Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių S. P. ir A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, savavališkos statybos ir statinių nugriovimo pagal ieškovių S. P. ir A. P. ieškinį atsakovams S. K., M. P. (M. P.) (byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja R. K. (R. K.), D. K.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. pripažinti negaliojančia nuo pat jos sudarymo momento 2000-02-29 pirkimo – pardavimo sutarties, kuria atsakovas M. P. pardavė 25/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovei S. K., dalį, kuria atsakovei S. K. pereina pirkėjos pareigos ir teisės pagal sutartį ir pirkėjo pareigas, ir teises pagal šią sutartį perkelti ieškovei S. P. dėl 25/100 dalių gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo; įpareigoti ieškovę S. P., kaip pirkėjos turtinių teisių ir pareigų iš atsakovės S. K. perėmėją, pagal 2000-02-29 pirkimo –pardavimo sutartį per 2 savaites nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pervesti 20 000 Lt į atsakovės S. K. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą atsakovės nurodytame banke;

II. padalyti gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir kiemo įrenginiais, atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti ieškovėms joms nuosavybės teise priklausančias ir jų valdomas patalpas pagal pridedamą turto padalijimo pasiūlymą, t. y. gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir kiemo priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini), padalyti ir priteisti taip: S. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų – patalpas, esančias namo antrame aukšte – pastogėje ir gyvenamojo namo plane pažymėtas indeksais 1-8 (24,86 kv. m), 1-9 (13,39 kv. m), 1-10 (13,21 kv. m), 1 -11 (6,30 kv. m); A. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų, esančių namo pirmame aukšte ir gyvenamojo namo plane pažymėtas indeksais 1-4 (22,72 kv. m), 1-5 (2,25 kv. m); S. P. asmeninės nuosavybės teise priteisti dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų – patalpas, esančių namo pirmame aukšte ir gyvenamojo namo plane pažymėtas indeksais 1-2 (12,41 kv. m), 1-3 (15,92 kv. m); Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpas, esančias namo pirmame aukšte, pažymėtas indeksais 1-6 (12,02 kv. m), 1-7 (1,2 kv. m) pripažinti bendrąja daline S. P. ir A. P. nuosavybe, suteikiant teisę S. K. naudotis šia patalpa – koridoriumi ir laiptais, vedančiais į antrą aukštą – pastogę; gyvenamojo namo antrame aukšte esančią patalpą, pažymėtą indeksu 1-7 (1,89 kv. m) pripažinti asmenine S. K. nuosavybe, suteikiant kitiems bendraturčiams teisę naudotis šia patalpa – koridoriumi ir laiptais, kad būtų galima pateikti į virš antro namo aukšto – už pastogės esančią bendrai naudojamą patalpą; gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpą, esančią namo nuliniame aukšte - rūsį, pažymėtą indeksu R-1 (12,88 kv. m) pripažinti bendrąja daline visų bendraturčių nuosavybe, atsižvelgiant į jų nuosavybės teise turimas gyvenamojo namo ir ūkinių patalpų dalis: S. P. – 0,41, A. P. – 0,22, S. K. – 0,37 dalį; ūkinį pastatą, kuris pastato plane pažymėtas indeksu 3I/1/p, padalyti taip: S. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti patalpas, pastato plane pažymėtas indeksais 1-1 (0,98 kv. m), 1-2 (8,38 kv. m); S. P. ir A. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priteisti patalpą, pažymėtą indeksu 1-3 (14,48 kv. m);

III. įpareigoti atsakovę S. K. atlikti namo remontą pagal 2005-09-15 UAB „Statybos sprendimai“ surašyto defektinio akto pagrindu sudarytą statybos darbų lokalinę sąmatą, t. y. pašalinti atsakovės S. K. savavališkais veiksmais padarytą esminę žalą pastatui bei užkirsti kelią tolimesnei žalai daryti; įpareigoti atsakovę S. K. per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita nugriauti savavališkai atliktą rekonstrukciją bei statybų darbus, antrame aukšte pastatytus statinius bei jų dalis ir atstatyti iki atsakovės savavališkos rekonstrukcijos buvusią gyvenamojo namo padėtį;

