Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2021 m. sausio 11 d. priėmė sprendimą Nr. BV-6 pripažinti pareiškėją pranešėja, o 2021 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. BV-22 ji pakartotinai pripažinta pranešėja. Nurodo, kad jai pradėtos taikyti Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatyme numatytos nuostatos, kurios draudžia daryti neigiamą poveikį bei atleisti asmenį iš darbo. Tačiau pareiškėja ne tik atleista, bet po atleidimo buvo pradėti dar du tarnybinio nusižengimo tyrimai, t. y. apie vieną informacija gauta 2021 m. balandžio 9 d., apie kitą – 2021 m. balandžio 12 d.

Pareiškėjos nuomone, Įsakymas Nr. 1 priimtas šiurkščiai pažeidžiant norminių teisės aktų bei procedūrinius reikalavimus, taip pažeidžiant pareiškėjos teisėtus lūkesčius bei neleidžiant apsiginti, pateikti paaiškinimų, kurie galėjo turėti lemiamos reikšmės priimant šį įsakymą. Nors VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 8 punktas yra savarankiškas atleidimo pagrindas, tačiau, pareiškėjos įsitikinimu, jis negali būti taikomas formaliai, turi būti įrodytas tiek pažeidimas, tiek pažeidimo sudėtis.

Taip pat mano, kad privaloma vadovautis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 nutarimo Nr. 1390 redakcija) (toliau – ir Aprašas) 6-uoju punktu, kuris nustato, jog esant pagrindui manyti, kad įstaigos vadovas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį gali būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš valstybės tarnautojo pareigų, komisiją sudaryti būtina. Be to, gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo.

Pažymi, kad, nors pareiškėja atleista savarankišku pagrindu, tačiau, jos nuomone, turėjo būti taikoma įstatymo analogija ir vadovaujamasi protingumo bei proporcingumo principais, pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, privalomai sudaryta komisija, kuri gautą oficialią informaciją patikrintų ir įsitikintų jos realumu. Iš Įsakymo Nr. 1 pareiškėja suprato, kad ji atleista vadovaujantis Ekonomikos ir inovacijų ministerijos 2021 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 3-1511 bei Valstybės departamento 2021 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 27D-928, kitais iš šių įstaigų ir Vidaus reikalų ministerijos gautais susijusiais duomenimis, tačiau ne atlikto tarnybinio patikrinimo motyvuotomis išvadomis. Be to, ji atleista praėjus vienai dienai po Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VTD) pateikto pranešimo.

Teigia, kad Įsakymo Nr. 1 preambulėje nurodomi raštai bei kiti duomenys turėjo būti laikomi oficialia informacija dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, todėl tai turėjo būti pagrindas pradėti patikrinimą, o ne atleisti asmenį iš pareigų, nepatikrinus šios informacijos realumo. Akcentuoja, kad neatlikus tyrimo iš esmės, nebuvo nustatyti pareiškėjos neteisėti veiksmai, tyčia ir sąmoningas siekis taip veikti, priežastinis ryšys tarp kilusių padarinių ir neva padarytos veikos. Šiuo atveju vadovautasi tik formaliu pranešimu, todėl pareiškėjai akivaizdu, jog pažeidimo sudėtis ne tik nenustatyta, tačiau ji net nebuvo tirta.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad prašymą VTD dėl dalyvavimo konkurse ji pateikė 2020 m. gegužės 14 d., o darbo patirtį įrodančius ir pagrindžiančius dokumentus – 2020 m. gegužės 27 d. Nurodo, jog 6 mėnesiai nuo neva padaryto pažeidimo suėjo 2020 m. lapkričio 27 d., jokie tyrimai ar patikrinimai, kurių pagrindu būtų galima taikyti trejų metų senaties terminą, nebuvo ir nėra atliekami, kadangi pareiškėja buvo atleista po atsakovo užklausos VTD pateikimo. Atsižvelgus į tai, kad tuo metu, kai pareiškėja teikė duomenis Valstybės tarnybos departamentui, ji buvo valstybės tarnautoja, todėl dėl jos neva padaryto pažeidimo turėjo būti atliktas patikrinimas, suformuota komisija ir tai padaryta per 6 mėnesius. Kadangi duomenis pareiškėja teikė būdama valstybės tarnautoja, todėl jos atžvilgiu privalėjo būti taikomi valstybės tarnautojų veiksmus ir veiklą reglamentuojantys norminiai teisės aktai. Pareiškėja akcentuoja, jog nė vienas iš šių imperatyvių reikalavimų nebuvo įvykdytas.

Nors pareiškėja atleista vadovaujantis VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 8 punktu, tačiau ji mano, jog šis pažeidimas turėjo būti prilygintas tarnybinio nusižengimo atvejui, todėl turėjo būti atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu būtų įrodytas ar paneigtas faktas, jog pareiškėja neva pateikė suklastotus ar tikrovės neatitinkančius duomenis ar nuslėpė duomenis apie darbo patirtį. Šiuo atveju pareiškėjai ne tik nesuteikta teisė pateikti paaiškinimų, objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad ji pateikė nesuklastotus duomenis, tačiau nebuvo atliktas ir tarnybinio nusižengimo patikrinimas.

Pažymi, kad, nors pareiškėjai įteikiant Įsakymą Nr. 1 nebuvo įteikti dokumentai, nurodyti jo preambulėje, tačiau mano, jog duomenų suklastojimu laikomas tas faktas, jog ji neva nurodė, kad turi pakankamai vadovaujamo darbo patirties. Pareiškėjos nuomone, tai yra vertinamojo pobūdžio dalykas, o ne dokumentų suklastojimas. Be to, ji tvirtina, kad dokumentų neklastojo.

