- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-23
- Bylos Nr.
- e2-4542-1067/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02255-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justė Visakavičienė
- Ieškovas
- O. V.
- Atsakovas
- J. V.
- Advokatai
- Giedrė Striaukienė
- Kategorijos
- 2.6.1.2Prievolių atsiradimas
- 2.6.16.1Bendrosios nuomos sutarties nuostatos
- 2.6.16.11.2Valstybės ir savivaldybių institucijų gyvenamųjų patalpų nuoma
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. V. patikslintą ieškinį atsakovei J. V. dėl šeimos nario iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Klaipėdos miesto savivaldybė, V. V.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iškeldinti atsakovę J. V. iš gyvenamosios patalpos (buto), adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2014 m. socialinio būsto sutarties pagrindu atsakovei – ieškovės mamai J. V. buvo suteiktas nuomai socialinis būstas (duomenys neskelbtini). Atsakovė nemokėjo nuomotojui nuomos mokesčio, neatsiskaitydavo už komunalinių paslaugų teikimą, dėl to susidarė didelės skolos. Atsakovė slėpė nuo šeimos susidariusią situaciją, nerodydavo jai siunčiamų įspėjamųjų laiškų. Savo elgesiu atsakovė taip pat trukdydavo ieškovei ir ieškovės sesei V. V. normaliai gyventi, nes girtaudavo iki paryčių, pas ją nakties metu ateidavo įvairių asocialių sugėrovų, kurie triukšmaudavo, gadindavo butą, keldavo konfliktus ir t.t. Nors ieškovė ir jos sesuo V. V. sutartyje buvo nurodytos kaip nuomininkės J. V. šeimos narės, tačiau jokios įtakos atsakovės sutartinių pareigų vykdymui padaryti negalėjo, nes buvome nepilnametės. Dėl atsakovės aplaidumo netinkamai vykdant būsto nuomos sutarties sąlygas, ieškovei, jos mažamečiam sūnui Ž. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir seseriai V. V. atsirado grėsmė likti be gyvenamojo būsto. Tad ieškovė ėmėsi iniciatyvos išsaugoti turtinę gyvenamosios patalpos nuomos teisę - vyko į savivaldybę, išsiaiškino sąlygas, kurias įvykdžius būtų galima neprarasti socialinio būsto nuomos galimybės. Savo lėšomis pilnai apmokėjo susidariusias už butą skolas. Būsto savininkas (nuomotojas) - Klaipėdos m. savivaldybė - sutiko sudaryti su ieškove sutartį dėl socialinio būsto nuomos, tačiau į sutartį kaip ieškovės (nuomininko) šeimos narį įrašė ne tik ieškovės seserį V. V., bet ir atsakovę J. V. Tačiau atsakovė J. V. savo veiksmais ir netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kartu gyventi kitiems asmenims. Atsakovė toliau girtuokliauja, kaip ir anksčiau, atsiveda nakties metu į butą įvairius sugėrovus, triukšmauja, plūstasi įvairiais necenzūriniais žodžiais, tokiu savo elgesiu trikdydama ieškovės ir mažamečio sūnaus nakties poilsį bei ramybę, puldinėja kaimynus, šiukšlina. Be to, jokia forma neprisideda prie būsto išlaikymo, nemoka buto nuompinigių ir išlaidų už suteiktas komunalines paslaugas. Atsakovės elgesys yra netinkamas, sudarantis neįmanomas sąlygas kitiems greta gyventi. Toks elgesys yra ilgą laiką besitęsianti ir nuolatinė ne tik ieškovės, bet ir namo gyventojų problema. Būsto savininkas - Klaipėdos miesto savivaldybė - jokių veiksmų atsakovės atžvilgiu nesiima, nors situacija jam yra žinoma. Atsakovė ne tik ilgą laiką nevykdo savo pareigos mokėti nuomos mokestį, bet ir pažeidžia kitus sutartinius įsipareigojimus - laikytis bendro gyvenimo taisyklių, palaikyti švarą ir tvarką būste bei bendrojo naudojimo objektuose (laiptinėse, rūsiuose ir kitose bendro naudojimo patalpose), gyvenamąsias patalpas naudoti pagal paskirtį. Taigi, tiek pagal įstatymą, tiek pagal socialinio būsto nuomos sutartį atsakovė gali būti iškeldinta, jei savo netinkamu elgesiu trukdo ir sudaro netinkamas sąlygas kitiems asmenims kartu ar greta gyventi, taip pat jei nevykdo kitų nuomos sutarties sąlygų. Šiuo atveju egzistuoja abu minėti atsakovės iškeldinimo pagrindai - nuomos mokesčio bei komunalinių išlaidų nemokėjimas ir netinkamas atsakovės elgesys, dėl kurio kitiems kartu ar greta gyvenantiems asmenims trukdoma normaliai gyventi, t. y. atsakovei nesilaikant bendro gyvenimo taisyklių, darant žalą butui ir kartu gyvenančių asmenų sveikatai. Mano, kad atsakovės iškeldinimas iš buto (duomenys neskelbtini), laikytinas proporcingu ir pagrįstu. Atsakovės teisių ribojimas nepažeis žmogaus būsto neliečiamybės gerbimo principo, nes yra objektyviai reikalingas siekiant apsaugoti kitų socialiai labiau pažeidžiamų asmenų, atitinkančių Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo keliamus reikalavimus – pačios ieškovės, nepilnamečio ieškovės sūnaus Ž. A. bei trečiojo asmens V. V. - teises ir teisėtus interesus.
Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai, atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepimu informavo, kad palaiko ir sutinka su pateiktais ieškovės O. V. ieškinio reikalavimais, teismo posėdyje nedalyvavo, prašė nagrinėti bylą trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.
Trečiasis asmuo V. V. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 5 d. tarp ieškovės ir Klaipėdos miesto savivaldybės sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nuomos sutartis), pagal kurią Klaipėdos miesto savivaldybė, atstovaujama viešosios įstaigos „Klaipėdos butai“ išnuomojo ieškovei O. V. ir jos šeimos nariams trečiajam asmeniui V. V., atsakovei J. V. butą, esantį (duomenys neskelbtini), o ieškovė įsipareigojo laikytis sutartyje nurodytų įsipareigojimų (I tomas, b. l. 8-12).
Taip pat nustatyta, kad nuo 2014 m. lapkričio 4 d. iki 2017 m. lapkričio 4 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis buvo sudaryta su nuomininke J. V., pasibaigus nuomos sutarčiai nuomininkė gyveno bute be teisinio pagrindo, kaupėsi skolos, gyveno asocialų gyvenimą, į butą įleisdavo pašalinius asmenis (I tomas, b. l. 41-44). Nuomininkės šeimos narės dukros O. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. V., gim. (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties sudarymo laikotarpiu buvo nepilnametės. Dukra O. V., sulaukusi pilnametystės, liko gyventi bute (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi, sumokėjo skolas (I tomas, b. l. 21-26, 44).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnyje numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties šalys yra nuomotojas ir nuomininkas. Nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. Jie turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (CK 6.578 straipsnio 1 dalis, 6.658 straipsnio 1 dalis, 6.589 straipsnio 1 dalis).
Nuomos sutarties 6 punkte taip pat numatyta, jog nuomininko šeimos nariai (įskaitant ir buvusius šeimos narius) turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas, todėl nuomos sutarties 4 punkte nurodyti nuomininko įsipareigojimai privalomi ir nuomininko šeimos nariams, t. y. ir atsakovei.
Atsakovė, kaip ieškovės šeimos narys pagal susiklosčiusius gyvenamosios patalpos nuomos teisinius santykius, privalo naudoti socialinį būstą tik pagal paskirtį, jį prižiūrėti ir laikyti tvarkingą, naudotis nepažeidžiant kitų pastate, kuriame yra socialinis būstas, esančių butų ir bendrojo naudojimo patalpų savininkų ir naudotojų teisių bei interesų, mokėti nuomos mokestį bei kitus komunalinius patarnavimus (pvz. rinkliava už atliekų tvarkymą) (nuomos sutarties 4.1 - 4.11 punktai).
Nagrinėjamu atveju ieškovės pateikti duomenys į bylą bei ieškovės paaiškinimai patvirtina, kad ji viena prižiūri ir išlaiko socialinį būstą, moka nuomos ir kitus mokesčius, sumokėjo atsakovės skolas už laikotarpį, kai nuomos sutartis buvo sudaryta su atsakove, o atsakovė neteikė atsiliepimo į bylą ir minėtų aplinkybių neginčijo. Neprisidėdama prie socialinio būsto išlaikymo atsakovė pažeidė nuomos sutarties 4.6 punktą.