IV. įpareigoti atsakovę S. K. savo sąskaita nugriauti savavališkos statybos statinį, pažymėtą indeksu 2J1p;

V. įpareigoti atsakovę S. K. savo lėšomis atlaisvinti gyvenamojo namo pastogės dalį, kuri tenka ieškovėms po bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartimi išskyrė ieškovių S. P. ir A. P. reikalavimą, kuriuo jos prašo įpareigoti atsakovę S. K. atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), remontą pagal 2005-09-15 UAB „Statybos sprendimai“ surašyto defektinio akto pagrindu sudarytą statybos darbų lokalinę sąmatą, į atskirą civilinę bylą. Teismas padarė išvadą, kad vadovaujantis CPK 136 str. 2 d., ieškovių reikalavimą dėl atsakovės S. K. savavališkais veiksmais padarytos esminės žalos gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), pašalinimo ir siekiant užkirsti kelią toliau atsakovei S. K. daryti žalą, yra tikslingiau nagrinėti skyrium nuo šios nagrinėjamos civilinės bylos (T. 2, b. l. 24).

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovė yra gyvenamojo namo, pagalbinio ūkio pastatų ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės. 2000-02-29 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu atsakovas M. P. atsakovei S. K. pardavė 25/100 dalis ginčo pastatų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės, ginčo patalpų bendraturtės, ieškinį pareiškė 2005-10-18, neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino, o atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, vadovaudamasis 1964 m. CK 125 str. 3 d., taikė ieškinio senatį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės yra gyvenamojo namo bendraturtės, atsakovas M. P. ginčo patalpose faktiškai negyveno, o ginčo patalpose gyveno atsakovė S. K. su šeima, padarė išvadą, jog ieškovės, kaip rūpestingos turto bendrasavininkės, matydamos, kad broliui priklausančiose patalpose gyvena atsakovės šeima, turėjo galimybę bet kada susipažinti su viešais Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir sužinoti apie turto perleidimo faktą. Teismas taip pat išanalizavo aplinkybes, susijusias su ieškovių nurodytais sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindais. Teismas, vadovaudamasis 1964 m. CK 125 str., šiuo metu galiojančio CK 4.79 str., padarė išvadą, kad atsakovas M. P., nepažeidė šių įstatymo nuostatų, kadangi jam priklausančio gyvenamojo namo su priklausiniais dalį pardavė seseriai, atsakovei S. K., kuri buvo ir yra ginčo pastatų bendraturtė, sandoris yra patvirtintas notaro, todėl nepripažino 2000-02-29 sandorio negaliojančiu. Kadangi teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir pirkėjo teisių perkėlimo, todėl netenkino ir išvestinių reikalavimų: įpareigoti ieškovę S. P. atsakovės S. K., kaip pirkėjos, teisių perėmėją per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pervesti į atsakovės S. K. nurodytą sąskaitą 20 000 Lt bei atlaisvinti gyvenamojo namo pastogės dalį. Teismas nustatė, kad ieškovės prašo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ne pagal jų turimas faktiškas nekilnojamojo turto dalis, įregistruotas nekilnojamojo turto registre, o pagal dalis, kurias jos būtų įgiję, jei būtų tenkintas jų reikalavimas: 2000-02-29 pirkimo – pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia ir pirkėjo teisės būtų perkeltos ieškovei S. P.. Kadangi ieškovių prašomas atidalijimo būdas neatitiko jų turimų bendrojoje dalinėje nuosavybėje nekilnojamojo turto dalių, teismas atmetė šį reikalavimą kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, kad statinys, pažymėtas indeksu 2J1p, yra inventorizuotas, atlikti kadastriniai matavimai, todėl nepripažino, jog statinys yra savavališka statyba, neįpareigojo atsakovės S. K. jo nugriauti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino ieškovių S. P. ir A. P. reikalavimo pripažinti 2000-02-29 sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties dalies, kuria atsakovas M. P. pardavė atsakovei S. K. 25/100 dalis gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), negaliojančia nuo jos sudarymo momento, konstatuodamas, kad 2000-02-29 pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta nepažeidžiant įstatymo nustatytų reikalavimų, ieškovių teisių ir teisėtų interesų, bei dėl to pagrįstai netenkino išvestinių ieškovių reikalavimų: perkelti S. K. pirkėjo teises ir pareigas pagal 2000-02-29 pirkimo – pardavimo sutartį ieškovei S. P., įpareigoti ieškovę S. P., kaip pirkėjos turtinių teisių ir pareigų iš atsakovės S. K. perėmėją, pagal 2000-02-29 pirkimo – pardavimo sutartį per 2 savaites nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pervesti 20 000 Lt į atsakovės S. K. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą atsakovės nurodytame banke, padalyti gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir kiemo įrenginiais, atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovių turto padalijimo pasiūlymą, įpareigoti atsakovę S. K. atlaisvinti užimtą gyvenamojo namo palėpę. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs ieškinyje nurodomas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, netenkino ieškovių reikalavimo įpareigoti atsakovę S. K. savo sąskaita nugriauti pastatą, pažymėtą indeksu Nr.2JIp.