Šiuo atveju Aplinkos ministerija padarė išvadą, kad pareiškėjai negalėjo būti užskaitoma vadovaujamo darbo patirtis, kai ji vadovavo Teisėkūros iniciatyvų ir inovacijų viešojo valdymo sistemai tobulinti sudarytai darbo grupei (toliau – ir Darbo grupė). Pažymi, kad ši darbo grupė buvo sudaryta ūkio ministro 2018 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 4-238, jai pavesta parengti įstatymų ir kitų Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų (MTI) sistemos institucinės sąrangos pertvarkai reikalingų teisės aktų projektus. Todėl galima konstatuoti darbo grupės veiklos nuolatinį pobūdį, nes įgyvendinamųjų teisės aktų skaičius yra ypatingai didelis, darbo grupė, kuriai vadovavo pareiškėja, veikė nuolatos, siekdama šiuos aktus priimti ir pritaikyti visuomenės poreikiams. Pareiškėjai 2020 m. rugpjūčio 12 d. tapus Departamento vadove, ūkio ministro įsakymas nebuvo panaikintas, todėl ji laikė, kad ir toliau buvo šios grupės vadove, o vadovaujamo darbo stažas kaupėsi. Šiuo atveju Įsakymu Nr. 1 laikoma, jog laikotarpis minėtoje darbo grupėje baigėsi 2018 m. birželio 30 d., tačiau pareiškėja su tuo nesutinka ir mano, kad aplinkybę, ar toks darbo pobūdis laikomas pakankamu faktu skaičiuoti vadovaujamo darbo patirtį, turėjo nustatyti Valstybės tarnybos departamentas. Pažymi, kad ūkio ministro 2018 m. balandžio 24 d. įsakyme Nr. 4-238 nenurodytas konkretus laikotarpis, kuriuo darbo grupė turėjo veikti, o jam praėjus neteko įgaliojimų. Todėl, pareiškėjos įsitikinimu, nepanaikinus minėto ūkio ministro įsakymo, Darbo grupė tęsė veiklą. Nurodo, kad buvo organizuojami darbo grupės narių gyvi pasitarimai, tačiau bendravimas daugiausia vyko elektroniniais laiškais ir telefonu. Darbo grupės veikla yra neatlygintina, joje dalyvavo aukštas pareigas užimantys ir labai užsiėmę žmonės, tad pareiškėja darbą organizuodavo taip, kad kuo minimaliau juos trukdytų, tačiau siekė rezultatų.

Teigia, kad Valstybės tarnybos departamentas atlieka vertinamojo pobūdžio analizę bei tikrina konkurso dalyvių pateiktus duomenis, o pareiškėjos atžvilgiu jam nekilo klausimų dėl jos vadovaujamojo darbo patirties ir buvo padaryta išvada, kad ji atitiko reikalavimus. Be to, pareiškėjos buvo paprašyta pateikti papildomus duomenis apie vadovaujamo darbo stažą, o juos pateikus pranešta, kad kandidatūra tinkama. Pareiškėja dar prieš dokumentų pateikimą Valstybės tarnybos departamento paprašė išaiškinti, ar ji gali pateikti dokumentus, ar turima patirtis yra tinkama, kuri leistų dalyvauti konkurse, o VTD darbuotojas patvirtino, kad pareiškėja turi reikiamą vadovaujamo darbo patirtį. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad duomenys iki šiol nėra pasikeitę, tačiau dabar jie interpretuojami visiškai kitaip.

Nurodo, kad dėl Įsakyme Nr. 1 nurodytų raštų gavimo pareiškėja 2021 m. balandžio 12 d. kreipėsi į Aplinkos ministeriją su prašymu juos pateikti, tačiau atsakovė to nepadarė. Mano, kad pareiškėjai apribota galimybė veiksmingai gintis, nes ji nežino, kokia apimtimi ir kokiu pagrindu tai reikia daryti, kadangi nėra susipažinusi su aplinkybėmis, dėl kurių buvo atleista. Šiuo atveju pareiškėjai neaišku, kuo konkrečiai ji kaltinama, t. y., ar kad suklastojo dokumentus, ar kad pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, ar kad juos nuslėpė. Nesant aiškaus atleidimo pagrindo, Įsakymas Nr. 1 neatitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimų. Pažymi, kad išrašas iš Valstybės tarnybos valdymo informacinės sistemos patvirtina, jog Lietuvos Respublikos ekonomiškos ir inovacijų ministerija pati negeba nustatyti, kiek ir kokio stažo jų darbuotojai turi. Iš teikiamos fotonuotraukos matyti, kad klaidingai įvestas pareiškėjos darbo stažas einant Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kanclerio pareigas, tačiau duomenis klaidingai suvedė ne pareiškėja, o valstybės institucijos.

Taip pat pareiškėja mano, kad Įsakymas Nr. 2 buvo priimtas ne tik nesilaikant norminių teisės aktų reikalavimų, bet ir nesant pažeidimo sudėties, todėl jis taip pat naikintinas. Šiuo atveju yra vadovaujamasi Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo 3 straipsnio punktu, kuriame numatyta, jog tarnybinio nusižengimo tyrimą pradeda Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje ir Diplomatinės tarnybos įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys. Gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo.

Šiuo atveju oficialia informacija laikoma 2020 m. gruodžio 29 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ viešai prieinama tiek visuomenei, tiek ir institucijai, kuri turi teisę pradėti tarnybinį patikrinimą, paskelbta publikacija „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjai nuobauda buvo paskirta žymiai vėliau nei per mėnesį, kadangi tyrimas po tarnybinio nusižengimo tyrimo motyvuotos išvados surašymo buvo atliekamas pažeidžiant VTĮ reikalavimus. Pareiškėjos nuomone, tai sudaro savarankišką pagrindą įsakymą panaikinti.

Be to, mano, jog tyrimą apskritai atliko ne tas subjektas, kadangi jį atlikti buvo pavesta Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vedėjai B. T., tačiau vėliau atliktas ne naujas tyrimas pagal gautą informaciją, o tik patikrinta jau turima informacija. Tai, kad informacija tapo oficialiai žinoma ir atsakovei, patvirtina aplinkos ministro 2020 m. gruodžio 30 d. pavedimas Nr. D18-47 „Dėl 2020-12-29 dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbtos informacijos patikrinimo“. Todėl, pareiškėjos įsitikinimu, per 5 darbo dienas turėjo būti pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, o ne priimtas pavedimas ištirti ir / ar patikrinti informaciją.

Pareiškėja nurodo, jog tyrimas dėl galimai atlikto tarnybinio nusižengimo buvo pradėtas tik 2021 m. sausio 27 d., tai patvirtina Aplinkos ministro 2021 m. sausio 27 d. raštas Nr. AMP1-11 „Dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“. Tarnybinis nusižengimo tyrimas buvo pradėtas tik po 29 dienų, todėl mano, jog toks pažeidimas taip pat sudaro savarankišką pagrindą panaikinti Įsakymą Nr. 2.

Skundžiami Įsakymai pareiškėjai padarė neigiamą poveikį, pažeisdami jos, kaip pranešėjos statusą turinčio asmens, apsaugą. Pažymi, kad iš viešosios erdvės žinoma, jog pareiškėja ir Aplinkos ministras S. G. nesutarė, o būtent dėl jo daromo neigiamo poveikio pareiškėja du kartus pripažinta pranešėja. Pažymi, kad neigiamas poveikis pareiškėjos atžvilgiu buvo tęstinis, visuomenės informavimo priemonėse nuolatos buvo skelbiamos publikacijos ir aplinkos ministro komentarai apie pareiškėją. Nurodo, kad ji kreipėsi į aplinkos ministrą, prašydama paneigti melagingą informaciją. Pažymi, kad dažnai gaudavo užduočių su pavedimu atlikti jas per labai trumpą laiką, taip pat pareiškėjai dar tebedirbant buvo panaikintos trijų jos patarėjų pareigybės, iš kurių du buvo teisininkai. Teigia, kad apie tai ji sužinojo iš viešosios erdvės. Pažymi, kad pareiškėjai buvo ir kitaip bloginamos darbo sąlygos, pavyzdžiui, keičiamos metinės užduotys be jos žinios.

