Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje nuotoline vaizdo konferencijos forma išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei R. M. J. taip pat pagal atsakovės priešieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Ieškovas prašė atmesti priešieškinį ir priteisti iš atsakovės 1941,66 Eur skolos taip pat penkių procentų procesines palūkanas. Anot ieškovo, teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimu nutraukta šalių santuoka. Teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo nurodyta, kad abi šalys atsakingos už vartojimo kredito grąžinimą AB Swedbankui. Ieškovo teigimu, jis nuo 2022 m. kovo mėn. sumokėjo bankui iš viso 3883,31 Eur, todėl atsakovė turi ieškovui sumokėti jai tenkančią kredito įmokų dalį, t. y. 1941,66 Eur (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Dėl priešieškinio reikalavimų ieškovas nurodė, kad jo vardu paimta 12 000 Eur paskola buvo panaudota atsakovės tėvų gyvenamojo namo įrengimui.

Atsakovė prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš atsakovo 5558,34 Eur skolos taip pat penkių procentų procesines palūkanas. Anot atsakovės, ieškovas nutyli, kad nutraukdamos santuoką šalys žodžiu susitarė, jog ieškinyje nurodomas įmokas bankui toliau mokės ieškovas, nes atsakovė padėjo jam padengti jo asmeninę 12 000 Eur skolą kreditoriui UAB „Credit Service“, t. y. nurodyto asmeninio kredito padengimui ieškovas panaudojo iš viso 7500 Eur atsakovės asmeninių lėšų, todėl ne atsakovė skolinga ieškovui, bet ieškovas skolingas atsakovei 5558,34 Eur (7500–1941,66).

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. sausio 31 d. sprendimu nutraukta ginčo šalių santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu teismo sprendimu patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartyje, be kita ko, nurodyta, kad „šalys patvirtina, kad nereikalauja viena iš kitos jokios kompensacijos dėl po santuokos nutraukimo atitenkančios turto dalies ir ateityje dėl to pretenzijų neturės“ (sutarties 5.4 punktas); „patvirtiname, kad ateityje į vienas kito turtą pretenzijų nereikšime“ (5.6 punktas); „santuokos metu <abiejų šalių> vardu buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 20-001453-GV, kredito suma ir valiuta 5000,00 Eur, kreditorius AB „Swedbank“ <...>, už šio įsipareigojimo įvykdymą pagal vartojimo kredito sutarties sąlygas po santuokos nutraukimo lieka atsakingi D. K. ir R. K.“ (6.1 punktas). Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad po šalių santuokos nutraukimo nurodytą paskolą AB Swedbankui grąžino ieškovas, iš viso sumokėdamas 3883,31 Eur įmokų, kurias patvirtina atitinkami prie ieškinio pridėti rašytiniai įrodymai (CPK 12, 178 straipsniai).

Šių faktinių aplinkybių kontekste, teismas atkreipia dėmesį į kasacinio teismo suformuluotas teisės aiškinimo taisykles, kad: „<...> sutuoktiniams, nutraukusiems santuoką ir neišsprendusiems visų su santuokiniu turtu susijusių klausimų, yra galimybė juos išspręsti atnaujinus procesą santuokos nutraukimo byloje <...>. <...> tuo atveju, kai dėl susiklosčiusios išskirtinės situacijos santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras sutuoktinių turtas, (buvę) sutuoktiniai (vienas jų) turi galimybę šį (bendro turto dalybų) klausimą išspręsti santuokos nutraukimo byloje pasinaudodami proceso atnaujinimo institutu, tačiau tuo atveju, jeigu dėl naikinamojo termino, per kurį galima paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, pabaigos nebėra objektyvios galimybės pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu ir dėl to gali būti pažeista asmens teisė į teisminę gynybą ir nuosavybės neliečiamumą, (buvę) sutuoktiniai (vienas jų) turi teisę pareikšti reikalavimą, susijusį su bendru turtu, atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje. Tokie atvejai yra bendrosios taisyklės, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje, išimtys <...>. <...> turto priskyrimas vieno iš sutuoktinio asmeniniam turtui bendru sutarimu gali turėti įtakos tam, kaip sutuoktiniai susitarė dėl kitų klausimų sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Jeigu šalys aptaria nurodyto pobūdžio turtinius klausimus sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir teismas tokią sutartį patvirtina, toks teismo sprendimas dėl šių turtinių klausimų tarp sutuoktinių išsprendimo yra galutinis ir įgyja res judicata galią. <...> sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir teismo sprendimo dalis dėl sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo ar kito turto teisinio režimo ir (arba) padalijimo negali būti keičiama. Tokiais atvejais byla dėl išspręstų tokių turtinių reikalavimų pakartotinai gali būti nagrinėjama paprastai tik nustačius bendrųjų proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje pagrindų egzistavimą CPK XVIII skyriuje nustatyta tvarka“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-381/2023 17, 18, 25, 26 punktai).

