija galėtų būti apmokestintina gyventojų pajamų mokesčiu tik konstatavus tarnybos santykių nutraukimo pagrindą susijusį su darbdavio valia. Kaip jau minėta prie neapmokestinamų kompensacijų, nepriklausomai nuo jų įtvirtinimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose, negali būti priskiriamos tokios, kai jos išmokamos nutraukiant darbo sutartis arba jos esmę atitinkančias sutartis darbdavio valia. Tai reiškia, jog tokiu atveju kompensacija išmokėtina, bet iš jos išskaitomas pajamų mokestis. Pareiškėjų vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas - kai pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos jei naikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų, priskiriamas prie teisinių pagrindų, kuriuos nulemia darbdavio valia. Pareiškėjai iš vidaus tarnybos atleisti nuo 2008 m. spalio 1 d. pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 11 punktą (pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos jei naikinama pareigybė dėl vidaus reikalų įstaigos ar jos struktūrinio padalinio likvidavimo, reorganizavimo ar dėl tarnybos organizavimo pakeitimų ir jis nesutinka eiti jam pasiūlytų pareigų), todėl Jurbarko rajono policijos komisariatas atleidus pareiškėjus iš tarnybos pagrįstai apskaičiuotą išeitinę kompetenciją apmokestino gyventojų pajamų mokesčiu ir pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą išskaičiavo gyventojų pajamų mokestį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose A10-1831/2006; A-556-346/08; A-756-670/2007 yra suformuota kitokio pobūdžio tarnybos santykių kontekste, kai pareigūnas turi būti atleistas iš vidaus tarnybos nepriklausomai nuo jo bei vidaus tarnybos įstaigos valinės išraiškos, pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą (pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadai). Pareiškėjų atleidimo pagrindas ir mokamos išeitinės kompensacijos pagrindas yra kitas, todėl minima teisminė praktika netaikytina šiems teisiniams santykiams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

pareiškėjų V. G. ir V. G. skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.