Pareiškėja prašymą priteisti 3 000 Eur neturtinę žalą grindžia tuo, jog patyrė stiprius emocinius išgyvenimus, kurių nebūtų kilę, jeigu atsakovė būtų veikusi pagal įstatymus. Pareiškėjai įteikiant Įsakymą Nr. 1, ji Aplinkos ministerijos darbuotojos D. M. prašė paaiškinti atleidimo priežastis, tačiau darbuotoja to nepadarė. Be to, pažymi, kad vėliau prašė leisti susipažinti su dokumentais, kurių pagrindu buvo atleista, tačiau iki šiol jų negavo. Pareiškėja domėjosi galimybe įsidarbinti ar laimėti konkursą, tačiau supranta, kad kol galioja kaltinimai jos atžvilgiu, niekas nenorės jos įdarbinti. Pareiškėja taip pat negali dirbti privačiame sektoriuje, kadangi turi atsakingai įvertinti, ar tai nebus susiję su buvusiu darbu ir vykdyta veikla. Žinia apie atleidimą pareiškėją emociškai stipriai paveikė, psichologiškai slegia, ji nuolat apie tai galvoja, dingo apetitas, sutriko miegas, dėl šių priežasčių buvo priversta kreiptis į medikus, kadangi be raminamųjų vaistų negali užmigti. Pažymi, kad kartu su sutuoktiniu moka bankui paskolą. Atkreipia dėmesį, kad ji turi pranešėjos statusą, todėl darbdaviai taip pat bijo priimti ją dirbti. Teigia, kad dėl dingusio apetito pareiškėjai sutriko skrandžio veikla, o gydytojai įtaria, kad atsivėrė opa, todėl privalo daryti papildomus tyrimus. Pareiškėja galimai dėl patirto streso pradėjo griežti dantimis, prasidėjo žandikaulio sąnario uždegimas.

Atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir Ministerija) ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad aplinkos ministras, atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 29 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbtą publikaciją „(duomenys neskelbtini)“, 2020 m. gruodžiu 30 d. pavedimu Nr. D18-47 „Dėl 2020-12-29 dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbtos informacijos patikrinimo“ pavedė atlikti patikrinimą dėl šioje publikacijoje pateiktos informacijos pagrįstumo. Atlikus patikrinimą aplinkos ministrui 2021 m. sausio 25 d. pateikta pažyma Nr. (50-1)-D15-115 „Dėl 2020-12-29 dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbtos informacijos pagrįstumo“ (toliau – ir Pažyma), kuria siūloma pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą.

Atsakovės teigimu, ištyrus galimą tarnybinį nusižengimą Išvadoje detalizuota, kuo pasireiškė tarnybinio nusižengimo padarymas, analizuoti ir pareiškėjos veiksmai, kuriais ji pažeidė nurodytas teisės aktų ir Departamento (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo nuostatas, taip pat konstatuota jos kaltė. Komisija pasiūlė skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Informaciją apie pareiškėjos tarnybinį nusižengimą aplinkos ministras gavo jam pateikus 2021 m. sausio 25 d. pažymą Nr. (50-1)-D15-115, o Komisija sudaryta 2021 m. sausio 27 d.

Nurodo, kad O. V. padaryti pažeidimai savaime nebuvo aiškūs ir aplinkybės, kad pavaldiems asmenims priemokas ir vienkartinę išmoką paskyrė pažeisdama teisės aktų nuostatas, Aplinkos ministerijai anksčiau nebuvo žinomos. Tik tiriant 2020 m. gruodžio 29 d. dienraščio „Lietuvos rytas“ publikacijoje pateiktą informaciją Ministerijai tapo žinoma apie galimą pareiškėjos tarnybinį nusižengimą ir jis Aplinkos ministerijoje ištirtas griežtai laikantis teisės aktų nuostatų. Gavęs oficialią informaciją apie galimą O. V. tarnybinį nusižengimą, aplinkos ministras 2021 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. AMP1-11 sudarė Komisiją, kuriai pavedė ištirti galimą Departamento (duomenys neskelbtini) O. V. tarnybinį nusižengimą. Komisija 2021 m. balandžio 2 d. aplinkos ministrui pateikė Išvadą, o aplinkos ministras 2021 m. balandžio 9 d. Įsakymu už Išvadoje nustatytus tarnybinius nusižengimus, padarytus 2020 metais skiriant priemokas A. A. ir J. M. ir vienkartinę išmoką M. M., pareiškėjai skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą. Todėl tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas nepraleistas. Atkreipia dėmesį, kad byloje nėra ginčo dėl nustatytų tarnybinių nusižengimų, už kuriuos skirta tarnybinė nuobauda, taip pat dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos.

Atsakovė 2021 m. sausio 27 d. raštu kreipėsi į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją (toliau – EIM), prašydama pateikti ūkio ministro 2018 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 4-238 „Dėl teisėkūros iniciatyvų mokslo, technologijų ir viešojo valdymo sistemai tobulinti darbo grupės sudarymo“ kopiją ir paaiškinti, ar ši darbo grupė prilyginama nuolatinėms komisijoms, kurių pirmininko darbas vertinamas kaip vadovaujantis darbas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu patvirtintoje Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikoje pateiktą apibūdinimą. EIM nurodė, kad Technologijų ir inovacijų įstatymas buvo priimtas 2018 m birželio 30 d., t. y. po dviejų mėnesių nuo šios darbo grupės sudarymo.

Paaiškina, kad Vidaus reikalų ministerija (toliau – ir VRM) 2021 m. vasario 10 d. pateikė nuomonę, kad šiuo konkrečiu atveju ūkio ministro 2018 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 4-238 sudarytos darbo grupės vadovo patirtis negalėtų būti priskirta vadovaujančio darbo patirčiai. Ministerija 2021 m. vasario 15 d. kreipėsi į EIM, prašydama nurodyti, kokios iš EIM 2021 m. vasario 1 d. rašte Nr. (3.17-12)3-467 nurodytų darbo grupių priskiriamos nuolatinėms komisijoms, kokiais teisės aktais ir kokios funkcijos buvo priskirtos O. V., kokiais faktiniais laikotarpiais ji vykdė nuolatinėms komisijoms priskiriamų darbo grupių pakaitinės vadovės ar pirmininkės funkcijas, kokius kitus pareiškėjos darbo EIM laikotarpius priskiria vadovaujančioms pareigoms, nurodant kiekvieno tokio laikotarpio trukmę. Tačiau EIM 2021 m. vasario 22 d. atsakė, kad neturi duomenų, pagrindžiančių, jog minimos darbo grupės yra nuolatinės, taip pat dokumentų, pagrindžiančių O. V. vadovaujamo darbo patirtį šiose darbo grupėse.

