- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-29
- Bylos Nr.
- e2-3759-618/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01670-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- J. J.
- Kategorijos
- 2.5.1.3.6Piniginės prievolės
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei J. J. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 6423,27 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2014-04-23 iki bylos iškėlimo teisme dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė atsakovės mama Monika A. S.. 2014-03-05 atsakovė kreipėsi į ieškovę su prašymu dėl leidimo laidoti išdavimo. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento kapinių priežiūros skyrius 2014-03-05 išdavė leidimą laidoti ir skyrė naują kapavietę, tačiau mirusioji palaidota nebuvo. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Smurtinių nusikaltimų tyrimų skyrius 2014-04-17 raštu informavo ieškovę, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl M. A. S. mirties priežasties nustatymo, bei pažymėjo, kad atsakovė vengia laidoti savo mamą M. A. S., kuriuos palaikai irsta Klaipėdos TMT prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kadangi esantys šaldytuvai yra nepritaikyti ilgalaikiam kūno laikymui, o atsakovė atsisako pasiimti mamos kūną laidojimui bei neleidžia, kad mirusiosios palaikai būtų palaidoti valstybės lėšomis. Rašte pažymima, kad mirusiosios M. A. S. giminaičiai taip pat atsisako ją laidoti. Ieškovė 2014-04-22 raštu kreipėsi į UAB „Amžiaus vartai“ prašydama pervežti mirusiosios palaikus iš Teismo medicinos ekspertų ir organizuoti jų laikymą. Ieškovė 2014-05-08, 2014-05-28, 2014-07-14 pranešimais kreipėsi į atsakovę, prašydama nurodyti, kada bus laidojama mirusioji M. A. S. Atsakovei neįvykdžius pareigos palaidoti savo mamą M. A. S., mirusioji buvo palaidota 2014-07-23 savivaldybės biudžeto lėšomis. Ieškovė nurodo, kad ji dėl atsakovės veiksmų patyrė 6423,57 Eur žalą, t.y. ji UAB „Amžiaus vartai“ sumokėjo 20884,26 Lt už M. A. S. palaikų laikymą laikotarpiu nuo 2014-04-23 iki 2014-07-23, bei 1294,00 Lt už palaikų palaidojimą, iš viso 22178,26 Lt. Duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atlyginusi patirtą žalą, byloje nėra.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6.245 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 2.246 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos žmogaus palaikų laidojimo įstatymo 1 straipsnio 14 dalį laidojantis asmuo – asmens, pareiškusio valią dėl savo palaikų laidojimo formos (palaikus palaidoti, palaikus kremuoti ir kt.), paskirtas šiai valiai įvykdyti asmuo arba, jeigu toks asmuo nepaskirtas, o valia pareikšta testamente, – testamentą vykdantis asmuo, arba šiame įstatyme nustatytais atvejais mirusiojo sutuoktinis, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), o jei jų nėra, – kiti artimieji giminaičiai ir kiti šiame bei kituose įstatymuose nurodyti asmenys, organizuojantys palaikų laidojimą. Kiekvienas veiksnus ar riboto veiksnumo asmuo turi teisę pareikšti valią dėl savo palaikų laidojimo ir paskirti laidojantį asmenį, kuris, jam mirus, organizuos laidojimą. Mirus asmeniui, kuris įstatymo nustatyta tvarka nepaskyrė laidojančio asmens arba kurio paskirtas laidojantis asmuo dėl objektyvių priežasčių negalėjo organizuoti laidojimo arba atsisakė organizuoti laidojimą, laidojimą organizuoja: 1) kai asmens valia dėl laidojimo pareikšta testamente, – testamentą vykdantis asmuo, jeigu iki testamento paskelbimo valią pareiškęs asmuo nepalaidotas; 2) mirusio asmens sutuoktinis, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), o jeigu jų nėra, – kiti giminaičiai ar kiti veiksnūs asmenys, galintys organizuoti laidojimą. Jeigu nėra įstatyme nurodytų ir galinčių organizuoti laidojimą asmenų arba nežinoma, kur tokie asmenys yra, laidojimą organizuoja savivaldybė, kurios teritorijoje asmuo nuolat gyveno (Lietuvos Respublikos žmogaus palaikų laidojimo įstatymo 21 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Atsižvelgus į tai, kad atsakovė yra mirusiosios M. A. S. dukra, į tai, kad ji kreipėsi į ieškovę su prašymu dėl leidimo laidoti išdavimo, tokiu būdu išreikšdama savo valią palaidoti mamą M. A. S., bei į tai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė negali organizuoti laidojimo, atsakovė yra laikytina laidojančiu asmeniu. Taigi, atsakovė turėjo įstatyme numatytą pareigą palaidoti M. A. S.. Tačiau atsakovė savo pareigos nevykdė, į ieškovės siunčiamus raginimus nereagavo. Dėl šių atsakovės veiksmų ieškovė patyrė 6423,27 Eur žalą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 6423,27 Eur žalos atlyginimo.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio l dalis). Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo 2014-04-23 iki bylos iškėlimo teisme dienos.
Ieškovei iš atsakovės priteistinos metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio l dalis).
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą, todėl iš atsakovės priteistina 144,52 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš atsakovės J. J. 6423,27 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 6423,27 Eur sumos nuo 2014-04-23 iki 2016-02-11, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 6423,27 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-02-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės J. J. 144,52 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.