- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-06
- Bylos Nr.
- 1S-6-493/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daivai Jankauskienė, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- E. D.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. D. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir Komisija) 2022 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. 81/04-1252 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. D. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų.
2. Bausmės pradžia – 2017 m. balandžio 29 d., bausmės pabaiga – 2027 m. balandžio 29 d.
3. Komisija 2022 m. lapkričio 10 d. priėmė nutarimą Nr. 81/04-1252, kuriuo nutarė taikyti nuteistajam E. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.). Tokiam Komisijos sprendimui Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi nepritarė ir minėto Komisijos nutarimo netvirtino, konstatavus, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiūras, nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu bei tai padarė tokiu mastu ir tiek stabiliai, kad toliau jį jau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
Šalies argumentai
4. Skundu aukštesnės instancijos teismui nuteistasis E. D. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad teismo išvados, jog nėra duomenų, kad nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį, yra formalios. Priešingai, pateikti objektyvūs argumentai apie E. D. socialinės reabilitacijos priemones bei pasiekimus, patvirtina, kad jis jau pakankamai pakeitė savo elgesį. Be to, teismas nenurodo, kokie konkrečiai nuteistojo elgesio pakeitimai ar pasiekimai yra pakankami. Be to, Komisija turi nuolatinį kontaktą su nuteistuoju ir gali geriau įvertinti jo elgesį, pažiūras ir nuostatas visuomenės atžvilgiu. Tuo tarpu teismas, priimdamas sprendimą nepritarti Komisijos specialistų kolegialiai nuomonei, privalo itin aiškiai pagrįsti savo sprendimą. Skunde pažymima ir tai, kad jau anksčiau pirmosios instancijos teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pažanga keičiant savo elgesį yra nepakankama, o neatliktos bausmės dalis per didelė. Tačiau praėjus pusei metų, nuteistasis sulaukė vėl tokio paties vertinimo.
Žemesnės instancijos teismas
4.2. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog mano, kad E. D. yra neatlikęs pernelyg didelės bausmės dalies, tačiau toks vertinimas yra labai formalus ir nepagrįstas. Tuo labiau, kad nenurodoma, kokia likusi neatlikta bausmės dalis sudarytų pagrindą jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Be to, neatliktos bausmės pakankamumą jau yra nustatęs įstatymų leidėjas, o teismas, siaurindamas asmens teisę pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, privalo labai konkrečiai pagrįsti tokio teisės siaurinimo būtinumą konkrečiu atveju. Skunde taip pat akcentuojama, kad formuojama teismų praktika akcentuojama būtinybę vengti ilgos trukmės laisvės atėmimo bausmių teisiamiems asmenims, o tokias paskyrus – kompleksiškai taikyti alternatyvias poveikio priemones ar bausmes.
4.3. Skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Skunde nurodoma, kad E. D. ilgalaike laisvės atėmimo bausme buvo nubaustas 2017 metais. Minėta bausmė buvo paskirta nusikaltusiam asmeniui, kuris nedalyvauja socialinės reabilitacijos programose, neturi jokių savo elgesio ir nuostatų pasikeitimo pasiekimų, kurio rizika yra aukšta. Tačiau šiuo metu situacija yra visiškai pasikeitusi, o asmeniui, ženkliai sumažinusiam elgesio riziką, įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti lygtinį paleidimą. Tuo labiau, kad, E. D. atžvilgiu taikant lygtinį paleidimą, paskirtos bausmės vykdymas nebus nutrauktas, bausmė bus toliau vykdoma, tačiau asmeniui būnant visuomenėje bausmės vykdymo efektyvumas bus tik didesnis. Be to, nuteistajam ir šiuo metu yra suteikiamos trumpalaikės atostogos, kurių metu jis būna neizoliuotas nuo visuomenės.
5. Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į nuteistojo E. D. skundą negauta.
7. Kitų proceso dalyvių atsiliepimų, prašymų ir pareiškimų dėl nušalinimo negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. D. skundas atmetamas.
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir pateiktą medžiagą, bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam E. D. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.
10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis E. D. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistojo aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, teigia, kad yra pakeitęs savo elgesį, turi pastovią gyvenamąją vietą. Teigiamai vertintina ir tai, kad pataisos namuose E. D. mokėsi ir įgijo dažytojo – tinkuotojo profesinę kvalifikaciją, vykdo individualią veiką, palaiko ryšius su artimaisiais, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, bausmės atlikimo metu už gerą elgesį skatintas keturiolika kartų, administracija jam yra suteikusi galimybę trumpalaikių išvykų metu grįžti į namus. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, į ką tinkamai atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo pastangas resocializuotis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, E. D. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija.
11. Kaip matyti iš 2022 m. spalio 26 d. Socialinio tyrimo išvados, E. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika paskutinio vertinimo metu išlieka vidutinė. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad nuteistasis neatitinka ir kito BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto lygtinio paleidimo pagrindo – jis nedaro akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo pirmojo vertinimo nebuvo koreguojama sistemingai ir nuosekliai teigiama linkme: pirminio vertinimo metu (2019 m. lapkričio 27 d.) E. D. buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri vėlesnių vertinimų metu (2020 m. gruodžio 8 d., 2021 m. rugpjūčio 23 d.) įvertinta kaip mažėjanti. Visgi, 2022 m. sausio 31 d. nustatyta vidutinė pakartotinė nusikalstama elgesio rizika padidėjo. Paskutinių vertinimų metu (2022 m. balandžio 26 d. ir 2022 m. spalio 26 d.) nuteistajam taip pat išlieka vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pokyčių nenustatyta. Tokiu būdu, negalima teigti, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis elgėsi išimtinai teigiamai ir padarė akivaizdžią pažangą, mažinant jam nustatomą vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šios aplinkybės duoda pagrindą spręsti, kad per visą bausmės atlikimo laiką nebuvo nuoseklaus nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo, priešingai, tam tikrais laikotarpiai nustatytas pakartotinio nusikalstamos elgesio rizikos didėjimas, ir tai rodo, jog nuteistojo pastangos koreguojant elgesį nebuvo maksimalios. Tuo tarpu neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.