Ministerija 2021 m. vasario 23 d. raštu kreipėsi į VTD, prašydama paaiškinti, kokia konkrečiai O. V. darbo patirtis buvo konkurso procedūrų metu priskirta vadovaujamojo darbo patirčiai ir būtinai jos trukmei. VTD 2021 m. kovo 1 d. nurodė, kad vertinant O. V. atitikimą AAD (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 4.2 punkte nustatytam reikalavimui turėti 2 metų vadovaujamo darbo patirtį, buvo įskaičiuotas ir vadovaujamojo darbo patirties laikotarpis einant darbo grupės vadovo pareigas.

VRM 2021 m. kovo 15 d. rašte Nr. 1D-1461 „Dėl vadovaujamojo darbo patirties skaičiavimo“ nurodė, kad VTD, organizuodamas ir vykdydamas konkursą į Departamento (duomenys neskelbtini) pareigas, kurį laimėjo O. V., netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su jos vadovaujamojo darbo patirtimi. Todėl Ministerija 2021 m. kovo 16 d. kreipėsi į VRM ir VTD, prašydama patikslinti, ar pareiškėja priėmimo į valstybės tarnybą procedūrų metu neatitiko Departamento (duomenys neskelbtini) pareigybei keliamo 2 metų vadovaujamojo darbo patirties kvalifikacinio reikalavimo ir VTD buvo pateikusi tikrovės neatitinkančią informaciją. VTD atsakė, kad EIM nenurodė, jog ūkio ministro 2018 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 4-238 sudaryta darbo grupė panaikinta ar nustojo veikti po dviejų mėnesių nuo jos sudarymo, o VTD neturi pagrindo abejoti pareiškėjos gyvenimo aprašyme pateikta informacija.

EIM 2021 m. balandžio 1 d. rašte nurodė, kad aptariama ūkio ministro sudaryta darbo grupė veiklos nevykdė nuo 2018 m. birželio 30 d. VTD 2021 m. balandžio 8 d. rašte atkreipė dėmesį, kad pareiškėja, siekdama dalyvauti konkurse, VTD 2020 m. gegužės 14 d. per VATIS pateikė gyvenimo aprašymą, kuriame buvo nurodyta, kad ūkio ministro 2018 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 4-238 sudaryta darbo grupė iki šiol nepanaikinta ir tęsia savo darbą.

Aplinkos ministrui 2021 m. balandžio 9 d. pateikta pažyma Nr. (1-1)-D15-778 „Dėl neatitikties kvalifikaciniam reikalavimui ir tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimo priimant į (duomenys neskelbtini) pareigas“, kurioje konstatuojama, kad pareiškėja priėmimo į AAD (duomenys neskelbtini) pareigas metu neatitiko šiai pareigybei keliamo 2 metų vadovaujamojo darbo patirties kvalifikacinio reikalavimo ir VTD pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo atitiktį šiam reikalavimui. Todėl buvo pasiūlyta pagal galimybes kuo skubiau O. V. atleisti iš Departamento (duomenys neskelbtini) pareigų. Todėl pareiškėja Įsakymu Nr. 1 buvo atleista iš pareigų, paskutine darbo diena laikant 2021 m. balandžio 9 d.

Atsakovė akcentuoja, kad O. V. konkurso metu VTD per VATIS pateiktame gyvenimo aprašyme apie įgytą vadovaujamo darbo patirtį nurodė, jog jos vadovaujamo darbo patirtis įgyta 2018 m. balandžio 24 d.–2020 m. balandžio 15 d., o ūkio ministro 2018 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 4-238 sudaryta darbo grupė dokumentų pateikimo dieną tęsia savo darbą. Tačiau, atsakovės nuomone, pareiškėja VTD pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kiek laiko veikė ūkio ministro sudaryta darbo grupė. Pažymi, kad ši darbo grupė pagal EIM pateiktą informaciją realiai veikė tik iki 2018 m. birželio 30 d. (šiai darbo grupei įsakymu buvo suformuoti konkretūs pavedimai, kurie įvykdyti 2018 m. birželio 30 d.), darbo grupė jokių veiklos rezultatų po 2018 m. birželio 30 d. nesukūrė, įrodymų dėl veiklos tęstinumo nepateikė, todėl Ministerija daro išvadą, kad pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, priskirdama vadovavimo patirčiai tai, kas realiai nebuvo vykdoma.

Pabrėžia, kad pareiškėja iš darbo atleista ne dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų paskyrimo, o remiantis kitu VTĮ 51 straipsnyje nustatytu savarankišku atleidimo iš pareigų pagrindu, t. y. būtent dėl pateiktos tikrovės neatitinkančios informacijos apie atitikimą Departamento (duomenys neskelbtini) pareigybei keliamam reikalavimui turėti 2 metų vadovaujamo darbo patirtį. Nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir netaikyta tarnybinė atsakomybė, todėl skundo argumentai dėl tariamos tarnybinės atsakomybės taikymo nepagrįsti.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja ir skunde pateikia tikrovės neatitinkančius teiginius, jog, prieš pateikdama dokumentus dalyvauti konkurse Departamento (duomenys neskelbtini) pareigoms užimti, ji VTD paprašė išaiškinti, ar ji gali pateikti dokumentus, ir kad minimoje užklausoje VTD buvo pateikti visi objektyvūs duomenys. Akcentuoja, kad šiuos teiginius paneigia prie skundo pridedami dokumentai (VTD atsakymas el. laiške), iš kurių matyti, jog pareiškėja, teikdama VTD paklausimą, pažymėjo, kad „Darbo grupei vadovavau daugiau kaip metus laiko. Darbo grupė iki šiol nėra panaikinta, tęsia savo darbą“, o tai prieštaravo faktinėms aplinkybėms.

VTD 2021 m. balandžio 8 d. rašte Nr. 27D-928 nurodė, jog neturėjo abejonių dėl pretendentės gyvenimo aprašyme pateiktos informacijos, susijusios su jos įgyta vadovaujamojo darbo patirtimi, nes VTD vadovaujamojo darbo patirties laikotarpius vertino tokius, kokius nurodė pati pareiškėja, pateikdama dokumentus. VTD šiame rašte pažymėjo, kad, jeigu konkurso organizavimo metu būtų žinojęs EIM 2021 m. balandžio 1 d. rašte Nr. 3-1511 nurodytą konkrečią informaciją, tai pareiškėjos turimos vadovaujamojo darbo patirties neturėtų pagrindo pripažinti kaip pakankamos. Atsižvelgiant į tai, kad konkurso metu pareiškėja neatitiko pareigybei keliamų reikalavimų, ji negalėjo užimti Departamento (duomenys neskelbtini) pareigybės.