Byloje nustatyta, kad ginčo pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkais (bendraturčiais) iki 2000-02-29 pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo buvo ieškovės: S. P. (16/100 dalių) ir A. P. (22/100 dalių), atsakovai: S. K. (37/100 dalių) ir M. P. (25/100 dalių). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pastatas gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, kiemo statiniai (kiemo aikštelė, tvora, lauko tualetas), (duomenys neskelbtini), šiuo metu nuosavybės teise priklauso atsakovei S. K. (62/100 dalys), ieškovėms: A. P. (22/100 dalys), S. P. (16/100 dalių). Nuosavybės teisės į atsakovei S. K. priklausančias dalis įregistruotos 1963-12-26, 1974-04-29 dovanojimo sutarčių ir 2000-02-29 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Taip pat Nekilnojamojo turto registre nuo 1974-06-03 ir nuo 1985-03-11 įregistruota nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka (T. 1, b. l. 123-124).

Ieškovės 2005-10-18 pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia nuo pat jos sudarymo momento 2000-02-29 pirkimo – pardavimo sutarties, kuria atsakovas M. P. pardavė 25/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovei S. K., dalį, kuria atsakovei S. K. pereina pirkėjos pareigos ir teisės pagal sutartį, ir pirkėjo pareigas ir teises pagal šią sutartį perkelti ieškovei S. P. dėl 25/100 dalių gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo; įpareigoti ieškovę S. P., kaip pirkėjos turtinių teisių ir pareigų iš atsakovės S. K. perėmėją, pagal 2000-02-29 pirkimo –pardavimo sutartį per 2 savaites nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pervesti 20 000 Lt į atsakovės S. K. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą atsakovės nurodytame banke. Ieškovės šį reikalavimą grindė tuo, kad atsakovas M. P. pardavė atsakovei S. K. jam priklausančias nekilnojamojo turto dalis, pažeisdamas CK normas, reglamentuojančias savininko teisių apsaugą, t. y. CK 4.79 str. 2 d., 1.8 str. 1 d., nes atsakovas M. P. apie parduodamą jam priklausančio turto dalį per notarą nepranešė visiems bendraturčiams. Pirmosios instancijos teismas nepripažino šio ieškovių reikalavimo pagrįstu ir šį reikalavimą atmetė, nurodydamas, kad atsakovai, 2000-02-29 sudarydami pirkimo – pardavimo sutartį, nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių turto bendraturčiams pardavimą, kad ieškovės praleido ieškinio senatį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai, 2000-02-29 sudarydami pirkimo – pardavimo sutartį, nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių turto bendraturčiams pardavimą, ir dėl to netenkina apeliacinio skundo reikalavimo, kuriuo prašoma panaikinti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir patenkinti minėtą ieškinio reikalavimą.

