- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-13
- Bylos Nr.
- e2YT-623-367/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00118-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Pauparienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Z. K.
- Kategorijos
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. K. atstovaujamos pagal įgaliojimą I. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Z. K., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos velionio tėvo S. (S.) T. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė sutuoktinė J. T. ir pareiškėja, pradėdamos paveldimą turtą faktiškai valdyti bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po pareiškėjos mamos J. T. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė pareiškėja pradėdama faktiškai jį valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodė, jog gimė S. (S.) T. ir J. T. šeimoje. Be jos šeimoje gimė ir užaugo seserys Z. K. ir A. I.. A. I. gyveno ir mirė (duomenys neskelbtini). Jos tėvas S. T. mirė (duomenys neskelbtini). Jai tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metai ir ji buvo ištekėjusi ir su šeima gyveno kartu su tėvais. Jos seserys jau tuo metu buvo sukūrusios savo šeimos ir su tėvais kartu nebegyveno.
Jos tėvai buvo įgiję pastatus, t. y. gyvenamąjį namą, tvartą, kiemo rūsį ir kitus kiemo statinius. Šį nekilnojamąjį turtą jie buvo įgiję 1964-0716 LDT Vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 250 pagrindu. Pagal turto įgijimo metu galiojusio Lietuvos TSR Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnį, šis tėvų santuokos metu įgytas turtas, nors ir registruotas vieno iš sutuoktinių vardu, buvo abiejų tėvų bendroji jungtinė nuosavybė.
Tėvo mirties (duomenys neskelbtini) metu galiojusio Lietuvos Respublikos CK 587 straipsnio 3 dalis (1964-07-07 redakcija) numatė, kad palikimą pagal įstatymą priimti galėjo jos mama J. T. ir visos trys dukterys, paduodamos pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui arba faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti, tačiau nei viena iš jų į notarą nesikreipė.
Tačiau ji ir mama J. T. palikimą po jos tėvo mirties priėmė faktiškai pradėdamos valdyti paveldimą turtą. Po tėvo S. T. mirties jos liko gyventi tėvo vardu registruotuose pastatuose, juos remontavo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Jos naudojosi ir valdė ir visus kilnojamuosius daiktus. Paveldimą turtą jos su mama pradėjo valdyti iš karto po palikėjo S. T. mirties, valdė nepertraukiamai, sąžiningai, tokiu būdu abi išreiškė valią priimti palikimą po tėvo S. T. mirties.
1990 m. vasario 11 d. mirė jos mama J. T.. Mamos J. T. mirties (duomenys neskelbtini) metu galiojo tas pats Lietuvos Respublikos CK 587 straipsnio 3 dalis (1964-07-07 redakcija), kuri numatė, kad palikimą pagal įstatymą priimti galėjo visos trys dukterys, paduodamos pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui arba faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti, nes buvo pirmos eilės įpėdinės, tačiau nei viena į notarą per įstatymo numatytą terminą nesikreipė.
Tačiau po mamos J. T. mirties pareiškėja liko gyventi tėvams priklausančiame gyvenamajame name, naudojausi ūkinės paskirties pastatais. Juos valdė, prižiūrėjo, remontavo, išlaikė, kaip savo. Jai liko visi tėvams priklausę kilnojamieji daiktai. Tėvams priklaususiuose namuose, ji gyvena iki šiol, juos valdo, prižiūri, išlaiko.
Jau po mamos J. T. mirties ji įgijo teisę kreiptis į atitinkamas institucijas, kad būtų atkurta nuosavybės teisė į jos tėvo S. T. vardu iki žemės nacionalizacijos valdytą žemę. Ji kreipėsi ir 2004-05-21 Tauragės apskrities viršininko sprendimu Nr. 77-11485 jos vardu buvo atkurta nuosavybės teisė į 6,62 ha žemės (duomenys neskelbtini) ir 2018-02-09 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sprendimu Nr. 34S-3- (14.34.3.) buvo atkurta nuosavybės teisė į 0,2607 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini).
Suinteresuotas asmuo Z. K. 2020 m. vasario 9 d. pareiškimu pareiškė, jog mirus jos tėvui S. (S.) T., atsiradusį palikimą priėmė jos motina J. T. ir sesuo R. K.. Po motinos mirties atsiradusį palikimą toliau valdė ir prižiūrėjo pareiškėja, o ji palikimo nepriėmė ir nepradėjo jo valdyti ir į mirusiųjų turtą pretenzijų nereiškia.
Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos medžiaga, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas S. T. Nei pareiškėja nei jos motina, po S. T. mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo teisės liudijimas joms nebuvo išduotas. Tai patvirtina 2019 m. lapkričio 20 d. Tauragės rajono 1-ojo notaro biuro pažyma. Būdami santuokoje pareiškėjos tėvai įgijo nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su kitais statiniais, registruotus velionio S. T. vardu. Po S. T. mirties minėtame name ir toliau gyveno velionio sutuoktinė ir pareiškėja. Jos kartu prižiūrėjo, tvarkė atsiradusį palikimą, jame gyveno.
Mirus pareiškėjos motinai J. T. dėl atsiradusio palikimo po velionės mirties į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta, tai patvirtina Tai patvirtina 2019 m. lapkričio 20 d. Tauragės rajono 1-ojo notaro biuro pažyma. Nei pareiškėja nei pareiškėjos sesuo Z. K. velionių palikimo nepriėmė, ir pretenzijų į jį neturi. Tačiau minėtą nekilnojamąjį turtą ir kitus asmeninius velionės daiktus pradėjo valdyti pareiškėja, kuri ir toliau gyvena ir naudojasi, moka mokesčius, prižiūrėjo likusį tėvų turtą.
Be to, 2004-05-21 Tauragės apskrities viršininko sprendimu Nr. 77-11485 jos vardu buvo atkurta nuosavybės teisė į 6,62 ha žemės (duomenys neskelbtini) ir 2018-02-09 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sprendimu Nr. 34S-3- (14.34.3.) buvo atkurta nuosavybės teisė į 0,2607 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kuri anksčiau priklausė jos tėvui.
Nors į notarų biurą per nustatytą laiką pareiškėja ir jos velionė motina J. T. nesikreipė, tačiau po tėvo mirties ji ir jos velionė motina palikimą faktiškai pradėjo valdyti. Nustatyta, kad būtent jos po S. T. mirties valdė visą velionio turtą, joms liko jo asmeniniai daiktai, juo naudojosi ir prižiūrėjo kaip savo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnis). Taip pat nustatyta, kad po pareiškėjos motinos J. T. mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėja ir toliau valdė ir prižiūrėjo po velionės mirties atsiradusį palikimą, jame gyveno, mokėjo mokesčius ir tebevaldo iki šiol nors ir į notarą dėl atsiradusio palikimo per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradeda paveldimą turtą valdyti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties. Pareiškėja negali kitokiu būdu gauti šių juridinę reikšmę turinčių faktų patvirtinančio dokumento (CPK 445 straipsnis). Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, daro išvadą, kad prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai įrodyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad po pareiškėjos R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo S. (S.) T., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini) mirties liudijimo įrašas Nr. 7) palikimą priėmė pareiškėja R. K. ir jos velionė motina J. T., gimusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti, o po J. T., gimusios 1(duomenys neskelbtini), palikimą priėmė pareiškėja R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.