Civilinėje byloje pateikti duomenys patvirtina, kad dėl atsakovės veiksmų yra pažeidžiamas nuomos sutarties 4.3 punktas, o būtent nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d. policijos registruojamų įvykių registre užfiksuoti duomenys, jog adresu (duomenys neskelbtini), į policiją nurodytu laikotarpiu buvo kreiptasi 26 kartus, policijos pagalba buvo reikalinga dėl viešosios tvarkos pažeidimų, triukšmo, smurto artimoje aplinkoje, vagystės, konfliktų, turto sunaikinimo. Minėti iškvietimai dažniausiai buvo registruojami ieškovės vardu (tomas I, b. l. 28). Ieškovės paaiškinimais taip pat nustatyta, kad atsakovė yra jos mama, kuri piktnaudžiauja alkoholiu, kelia konfliktus ne tik su ieškove bet ir kaimynais, atsiveda į butą nepažįstamų asmenų, taip keldama grėsmę jai ir jos mažamečiui sūnui. Vasaros metu bute negyveno, tačiau kartais grįžta neįspėjusi ir toliau konfliktuoja, todėl tokiu savo elgesiu pažeidžia socialinio būsto nuomos sutarties įsipareigojimus.
CK 6.611 str. nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Kasacinis teismas yra išsiaiškinęs, jog šios teisės normos taikymui būtina nustatyti jos dispozicijoje įtvirtintas sąlygas: 1) aplinkybę, kad yra sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, 2) šios sutarties sąlygų pažeidimo faktą (mokesčių nemokėjimą, gyvenamosios patalpos ardymą, gadinimą, naudojimą ne pagal paskirtį, netinkamą elgesį, dėl kurio kitiems kartu ar greta gyvenantiems asmenims trukdoma normaliai gyventi) (LAT 2012-01-17 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7- 110/2012). Pagal įstatymą galimi šie nuomos sutarties sąlygų pažeidimai, kuriems esant nustatytiems, galimas nuomos sutarties nutraukimas ir nuomininko iškeldinimas: 1) mokesčių nemokėjimas (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino), 2) gyvenamosios patalpos ardymas, gadinimas, 3) naudojimas ne pagal paskirtį, 4) netinkamas elgesys, dėl kurio kitiems kartu ar greta gyvenantiems asmenims trukdoma normaliai gyventi. Šie pažeidimai yra alternatyvūs sutarties nutraukimo ir/ar iškeldinimo pagrindai. CK 6.583 str. 1 d. nustatyta, kad už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius). Pagal CK 6.584 str. nuomininkas įpareigotas atskirai nuo buto nuompinigių mokėti mokestį už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tuo atveju, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos. Šios pareigos pagrįstos įstatymo nuostatomis, o nuomininkui ar šeimos nariui, turinčiam tokias pat kaip nuomininko teises ir pareigas, jų nevykdant šeimos narys gali būti iškeldintas nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.611 str.).
Atsižvelgiant į tai, jog atsakovės, kaip nuomininkės O. V. šeimos nario teisė naudotis butu (duomenys neskelbtini), negali būti iškelta aukščiau už pačios ieškovės, jos nepilnamečio sūnaus bei trečiojo asmens V. V. teises naudotis nuomojamu būstu ir jame gyventi saugiai bei į tai, kad pati atsakovė neteikė į bylą nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, nerodė iniciatyvos dėl gyvenamosios vietos išsaugojimo, bylos nagrinėjimo metu negyveno nurodytame bute, byloje nustatytas tiek įstatyme, tiek nuomos sutartyje reglamentuotų nuomininko šeimos nario pareigų nevykdymas, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas, atsakovė J. V. iškeldintina su visais jai priklausančiais daiktais iš trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), socialinio būsto nuomos sutartimi išnuomotos ieškovei, nesuteikiant atsakovei kitos gyvenamosios patalpos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).
Bylinėjimosi išlaidos nuo kurių ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). 2019 m. sausio 11 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (tomas I, b. l. 29-30). Teismui į civilinę bylą pateikti įrodymai apie valstybės patirtas 250,25 Eur bylinėjimosi išlaidas (tomas I, b. l. 85). Už ieškinio reikalavimą dėl atsakovės iškeldinimo mokėtinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista sudaro 75 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovės valstybei priteistina 75 Eur žyminio mokesčio ir 250,25 Eur išlaidų už antrinę teisinę pagalbą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Iškeldinti atsakovę J. V. su visais jai priklausančiais daiktais iš trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), socialinio būsto nuomos sutartimi išnuomotos O. V., nesuteikiant J. V. kitos gyvenamosios patalpos.
Priteisti iš atsakovės J. V. 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 0 Eur) žyminio mokesčio ir 250,25 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 25 ct) išlaidų už antrinę teisinę pagalbą į valstybės biudžetą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.