Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

dalyvaujant asmeniui, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas A. G. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal asmens, dėl kurio surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas A. G. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. kovo 8 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu A. G. pagal ATPK 124 str. 5 d. buvo paskirta administracinė nuobauda – 600 Lt bauda už tai, kad 2010 m. sausio 2 d. 20.40 val. Kelmės rajone kelyje A-12 Ryga-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas, vairuodamas transporto priemonę viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiuodamas 97 km/h greičiu, tuo pažeidė KET 133 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Patikrinus priimto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą ( ATPK 297 str. 1 d. ) darytina išvada, kad A. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 5 d. ir yra kaltas.

ATPK 124 str. 5 d. numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 40, bet ne daugiau kaip 50 kilometrų per valandą – užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų litų.

Vadovaujantis ATPK numatytomis nuobaudos skyrimo taisyklėmis, skiriant administracinę nuobaudą, parenkant jos rūšį ir nustatant dydį, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias, sunkinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, vadovaujamasi protingumo ir teisingumo kriterijais.

Akivaizdu, kad iš esmės neginčydamas padaryto administracinio teisės pažeidimo fakto, pareiškėjas kelia ATPK 30¹ str. taikymo klausimą. Šio straipsnio nuostatos taikytinos esant išimtinėms faktinėms aplinkybėms, kurios neatsietinos nuo pažeidėjo asmenybės, jo turtinės ar socialinės padėties ir kurių buvimas ATPK 30¹ str. taikymo aspektu leidžia daryti išvadą apie materialinės teisės normos sankcijos taikymo šiam pažeidėjui neatitikimą teisingumo ir protingumo kriterijams. Administracinių teismų praktikoje pažymima, kad ATPK 30¹ straipsnis taikytinas kaip išimtis tik tais atvejais, kai visuma lengvinančių aplinkybių ir duomenų, apibūdinančių pažeidėjo asmenybę, pažeidimo pavojingumą ir pan., teismui leidžia daryti išvadą, jog ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės atsakomybės tikslai bus pasiekti, paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą ir jos nepaskyrus. Ir priešingai, jei byloje tokių duomenų pakankamai nėra, ATPK 30¹ straipsnio taikymas negali būti laikomas pagrįstu.

Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, "kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui" (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas). Taigi įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau negu yra būtina.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri pažeidimą padariusiam asmeniui neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes, tuo siekiant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ATPK 20 straipsnyje. Todėl dėl paskirtos nuobaudos pažeidėjo patiriami finansiniai, buitiniai, darbiniai nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, yra neįgalus (b.l. 15), užsiregistravęs Kauno darbo biržoje kaip asmuo, ieškantis darbo (b.l. 16), galiojančių nuobaudų neturi, jo gaunamos pajamos – invalidumo pensija minimalios. Nurodytos aplinkybės, sudaro pagrindą išimties tvarka sumažinti paskirtą baudą.

Darytina išvada, jog A. G. paskirta nuobauda yra aiškiai per griežta, nepagrįstai ribojanti jo turtines teises, todėl, teismo nuomone, nuobaudos tikslai bus pasiekti sumažinus jam paskirtą nuobaudą iki 100 Lt. Tokia nuobauda pasieks auklėjamąjį tikslą, padės jam suvokti atsakomybės neišvengiamumą, tuo pačiu bus pasiektas prevencinis atsakomybės tikslas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 5 p. teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą tenkinti.

Pakeisti 2010 m. kovo 8 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimą, kuriuo A. G. pagal ATPK 124 str. 5 d. paskirta administracinė nuobauda – 600 Lt bauda, paskiriant jam 100 Lt baudą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Gintaras Čekanauskas