2000-02-29 buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis tarp ginčo gyvenamojo namo bendraturčių, t. y. bendraturtis atsakovas M. P. kitai gyvenamojo namo bendraturtei S. K. už 20 000 Lt pardavė jam nuosavybės teise priklausiusias 25/100 dalis gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu 1A1p, ūkio pastato, plane pažymėto indeksu 3I1p, ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 143). 2000-02-29 pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 125 str. numatė, kad jeigu dalis bendrosios nuosavybės teisėje parduodama pašaliniam asmeniui, tai kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai turi pirmenybės teisę pirkti parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus tuos atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Dalies bendrosios nuosavybės teisėje pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviams ketinimą parduoti savo dalį pašaliniam asmeniui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis gyvenamojo namo bendrosios nuosavybės teisėje ar buto daugiabučiame name, tai pranešama per notarinę kontorą. Jeigu dalis parduota, pažeidžiant pirmenybės teisę pirkti ją, kitas bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvis turi teisę per tris mėnesius teismine tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Pirmosios instancijos teismas teisingai, vadovaudamasis minėta teisės norma, nustatė, kad atsakovas M. P. pareigą pranešti bendraturčiams raštu per notarinę kontorą apie parduodamą dalį gyvenamojo namo su priklausiniais bendrosios nuosavybės teisėje būtų turėjęs tuomet, jei jis būtų pardavęs savo dalį bendrosios nuosavybės teisėje trečiajam asmeniui, nesančiam bendrosios nuosavybės dalyviu. Įstatyme numatyta sąlyga raštu per notarinę kontorą pranešti kitiems bendraturčiams apie parduodamą savo dalį siejama tik su sąlyga, jei dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra parduodama pašaliniam asmeniui, įstatymas nenumato, kad bendraturtis privalo pranešti visiems bendraturčiams apie parduodamą savo dalį bendrojoje nuosavybėje dėl to, kad išsiaiškintų, kokia jam yra siūloma didžiausia kaina už parduodamą turtą, ir savo dalį parduotų tam bendraturčiui, kuris pasiūlytų didesnę kainą. Ieškovės nurodo, kad turėtų būti taikomos ne 1964 m. CK, bet šiuo metu galiojančio CK normos, Konstitucija, teisės principai, įstatymų dvasia. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi ir šiuo metu galiojančio CK 4.79 str., kuriame įtvirtinta bendraturčių pirmenybės teisė pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Ši CK norma nenumato pareigos raštu per notarą informuoti visų bendraturčių tuo atveju, kai dalis bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto yra parduodama vienam iš bendraturčių. CK 4.79 str. normomis yra siekiama tikslo, kad tuo atveju, kai bendraturtis parduoda jam priklausančią dalį, kitas bendraturtis turi teisę ją įsigyti, taip padidindamas savo dalį bendrojoje nuosavybėje arba tapdamas vieninteliu turto savininku. Apie savo ketinimą parduoti bendraturtis privalo raštu pranešti kitam bendraturčiui (bendraturčiams). Pranešimas CK 4.79 str. 2 d. prasme reiškia tik informaciją bendraturčiui apie ketinimą parduoti trečiajam asmeniui, bendraturčio teisių pažeidimas atsiranda dėl turto dalies pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo su trečiuoju asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-02-08 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-133/2007).