Akivaizdu, kad pareikštais priešieškinio reikalavimais, kuriais keliamas teisės klausimas dėl šalių santuokos metu panaudotų 7500 Eur priskyrimo atsakovės asmeninei nuosavybei, atsakovė siekia, be kita ko, peržiūrėti-pakeisti įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintą šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, t. y. peržiūrėti-pakeisti patvirtintos sutarties 5.4, 5.6 punktus. Kadangi, vadovaujantis nurodytomis teisės aiškinimo taisyklėmis, toks šalių ginčas laikomas jau išnagrinėtas teismine tvarka ir gali būti peržiūrimas atnaujinus procesą šalių santuokos nutraukimo byloje (pabrėžtina, kad dar nėra pasibaigęs naikinamasis penkerių metų terminas paduoti prašymą atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje), tai bylos dalis dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų nutraukiama, išaiškinant, kad tokie reikalavimai gali būti nagrinėjami-peržiūrimi šalių santuokos nutraukimo byloje pateikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo (CPK 293 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėdamas ieškinio reikalavimus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas įmokas kreditoriui AB Swedbankui mokėjo nuo 2022 m. kovo 17 d. iki 2024 m. balandžio 5 d., tačiau per visą šį pakankamai ilgą virš dvejų metų laikotarpį taip ir nereiškė jokių pretenzijų atsakovei dėl jos prisidėjimo vykdyti šią piniginę prievolę. Nors teismo posėdžio metu ieškovas teigė, kad jis vienas mokėjo įmokas, nes atsakovė su juo nebendravo ir, be to, ieškovas neturėjo atsakovės kontaktinių duomenų, tačiau šiuo aspektu pabrėžtina, kad pareikštame ieškinyje ieškovas pats nurodė jam žinomus atsakovės elektroninio pašto adresą ir telefono numerį. Taigi ieškovas vis dėlto turėjo tam tikrus atsakovės kontaktinius duomenis, tačiau nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių šiais (arba ieškovo žinomais kitais ankstesniais) atsakovės telefono numeriu ar elektroniniu paštu siųstus ieškovo raginimus-žinutes atsakovei prisidėti prie paskolos bankui grąžinimo ir (arba) sumokėti atsakovei tenkančias ieškovo mokamas šių įmokų dalis. Atsižvelgdamas į tokius ilgalaikius ieškovo veiksmus, t. y. į ilgalaikį savarankišką bendrų-solidarių įmokų bankui mokėjimą ir atitinkamų pretenzijų nereiškimą atsakovei, teismas vertina kaip pakankamai įrodytus atsakovės atsikirtimus, kad šalys, kaip solidarūs AB Swedbanko skolininkai, tarpusavio žodiniu susitarimu (kuris nepatenka į šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir šios sutarties nepažeidžia-nepakeičia) susitarė, jog po santuokos nutraukimo šias įmokas bankui mokės vien tik ieškovas, nereikalaudamas atitinkamo atsakovės prisidėjimo prie šios paskolos grąžinimo. Taigi tokį šalių tarpusavio žodinį susitarimą patvirtina jų pačių veiksmai-elgesys po tokio susitarimo sudarymo, t. y. atsakovės ilgalaikis šių įmokų nei bankui, nei ieškovui nemokėjimas ir ieškovo ilgalaikis (virš dviejų metų) šių įmokų mokėjimas savarankiškai bei atitinkamos įmokų dalies nereikalavimas iš atsakovės (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).

Remdamasis nurodytų motyvų ir išvadų visuma, teismas ieškinį atmeta, o bylos dalį dėl priešieškinio reikalavimų nutraukia, nes klausimai dėl šalių santuokoje įgyto-turėto turto pa(si)dalijimo ir šalių, kaip tuomečių sutuoktinių, tarpusavio atsiskaitymų jau yra išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei, todėl išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis).

Priimant sprendimą, kuriuo ieškinys atmetamas ir nutraukiama bylos dalis dėl priešieškinio reikalavimų, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Valstybei iš šalių nepriteisiama išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nes šių išlaidų dydis, tenkantis kiekvienai šaliai, mažesnis, negu teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali (8 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Nutraukti bylos dalį dėl priešieškinio reikalavimų.

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.