Skunde deklaratyviai teigiama, kad pareiškėjos darbo stažo interpretavimas yra tariamai politinis sprendimas, kilęs po jos ir aplinkos ministro tariamo konflikto. Ministerija kompetentingų institucijų prašė pateikti reikiamą informaciją, o nustačius, kad pareiškėja konkurso metu neatitiko pareigybei keliamų reikalavimų ir dėl to priėmus sprendimą atleisti ją iš Departamento (duomenys neskelbtini) pareigų, tai negali būti vertinama kaip politinis sprendimas dėl jai suteikto pranešėjos statuso. Aplinkos ministerija ir aplinkos ministras neinformuoti, dėl ko pareiškėjai suteiktas pranešėjos statusas, bet akivaizdu, kad tiek skirta tarnybinė nuobauda, tiek ir atleidimas nėra susiję su šiuo statusu. Tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas ir nuobauda skirta po žiniasklaidoje pasirodžiusio straipsnio įvertinus faktines aplinkybes, o pareiškėjos atleidimas įvyko dėl jos veiksmų, susijusių su laikotarpiu, kai atleidimo sprendimą priėmęs ministras dar nebuvo paskirtas ministru. Be to, Aplinkos ministerija dar 2021 m. sausio 11 d. raštu kreipėsi į VTD dėl informacijos pateikimo, t. y. anksčiau nei aplinkos ministras informuotas apie pranešėjos statuso pareiškėjai suteikimą.

Atsakovė pažymi, kad pareiškėjai buvo žinoma, jog nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti, kad ji atitiko Departamento (duomenys neskelbtini) pareigybei keliamus reikalavimus, todėl pateikusi dokumentus ir laimėdama konkursą ji įgyvendino tariamą teisę užimti pareigas, kurią galėtų įgyti tik asmuo, atitinkantis pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus.

Skunde nepagrįstai teigiama, kad Įsakymas Nr. 1 neatitinka VAĮ reikalavimų, nes nenurodytas aiškus atleidimo pagrindas, nebuvo įteikti šio Įsakymo preambulėje nurodyti dokumentai. Šis skundo teiginys neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi Įsakyme Nr. 1 nurodytas aiškus atleidimo pagrindas – VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 8 punktas. Atsakovė pažymi, kad į visus pareiškėjos prašymus pateikti dokumentus ir informaciją atsakė atitinkamais raštais, todėl skundo teiginiai, kad Ministerija neteikia prašomos informacijos, neatitinka tikrovės.

Atsakovė pažymi, kad Departamento (duomenys neskelbtini) pareigybė yra valstybės tarnautojo pareigybė, todėl teikiant dokumentus dalyvauti konkurse jai užimti ir laimėjus konkursą, skiriant į šias pareigas yra stojama į valstybės tarnybą šiose valstybės tarnautojo (AAD (duomenys neskelbtini)) pareigose. Atsižvelgiant į tai, Departamento (duomenys neskelbtini) pareigas einančiam valstybės tarnautojui, kaip ir visiems kitiems valstybės tarnautojams, gali ir, nustačius pagrindus, turi būti taikomas VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 8 punktas. Nors skunde teigiama, jog Valstybės tarnautojų registre neteisingai suvesti duomenys apie pareiškėjos stažą einant EIM kanclerio pareigas, atsakovės nuomone, tai negali būti vertinama kaip pagrindas konstatuoti faktinį pareiškėjos tinkamumą AAD (duomenys neskelbtini) pareigoms užimti.

Atkreipia dėmesį, kad tarnybinis patikrinimas dėl dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbtos informacijos pradėtas daug anksčiau nei pareiškėjai suteiktas pranešėjos statusas. Aplinkos ministerija, siekdama papildyti pareiškėjos asmens bylą, 2021 m. sausio 11 d. raštu kreipėsi į VTD dėl trūkstamos informacijos pateikimo, o Generalinė prokuratūra aplinkos ministrą tik 2021 m. sausio 15 d. el. laišku, pateikdama 2021 m. sausio 14 d. raštą, informavo, kad pareiškėjai suteiktas pranešėjos statusas, tačiau nenurodydama, dėl kokios informacijos apie pažeidimą pateikimo.

Mano, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog neigiamas poveikis jai buvo daromas ir Aplinkos ministerijos interneto svetainėje patalpinus informaciją apie aplinkos ministro pavedimą atlikti tarnybinius patikrinimus, susijusius su Departamento veikla, kadangi tokia informacija negali būti vertinama kaip neteisėtas neigiamas poveikis pareiškėjos atžvilgiu. Taip pat pareiškėja nurodė, jog aplinkos ministro 2021 m. sausio 8 d. įsakymu buvo panaikintos 3 jos patarėjų pareigybės, tačiau atsakovė pažymi, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu konstatuota, jog šis aplinkos ministro įsakymas teisėtas ir pagrįstas.

Atsakovė nesutinka, kad pareiškėjai buvo daromas nuolatinis neigiamas poveikis ir Aplinkos ministerijos 2021 m. kovo 16 d. raštu jai buvo galimai grasinama, kadangi minimu raštu Departamento buvo pakartotinai prašoma pateikti atitinkamą informaciją ir nurodyta, kad direktorei nusprendus neteikti prašomos informacijos kiltų pagrįstų abejonių dėl tokio sprendimo priežasčių, kurios galėtų būti susijusios su siekiu nuslėpti galimai neteisėtus Departamento (duomenys neskelbtini) veiksmus ar piktnaudžiavimą priimant sprendimus dėl Departamento vadovybės pasyvaus budėjimo namuose bei su tuo susijusių galimai neteisėtai mokėtų priedų. Aplinkos ministerija nurodė, kad, negalėdama patikrinti pranešimuose pateiktos informacijos, turės ją perduoti teisėsaugos institucijoms su prašymu atlikti tyrimą ir nustatyti, ar Departamento (duomenys neskelbtini) veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties.

