Kauno apylinkės teismo sprendimas

2021-12-06 · Civilinė byla Nr. e2YT-23807-1088/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-12-06
Bylos Nr.
e2YT-23807-1088/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-15222-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Vitonė
Pareiškėjas
J. J.
Suinteresuotas asmuo
J. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-23807-1088/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15222-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.4.5.2; 3.2.6.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 6 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Edita Vitonė,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo J. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja J. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. M. priėmė palikimą po sutuoktinio K. M. mirties, pradėdama turtą faktiškai valdyti.

Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelė L. M. (toliau – ir palikėja). Po palikėjos mirties, jos vardu liko registruotas butas, (duomenys neskelbtini). Butas (duomenys neskelbtini) buvo K. M. ir L. M. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Palikėja testamentu visą jai priklausiusį turtą paliko pareiškėjai. Pareiškėja dėl palikimo priėmimo kreipėsi į Kauno m. 15-ąjį notarų biurą, paveldėjimo pagal testamentą liudijimas neišduotas, nes paaiškėjo, kad L. M. nepadavė pareiškimo notarų biurui apie palikimo priėmimą, po sutuoktino K. M., mirties (duomenys neskelbtini). Tačiau po K. M. mirties L. M. bute gyveno, jį prižiūrėjo, remontavo, mokėjo priklausančius mokesčius – aktyviais veiksmais palikėjo palikimą, per įstatyme nustatytą terminą priėmė, pradėjusi turtą faktiškai valdyti ir juo rūpintis kaip savu. L. M. bute gyveno iki mirties, visu butu rūpinosi kaip savu. Teisę priimti palikimą po K. M. mirties turėjusi J. J., palikimo nepriėmė (CBP-19500).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo J. J. (toliau – ir suinteresuotas asmuo) atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka (DOK-137885).

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad K. M. ir L. M. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo yra K. M. ir L. M. dukra, pareiškėja – vaikaitė (suinteresuoto asmens dukra). K. M. mirė (duomenys neskelbtini), L. M. – (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 3 d. Kauno m. 15-ojo notarų biuro liudijimas patvirtina, kad po L. M. mirties palikimą priėmė pareiškėja; 2019 m. liepos 3 d. Kauno m. 15-ojo notarų biuro raštas patvirtina, kad po K. M. mirties paveldėjimo byla neužvesta. Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis, L. M. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas (duomenys neskelbtini). Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turtinį faktą, kad jos senelė L. M. po sutuoktinio K. M. mirties priėmė palikimą faktinio valdymo pagrindu.

Lietuvos Respublikos civilinis kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1-3 dalys nustato, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kai palikimą sudaro žemės sklypai ir pastatai (šiuo atveju palikimą sudaro ne tik asmeniniai palikėjo daiktai, tačiau ir nekilnojamasis turtas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių, mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad L. M. po sutuoktinio K. M. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Tačiau nustatyta, kad po K. M. mirties jo sutuoktinė L. M. ir toliau liko gyventi bute (duomenys neskelbtini). Teismas neturi pagrindo netikėti akivaizdžiais ir įprastais dalykais, kad mirus K. M., o jo sutuoktinei ir toliau likus gyventi bute (duomenys neskelbtini), ji butą prižiūrėjo, remontavo, mokėjo mokesčius ir pan. Teismo vertinimu, L. M. savo aktyviais veiksmais išreiškė valią, liudijančią sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Suinteresuotas asmuo prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui, neprieštarauja. Remiantis tikimybių pusiausvyros principu teismas sprendžia, kad pareiškėjos nurodomas faktas egzistavo, t. y., kad po K. M. mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė L. M. (CPK 183, 185 straipsniai).

Pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir įrodytu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, todėl reikalavimas tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 576– 578 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos J. J. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą po sutuoktinio K. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Edita Vitonė