Tiek 1964 m. CK 96 str., tiek CK 4.37 str. numato, kad asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso daiktas, savo nuožiūra ja disponuoja. Konstitucijos 23 str. numato, kad nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybės teisė gali būti apribota įstatymų, ir toks bendrosios dalinės nuosavybės teisės apribojimas yra numatytas 1964 m. CK 125 str., CK 4.79 str. Įstatymai kitų ribojimų disponuoti bendrąja daline nuosavybe nenumato. Tai, jog atsakovas (bendraturtis) M. P. pardavė jam priklausiusias 25/100 gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), dalis atsakovei (bendraturtei) S. K., o ne kitiems bendraturčiams (ieškovei S. P.), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog 2000-02-29 sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis yra negaliojanti nuo jos sudarymo momento, pažeidžia ieškovių teises ir teisėtus interesus. Ieškovės taip pat nurodo, kad atsakovas M. P. negalėjo parduoti atsakovei S. K. savo dalies dėl tos priežasties, kad ieškovė S. P. atsakovei S. K. jau buvo sumokėjusi 5000 rublių už tai, kad atsakovė S. K. nepretenduos į name atsirasiantį laisvą plotą bei tarp visų bendrasavininkių buvo susitarimas, kad pirmumo teisę į perleidžiamą bendrosios nuosavybės teisės dalį turės ieškovė S. P., kuriai labiausiai trūko vietos. Šie apeliacinio skundo argumentai nepripažinti pagrįstais, kadangi ieškovės nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad toks susitarimas tarp bendraturčių buvo, kad buvo sudaryta preliminarioji ginčijamo turto pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau atsakovas M. P. jos neįvykdė, kad M. P. (P.) ieškovė S. P. sumokėjo pinigus ir dėl to jis turėjo parduoti savo dalį ieškovei, o ne savo noru kitai bendraturtei S. K.. M. P. nurodė, kad ieškovės žinojo apie tai, jog jis parduos savo dalį S. K., jog nežino apie ieškovių nurodomą susitarimą (T. 2, b. l. 36).

Ieškovės nurodė, kad apie tarp atsakovų sudarytą 2000-02-29 nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį sužinojo 2005-10-04 (T. 1, b. l. 2), apeliaciniame skunde ieškovės nurodo, kad apie pirkimo – pardavimo sutartį joms tapo žinoma 2005-10-18 ir jos iš karto kreipėsi į teismą (T. 2, b. l. 53). Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis 1964 m. CK 125 str. 3 d., konstatavo, kad senaties terminas yra suėjęs, ieškovės neprašė atnaujinti termino, ieškovėms apie tai, kad atsakovas M. P. perleido savo dalį atsakovei S. K., turėjo būti žinoma, nes atsakovas tose patalpose nebegyveno, o jose gyveno atsakovė S. K. su šeima. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su ieškovių nurodoma aplinkybe, kad jos apie sandorį sužinojo 2005-10-04, nes byloje nėra duomenų, kad ieškovėms apie šio sandorio sudarymą buvo žinoma nuo jo sudarymo momento, kad jos galėjo sužinoti apie tai, jog M. P. perleido savo dalį atsakovei S. K., nes pagal bylos duomenis M. P. negyveno ginčo name iki buvo sudaryta sutartis (T. 2, b. l. 35-36), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai apie praleistą ieškinio senatį nepripažintini pagrįstais, tačiau tai nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinio skundo reikalavimo dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia, nes sandoris tarp atsakovų yra sudarytas teisėtai, nepažeidžiant įstatymų nustatytų reikalavimų, ieškovių teisių.