Atsakovės vertinimu, pareiškėjos nurodyti sveikatos sutrikimai nesusiję su ginčijamais įsakymais. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad pareiškėjai nustatyti sveikatos sutrikimai, išimtinai sąlygoti tariamai neteisėtų ginčijamų įsakymų priėmimo. Be to, pareiškėja tik deklaratyviai teigia, kad domėjosi galimybėmis įsidarbinti ar laimėti konkursą, tačiau nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ji bandė įsidarbinti, įrodymų, kad nebuvo priimta išimtinai dėl ginčijamais įsakymais priimtų sprendimų.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Generalinė prokuratūra skundo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra. Atsižvelgiant į pareikštą reikalavimą, jo faktinį pagrindą, atsiliepime nepasisako dėl skundo pagrįstumo, o nurodo aplinkybes, galinčias turėti reikšmę, teismui sprendžiant jo pagrįstumo klausimą.

Paaiškina, kad, vadovaudamasi Pranešėjų apsaugos įstatymu ir pateikdama pranešimą apie pažeidimą, O. V. 2021 m. sausio 5 d. kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Generalinė prokuratūra 2021 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. BV-6 pripažino pareiškėją pranešėja dėl pranešime nurodytų galimai padarytų pažeidimų Aplinkos ministerijoje. Pakartotinai su pranešimu apie kitą galimą pažeidimą Aplinkos ministerijoje pareiškėja kreipėsi 2021 m. sausio 21 d., todėl 2021 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. BV-22 ji dar kartą pripažinta pranešėja dėl antrame pranešime nurodytų aplinkybių.

Sprendžiant, ar pareiškėjai gali būti suteiktas pranešėjo statusas ir taikomos Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatos, pranešimai apie pažeidimus buvo vertinami šiais aspektais: 1) ar asmuo, kuris pateikia informaciją apie pažeidimą įstaigoje yra ar buvo su šia įstaiga siejamas tarnybos ar darbo santykiais arba sutartiniais santykiais, 2) ar buvo pažeistos teisės normos, 3) ar pažeidimas buvo tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Pažymėtina, kad konstatuoti pažeidimą pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą ir pripažinti asmenį pranešėju yra būtinos visos šios sąlygos, kurias O. V. ir atitiko.

Generalinėje prokuratūroje gavus pranešėjos O. V. skundus dėl jai galimai taikomų neigiamo poveikio priemonių, buvo pradėtas tyrimas, kuris dar nėra baigtas. Pareiškėjos prašymu ir sutikimu Generalinė prokuratūra du kartus (2021 m. sausio 15 d. ir 2021 m. sausio 27 d.) kreipėsi į aplinkos ministrą, nurodydama apie jai taikomas garantijas ir draudimą taikyti neigiamo poveikio priemones. Generalinės prokuratūros 2021 m. sausio 15 d. raštu Nr. SP-21 aplinkos ministras informuotas, kad Departamento (duomenys neskelbtini) O. V. 2021 m. sausio 5 d. kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir pateikė pranešimą apie pažeidimą. Ministras buvo informuotas, kad jai suteiktas pranešėjo statusas ir draudžiama šio asmens atžvilgiu imtis neigiamo poveikio priemonių. Rašte papildomai paaiškinta, kad pranešėjo statuso suteikimas neriboja darbdavio galimybių veiksmingai vykdyti įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų funkcijų, jeigu ginčo atveju darbdavys galės įrodyti, kad neigiamų padarinių asmuo, pateikęs informaciją apie pažeidimą, patyrė ne dėl jo pranešimo ar pateiktos informacijos apie pažeidimą.

Generalinėje prokuratūroje 2020 m. sausio 21 d. elektroniniu paštu gautas Aplinkos ministerijos paklausimas dėl pranešėjų apsaugos įstatymo taikymo. Atsakant į Ministerijos paklausimą, pakartotinai aplinkos ministrui dėl draudimo taikyti neigiamo poveikio priemones pranešėjai O. V. paaiškinta 2021 m. sausio 27 d. Generalinės prokuratūros raštu Nr. SP-32. Taip pat atsakant į Ministerijos klausimą, dėl kokios informacijos pateikimo darbuotojui suteiktas pranešėjo statusas, buvo paaiškinta, kad Generalinėje prokuratūroje turimos informacijos dėl neigiamo poveikio ar atliekamų tyrimų aplinkybių prokuratūra negali teikti, nes ši informacija yra konfidenciali ir imperatyviai draudžiama ją teikti kitiems asmenims. Atsiliepime trečiasis suinteresuotasis asmuo pažymi, kad teismo sprendimas turės reikšmės prokuratūroje atliekamam tyrimui dėl neigiamo poveikio priemonių pritaikymo.

Atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Pažymėjo, kad aplinkos ministras, kaip vadovas, turi teisę susipažinti su darbuotojų asmens bylomis, įskaitant ir pareiškėjos asmens bylą.

Pareiškėja aplinkos ministrui 2020 m. rugpjūčio 11 d. pateikė prašymą „Dėl perkėlimo į konkurso būdu laimėtas pareigas“ nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. perkelti ją į Aplinkos apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) pareigas, laimėjus konkursą (Asmens bylos 41 lapas).

Aplinkos ministras 2020 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. AMP1-90 priėmė pareiškėją į šias pareigas nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. penkerių metų kadencijai (Asmens bylos 42 lapas).

Pažymėtina, kad Generalinė prokuratūra 2021 m. sausio 11 d. ir 2021 m. sausio 26 d. raštu pareiškėjai pranešė, jog atitinkamais tų dienų sprendimais Nr. BV-22 ir BV-6 ji pripažinta pranešėja.

Atlikus patikrinimą (tyrimą), aplinkos ministrui 2021 m. sausio 25 d. pateikta pažyma, kuria siūloma pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą dėl AAD (duomenys neskelbtini) O. V..

Aplinkos ministras 2021 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. AMP1-11 „Dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“, atsižvelgęs į Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus 2021 m. sausio 25 d. pažymą Nr. (50-1)-D15-115 „Dėl 2020-12-29 dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbtos informacijos pagrįstumo“, sudarė O. V. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo komisiją.

Pareiškėjai ginčijamu Įsakymu Nr. 2 paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, už tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus tarnybinius nusižengimus, remiantis VTĮ 33 straipsnio 3 dalies 1 punktu.

Ginčijamu Įsakymu Nr. 1 pareiškėja nuo 2021 m. balandžio 9 d. atleista iš AAD (duomenys neskelbtini) pareigų, vadovaujantis VTĮ 48 straipsnio 5 dalies, 51 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, atsižvelgus į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos 2021 m. balandžio 1 d. raštą Nr. 3-1511, Valstybės tarnybos departamento 2021 m. balandžio 8 d. raštą Nr. 27D-928 ir kitus iš šių įstaigų bei Vidaus reikalų ministerijos gautus susijusius duomenis.

Bylos duomenys patvirtina, kad ūkio ministras 2018 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 4-238 „Dėl Teisėkūros iniciatyvų mokslo, technologijų ir inovacijų viešojo valdymo sistemai tobulinti darbo grupės sudarymo“ sudarė Darbo grupę, kurios pirmininke paskyrė ūkio ministro patarėją O. V..