12. Šių duomenų kontekste, nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais, pažymėtina, kad didesnę dalį bausmės atlikusiam E. D. vis dar nustatomas ne vienas kriminogeninis rizikos veiksnys – kriminalinė istorija, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai. Pažymėtina, kad minėti ne tik statiniai, bet ir dinaminiai kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau teigti, jog nuteistojo pastangų šioje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad du iš trijų nustatomų jo riziką nusikalsti didinančių veiksnių yra dinaminiai, todėl E. D., toliau vykdydamas jo atžvilgiu sudarytą socialinės reabilitacijos planą, minėtus dinaminius veiksnius vis dar gali eliminuoti ir taip sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
13. Pritariant apylinkės teismo argumentams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad šis teistumas E. D. nėra pirmasis, praeityje jis yra buvęs teistas septynis kartus, anksčiau jam buvo taikytos švelnesnio pobūdžio poveikio priemonės, tai pat bausmės vykdymo atidėjimas, asmuo taip yra anksčiau yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistajam neturėjo, kadangi asmuo pakartotinai nusikalto, o pats padarytas nusikaltimas yra sunkesnis nei ankstesni, kas leidžia teigti, kad savo tinkamo elgesio ilgesnį laiką nuteistasis nesugeba išlaikyti. Nusikaltimas, už kurį nuteistasis atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, įvykdytas bendrininkų grupėje, kas taipogi sunkina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Nors ankstesni teistumai, kaip ir nusikalstamos veikos sunkumas, negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas privalo vertinti visumą aplinkybių, ką nagrinėjamu atveju ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys ir buvo padaryta motyvuota išvada, kad nuteistojo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
14. Vertinant E. D. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu savo kaltės pilnai nepripažino, tyrimą atlikusiems pareigūnams taip pat nurodė, kad Ispanijos Karalystėje būtų gavęs žymiai mažesnę bausmę, nei kokia bausme buvo nuteistas Lietuvoje. Nuteistasis siekia minimizuoti padarytos veikos pavojingumą, teigdamas, kad nusikalstamą veiką padarė, atsižvelgdamas į Ispanijos Karalystėje vyraujantį gyvenimo būdą, ir tikėjosi užsidirbti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvoje fiksuotas labai trumpas E. D. darbinės veiklos laikotarpis. Tuo tarpu Ispanijoje nuteistasis užsiimdavo tiek legaliu, tiek nelegaliu darbu. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta siekiant finansinės naudos, minėti nuteistojo mąstymo ypatumai gali jį paskatinti nusikalsti ir ateityje. Tuo labiau, kad Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką gali didinti lėšų tvarkymas ir pajamos. Svarbu ir tai, kad nuteistasis praeityje dėl alkoholio vartojimo yra turėjęs problemų su teisėsauga, padaryta nusikalstama veika taip pat susijusi su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Nors nuteistasis teigia, kad apie 5 metus alkoholio nevartoja, tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kur psichoaktyvių medžiagų vartojimas yra draudžiamas. Tuo tarpu išėjus į laisvę, minėtos problemos gali pasikartoti. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo, kad nuteistojo pažanga dar nėra pakankama, o praeityje pasireiškusios alkoholio vartojimo problemos, turtinės naudos gavimas nusikalstamu būdu, kurios buvo sietinos su E. D. nusikalstamumu, gali būti reikšmingos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymui.
15. Tuo labiau, kad, nors šiuo metu stebima teigiama nuteistojo nuostata į priežiūrą, tačiau Socialinio tyrimo išvados duomenimis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis vieną kartą yra pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, už ką jam buvo skirta viena drausminė nuobauda, kas neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog E. D. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Nors paskirta nuobauda ir nebegalioja, tačiau tai paties pažeidimo fakto nešalina ir nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip nelinkusį pastoviai laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų bei paklusti nustatytai tvarkai. Nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Nors E. D. bausmės atlikimo metu ne kartą skatintas, tačiau, kaip ir minėta, dar 2021 m. fiksuotas ir įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuteistojo elgesys nerodo išskirtinai pavyzdingo jo elgesio visos bausmės atlikimo metu.
16. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji E. D. neatlikta bausmės dalis už jam inkriminuotus kelis nusikaltimus, vis dar yra pakankamai didelė (likusi neatliktos bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai – 4 metai 5 mėnesiai 19 dienų), todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, vis dėlto privaloma atsižvelgti. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį E. D. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.
17. Tuo tarpu Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti toliau nuteistąjį taisant neizoliuotą nuo visuomenės, kam pritaria ir aukštesnės instancijos teismas. Pažymėtina, kad Komisija, priimdama nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat nebuvo vieninga ir vienas Komisijos narys balsavo prieš lygtinio paleidimo taikymą E. D.
18. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu nuteistajam E. D. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus E. D. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei jo paties noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Pažymėtina, kad nuteistajam taikomos socialinės reabilitacijos priemonės ir rekomendacijos yra aiškiai nurodomos Komisijos nutarime, todėl įgyvendindamas šias priemones E. D. gali sėkmingai mažinti jam nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo E. D. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.