Ieškovės prašė įpareigoti atsakovę S. K. savo sąskaita nugriauti kieme pastatytą savavališkos statybos statinį, pažymėtą indeksu 2J1p. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad prašomas nugriauti pastatas, pažymėtas indeksu 2J1p, nėra savavališka statyba, kadangi nustatė, jog tai yra pagalbinis pastatas, turintis kadastrinius duomenis, jis yra inventorizuotas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės sutinka su šia pirmosios instancijos išvada. Iš prie civilinės bylos prijungtos Namų techninės apskaitos bylos matyti, kad pastatas, pažymėtas indeksu 2J1p, 1983-07-10 nurodytas kaip savavališka statyba, tačiau vėlesniuose kadastro duomenyse nėra nurodyta, kad tas pastatas yra savavališka statyba (T. 1, b. l. 96, 303). Byloje pateikti įrodymai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė S. K. savo iniciatyva be kitų bendraturčių pritarimo pastatė pastatą, kadastro duomenyse pažymėtą indeksu 2J1p, namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Namų techninės apskaitos byloje nurodyta, kad pastatas, pažymėtas indeksu 2J1p yra pastatytas 1985 m., jo kadastriniai duomenys užfiksuoti 1995-02-14, tai yra pagalbinės (ūkio) paskirties pastatas, prie jo pristatytas lauko tualetas, pažymėtas namų valdoje indeksu v. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2005-08-10 raštu Nr.(100)11.55-252 informavo, kad S. K. prie savo buto priestato nepastatė, o pakėlusi stogą įrengė sanitarinį mazgą, pasiūlė S. K. nugriauti kieme esantį savavališką statinį (tualetą), pažymėtą indeksu 2J1p. Tačiau, kaip nustatyta aukščiau, pagalbinės paskirties pastatas, pažymėtas indeksu 2J1p, ir lauko tualetas, pažymėtas indeksu v, yra atskiri statiniai. Projektuose dėl žemės išsipirkimo yra nurodomas pastatas 2J1p, kaip priklausantis namų valdai, kuri priklauso visiems bendraturčiams (T. 1, b. l. 127-128). Ieškovės byloje nepaneigė atsakovės nurodomų aplinkybių, kad ne ji statė šį statinį (T. 2, b. l. 36), todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovė S. K. savavališkai pastatė šį statinį, ir įpareigoti atsakovę S. K. savo sąskaita nugriauti šį statinį, jei jis nėra reikalingas visiems bendraturčiams.

Ieškovės šioje byloje buvo pareiškusios reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal jų pateiktą turto padalijimo pasiūlymą (T.1, b. l. 90-91). Iš ieškovių pateikto pasiūlymo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės matyti, kad ieškovės šioje byloje siekė, jog būtų atidalyta pagal bendrosios dalinės nuosavybės dalis, kurios būtų nustatytos, jei būtų patenkintas ieškinio reikalavimas: pripažinti negaliojančia nuo pat jos sudarymo momento 2000-02-29 pirkimo–pardavimo sutarties, kuria atsakovas M. P. pardavė 25/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovei S. K., dalį, kuria atsakovei S. K. pereina pirkėjos pareigos ir teisės pagal sutartį, ir pirkėjo pareigas ir teises pagal šią sutartį perkelti ieškovei S. P. dėl 25/100 dalių gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo. Kadangi šis ieškovių reikalavimas nebuvo patenkintas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovių nurodomas bendrosios dalinės nuosavybės dalis. Ieškovės byloje nebuvo pateikusios bendrosios dalinės nuosavybės dalių atidalijimo pagal turimas bendrosios dalinės nuosavybės dalis projekto (pasiūlymo). Ieškovės apeliaciniu skundu taip pat siekia, kad būtų atidalyta iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal bendrosios dalinės nuosavybės dalis, kurios būtų nustatytos, patenkinus minėtą ieškinio reikalavimą (CPK 320 str. 1 d.). Kadangi netenkintinas apeliacinio skundo reikalavimas, susijęs su sandorio nuginčijimu ir bendrosios dalinės nuosavybės dalių pakeitimu, todėl netenkintinas ir apeliacinio skundo reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registre nuo 1974-06-03 ir nuo 1985-03-11 įregistruota nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka (T. 1, b. l. 123-124). Pagal CK 4.80 str. 1 d. kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 str. prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais, suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi, naudojami, jais disponuojama savarankiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-11-11 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-466/2008). Ieškovės byloje nebuvo pateikusios atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projekto (pasiūlymo), kurio pagrindu būtų galima nustatyti, kad bus suformuoti atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie galės būti valdomi, naudojami, jais disponuojama savarankiškai, kad visas gyvenamojo namo patalpas fiziškai būtų galima padalyti tarp bendrasavininkių, suformuojant atskirus nuosavybės teisės objektus - atidalytus daiktus, vadinamus „daiktus daikte“.