Pareiškėja 2020 m. balandžio mėn. pateikė Valstybės tarnybos departamentui užklausą, nurodydama, jog dirbdama ūkio ministro patarėja, ūkio ministro 2018 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 4-238 buvo paskirta pirmininkauti Teisėkūros iniciatyvų mokslo, technologijų ir inovacijų viešojo valdymo sistemai tobulinti darbo grupei. Užklausoje pažymėjo, kad šiai grupei vadovavo ilgiau nei vienerius metus, ji iki šiol nėra panaikinta ir tęsia savo veiklą. Todėl prašė paaiškinti, ar, vadovaudama minėtai Darbo grupei, pareiškėja įgijo reikalingos vadovaujamo darbo patirties, kadangi ketina dalyvauti konkurse į pareigybę, kuriai būtina vadovaujamo darbo patirtis.

VTD darbuotojas 2020 m. balandžio 14 d. pareiškėjai atsakė, jog Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (toliau – ir Metodika), 1 priede nustatyta, kad vadovaujamo darbo patirtimi laikoma patirtis vadovaujant organizacijai ar padaliniui bei patirtis atliekant funkcijas, kuriose reikia organizuoti, koordinuoti, kontroliuoti asmenų grupės darbą (pvz., patarėjų, turinčių pavaldžių asmenų, darbas, darbas nuolatinės komisijos pirmininku ir kitas darbas, atliekant nuolatinio pobūdžio vadovavimo funkcijas). Todėl, įvertinus pareiškėjos pateiktus duomenis, buvo konstatuota, kad būdama Darbo grupės pirmininke, ji įgijo vadovaujamo darbo patirties.

Pareiškėja po šio išaiškinimo pateikė VTD savo gyvenimo aprašymą, nurodydama, kad nuo 2018 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. balandžio 15 d. ji buvo nuolatinės Teisėkūros iniciatyvų mokslo, technologijų ir inovacijų viešojo valdymo sistemai tobulinti darbo grupės, sudarytos ūkio ministro 2018 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 4-238, pirmininkė. Darbo grupei buvo pavesta parengti įstatymų ir kitų MTI sistemos institucinės sąrangos pertvarkai reikalingų teisės aktų projektus, taip pat įvertinti suinteresuotų institucijų pateiktas pastabas dėl teisės aktų projektų. Taip pat gyvenimo aprašyme nurodė, kad nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki 2020 m. balandžio 15 d. buvo Strateginių sprendimų paramos grupės vadovė Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje.

Pareiškėjai pateikus dokumentus dalyvauti konkurse AAD (duomenys neskelbtini) pareigoms užimti, VTD 2020 m. gegužės 27 d. paprašė jos pateikti darbo patirtį įrodančius ir pagrindžiančius dokumentus turėti ne mažesnę kaip 20 mėn. vadovaujamo darbo patirtį. Pareiškėjai patikslinus duomenis, 2021 m. birželio 5 d. VTD ją informavo, kad ji atitinka VTĮ 9 straipsnio 1–3 dalyse nustatytus reikalavimus ir jai leidžiama dalyvauti konkurse.

O. V. 2020 m. liepos 21 d. dalyvavo pretendentų vertinimo komisijos posėdyje, organizuotame AAD (duomenys neskelbtini) pareigoms užimti. Šiame konkurse pareiškėja surinko daugiausiai balų, t. y. 8,88, todėl Valstybės tarnybos departamentas 2020 m. liepos 27 d. raštu informavo apie tai aplinkos ministrą. Nustatyta, kad pareiškėją patikrinus Valstybės tarnautojų registre, Vidaus reikalų pareigūnų registre, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, duomenų apie pretendentę nerasta. Todėl pareiškėja Aplinkos ministro 2020 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. AMP1-90 buvo priimta į AAD (duomenys neskelbtini) pareigas nuo 2020 m. rugpjūčio 12 d. penkerių metų kadencijai.

Nustatyta, kad Aplinkos ministras 2021 m. vasario 23 d. raštu kreipėsi į VTD, nurodydamas, kad Aplinkos ministerija gavo Vidaus reikalų ministerijos 2021 m. vasario 10 d. raštą, kuriame pasisakoma dėl EIM informacijos apie darbo grupės sąvokos sampratą ir darbo tokios komisijos (darbo grupės) pirmininko pareigose prilyginimui vadovaujamo darbo patirčiai. Buvo prašoma VTD paaiškinti, kokia konkrečiai O. V. darbo patirtis konkurso procedūrų metu priskirta vadovaujamojo darbo patirčiai ir būtinajai jos trukmei, kadangi iš turimų dokumentų akivaizdu, jog jie negalėjo būti pakankami būtinajai vadovaujamojo darbo patirties trukmei pagrįsti.

VTD 2021 m. kovo 1 d. raštu atsakė Ministerijai, jog pretendento darbo patirties vertinimas yra asmens, kuris atlieka pretendentų atitikimo, pareigybės aprašyme nustatytiems reikalavimams, tikrinimą, subjektinė kompetencija ir prerogatyva. Todėl laikė, kad pareiškėja dokumentų pateikimo metu atitiko reikalavimus užimti AAD (duomenys neskelbtini) pareigoms, kadangi jos turima vadovaujamo darbo patirtis laikoma pakankama, įskaitant ir vadovavimą Darbo grupei.

Vidaus reikalų ministerija 2021 m. kovo 15 d. informavo aplinkos ministrą, kad VTD, organizuodamas ir vykdydamas konkursą į AAD (duomenys neskelbtini) pareigas, kurį laimėjo O. V., netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su jos vadovaujamo darbo patirties skaičiavimu, t. y. netinkamai taikė Metodikos nuostatas, susijusias su atitikties vadovaujamo darbo patirčiai įvertinimu.

Aplinkos ministras 2021 m. kovo 16 d. raštu pakartotinai kreipėsi į VTD, prašydamas patvirtinti, kad O. V. priėmimo į valstybės tarnybą procedūrų metu neatitiko AAD (duomenys neskelbtini) pareigybei keliamo 2 metų vadovaujamojo darbo patirties kvalifikacinio reikalavimo ir VTD buvo pateikusi tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo atitiktį šiam kvalifikaciniam reikalavimui, arba pateikti šią darbdavio turimą informaciją paneigiančius įrodymus.