Ieškovės taip pat buvo pareiškusios reikalavimą įpareigoti atsakovę S. K. savo lėšomis atlaisvinti gyvenamojo namo pastogės dalį, kuri tenka ieškovėms po bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šis reikalavimas taip pat buvo siejamas su ieškinio reikalavimu, susijusiu su sandorio nuginčijimu ir bendrosios dalinės nuosavybės dalių pakeitimu, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėto reikalavimo formulavimą, pagrįstai jo netenkino. Šis reikalavimas nebuvo išskirtas į atskirą bylą, nes į atskirą bylą 2008-09-16 nutartimi buvo išskirtas ieškovių reikalavimas įpareigoti atsakovę S. K. atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), remontą pagal 2005-09-15 UAB „Statybos sprendimai“ surašyto defektinio akto pagrindu sudarytą statybos darbų lokalinę sąmatą. Pirmosios instancijos teismas reikalavimą įpareigoti atsakovę S. K. savo lėšomis atlaisvinti gyvenamojo namo pastogės dalį, kuri tenka ieškovėms po bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, išnagrinėjo šioje byloje, nurodydamas, kad šis reikalavimas yra išvestinis iš reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (pirmosios instancijos teismo sprendimo 5 lapas). Ieškinyje buvo nurodoma, kad atsakovė S. K. užėmė visą palėpę, naudoja ją savo reikmėms – užsikrovė visą patalpą savo daiktais (T. 1, b. l. 266), tačiau nenurodė, kad atsakovė neleidžia ieškovėms naudotis šia patalpa, šioje patalpoje laikyti daiktus ir pan., ir tokiu būdu pažeidžia ieškovių, kaip bendraturčių, teises, ir neteikė tokių įrodymų. Ieškovės nereiškė reikalavimo dėl konkrečios palėpės dalies atlaisvinimo, t. y. nenurodė, kurią konkrečią palėpės vietą turėtų atlaisvinti atsakovė.

Pagal CPK 135 str. ieškinio pagrindą ir dalyką nurodo ieškovas, t. y. kiekvienu atveju, pareikšdamas ieškinį, ieškovas pats savarankiškai pasirenka ieškinio pagrindą ir suformuluoja reikalavimą. Teismo pareiga pareikštą reikalavimą išnagrinėti, laikantis ieškinyje nustatytų ribų, t. y. pagal ieškovo suformuluotus reikalavimus patikrinti jo subjektinių teisių ir interesų galimo pažeidimo faktą. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje išnagrinėjo visus ieškovių pareikštus ieškinio reikalavimus, aplinkybes, kurios sudarė šių reikalavimų pagrindus, įvertino visus įrodymus, o ne tik atsakovų atsikirtimus į ieškinį ir jų paaiškinimus, todėl daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė šios bylos esmės, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, nėra pagrindo. Pagal ieškovių pareikštą ieškinį pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti ieškovių teisių pažeidimų, kurie nenurodyti ieškinyje.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinis skundas atmestinas. Byloje nenustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti CPK 329 str., todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Kadangi atmestas apeliacinis skundas, todėl vadovaujantis CPK 98 str. atsakovei S. K. iš ieškovių priteistinos advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos (bylinėjimosi išlaidos). Atsakovė S. K. prašo priteisti 1000 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Šis prašymas tenkintinas iš dalies. Atsakovei iš ieškovių priteistina 800 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, į bylos sudėtingumą ir apimtį, į bylos trukmę, į advokato darbo ir laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, į tai, kad apeliacinės instancijos teisme atstovavo tas pats advokatas, į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei S. K. iš ieškovių S. P. ir A. P. po 400 Lt bylinėjimosi išlaidų.