VTD 2021 m. kovo 18 d. informavo, kad nenustatė faktinių duomenų, jog O. V. būtų pateikusi tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimta į valstybės tarnautojo pareigas. Pažymėjo, kad EIM nepateikė duomenų, jog Darbo grupė nustojo veikti ar buvo panaikinta, todėl nebuvo pagrindo abejoti pretendentės gyvenimo aprašyme nurodytomis jos pagrindinėmis veiklomis ir atsakomybėmis.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija 2021 m. balandžio 1 d. raštu informavo Aplinkos ministeriją, kad Darbo grupei ūkio ministro 2018 m. balandžio 24 d. įsakyme buvo suformuoti konkretūs pavedimai. Technologijų ir inovacijų įstatymas Nr. XIII-1414 buvo priimtas 2018 m. birželio 30 d., o dėl kitų šios Darbo grupės parengtų teisės aktų (individualaus ar norminio pobūdžio), dokumentų, raštų – Lietuvos Respublikos Seimo duomenų bazėje ir EIM dokumentų sistemoje informacijos nėra. Todėl laikytina, kad ši darbo grupė veiklos nevykdė nuo 2018 m. birželio 30 d. Pažymėjo, kad EIM dokumentų valdymo sistemoje ir popierinių dokumentų archyve nėra registruotas patvirtintas šios darbo grupės reglamentas, darbo grupės pasitarimų protokolai. Nėra raštų, garso įrašų ar kitų darbinių dokumentų, patvirtinančių pavedimų darbo grupės nariams formulavimą, tokių pavedimų kontrolę, taip pat darbo grupės narių užduočių vykdymą, narių darbo koordinavimą ir kontrolę, darbo grupės narių funkcijų vykdymą, atstovavimą darbo grupei, vadovavimą darbo grupės posėdžiams, posėdžių medžiagos rengimą ir platinimą, tarpinstitucinius susitikimus ir pan. Darbo grupės susitikimai vyko neformaliai.

VTD, atsakydamas į aplinkos ministro 2021 m. balandžio 2 d. prašymą pateikti nuomonę, 2021 m. balandžio 8 d. raštu informavo, kad nėra pagrindo pripažinti O. V. turimos vadovaujamo darbo patirties kaip pakankamos atitikti AAD (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo nustatytam reikalavimui turėti 2 metų vadovaujamojo darbo patirtį. Atkreipė dėmesį, kad pati pareiškėja, dalyvaudama konkurse, pateikė gyvenimo aprašymą, nurodydama apie savo įgytą vadovaujamo darbo patirtį, todėl VTD nekilo abejonių dėl jos pateiktos informacijos, susijusios su vadovaujamo darbo patirties laikotarpiu. Akcentavo, kad O. V. buvo laikinai perkelta į AAD (duomenys neskelbtini) pareigas, todėl taip pat turėjo atitikti AAD (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, tad VTD tai nesudarė jokio pagrindo abejoti pretendentės gyvenimo aprašyme pateikta informacija.

Aplinkos ministro 2021 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. AMP1-33 O. V. buvo atleista iš pareigų VTĮ 51 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu.

Pagal VTĮ (čia ir toliau vadovaujamasi ginčo teisiniams santykiams aktualia teisės akto redakcija, galiojusia nuo 2020 m. lapkričio 21 d. iki 2021 m. birželio 9 d.) 51 straipsnio 1 dalies 8 punktą valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai paaiškėja, kad stodamas į valstybės tarnybą jis pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas. Taigi, šio punkto taikymo sąlyga – atsiradimas arba nustatymas fakto (aplinkybės), dėl kurio valstybės tarnautojas nebegali tęsti tarnybos, t. y. net negalėjo būti į ją priimtas.

Pagrindiniai pareiškėjos skundo argumentai, kodėl ji nesutinka su Įsakymu Nr. 1, įvardijami tai, kad jai nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimų dėl stažo; nesudaryta komisija; netinkamai atliktas tarnybinis tyrimas dėl tarnybinio nusižengimo ir apskritai jis net nebuvo pradėtas; duomenys, kuriuos ji neva suklastojo, yra vertinamojo pobūdžio, todėl, tik atlikus išsamų tyrimą, būtų galima nustatyti, ar jie iš tiesų buvo suklastoti; pareiškėja darė išvadą, kad Darbo grupė ir toliau veikė, kadangi įsakymas, kuriuo ji buvo sudaryta, nepanaikintas, o Darbo grupės veikla buvo tęsiama; akcentavo, kad pareiškėjai iki pat skundo pateikimo dienos nebuvo pateikti duomenys, kuriais remiantis, Ministerija atleido ją iš pareigų, todėl taip pat buvo pažeista atleidimo iš tarnybos procedūra.

Vertinant byloje susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją, visų pirma, pažymėtina, kad ginčijamu Įsakymu Nr. 1 pareiškėja atleista Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu, t. y. paaiškėjus, kad stodama į valstybės tarnybą ji pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimta į valstybės tarnautojo pareigas. Šis atleidimo pagrindas – savarankiškas atleidimo pagrindas ir nėra tapatus tarnybinės nuobaudos skyrimui, tai yra imperatyvi teisinė pasekmė, nesuteikianti valstybės tarnybos įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimą, todėl teismas neturi pareigos ar pagrindo vertinti pareiškėjos veiksmus kaip padarytą tarnybinį nusižengimą ir skirti švelnesnę nuobaudą nei atleidimą iš valstybės tarnybos. Pažymėtina, kad tokiu atveju, skirtingai nuo tarnybinės nuobaudos skyrimo, net nėra būtina atlikti tarnybinį patikrinimą, o, jei jis atliekamas, visos tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūros turi būti taikomos tiek, kiek yra būtina nustatyti neteisėtos veikos elementus bei užtikrinti pareiškėjo teisę į gynybą. Tokiais atvejais iš institucijos reikalaujama tik esminių procedūrų laikymosi.

Todėl nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančius duomenis, pareiškėjos argumentai, kad turėjo būti atliktas tarnybinis patikrinimas, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi, kaip minėta, ji atleista ne dėl tarnybinio nusižengimo padarymo, kuris turėtų būti tiriamas, o savarankišku pagrindu. Skunde išdėstyti teiginiai, kad turėtų būti taikoma įstatymo analogija ar vadovaujamasi teismų praktika tarnybinių nusižengimų padarymo bylose, yra niekuo nepagrįsti.

Pareiškėja taip pat abstrakčiai nurodė, kad Įsakymas Nr. 2 yra priimtas, nenustačius (nesant) pažeidimo sudėties.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatai, inter alia duomenys apie padarytą tarnybinį pažeidimą, jo kvalifikaciją, įforminami tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri pagal susiklosčiusią teismų praktiką yra jos pagrindu priimamo individualaus administracinio akto motyvuojamoji dalis (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-956/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1459/2010; 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2793/2012). Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., LVAT 2018 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018).

VTĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 punktas); tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis (4 punktas); laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba (5 punktas).