- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-14
- Bylos Nr.
- 2A-314-40/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Liudvika Tupienė (pirm.), Rimantas Brazys, Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- J. D., R. D.
- Atsakovas
- A. G.
- Trečiasis asmuo
- A. Ž.
- Kategorijos
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas L. Užubalienė Procesinio sprendimo kategorija 43.2.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. spalio 14 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Liudvikos Tupienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. D. apeliacinį skundą ir R. D., A. Ž. pareiškimus dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 17 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-80-0551/2008 pagal J. D. ir R. D. ieškinį atsakovui A. G., trečiajam asmeniui A. Ž. dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Ieškovai R. D. ir J. D. pareiškė ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui A. G., prašydami priteisti iš atsakovo A. G. be pagrindo įgytą turtą 2500 litų, 5 procentų dydžio metines palūkanas 770,83 Lt už laikotarpį nuo 2001-11-16 iki 2007-01-10, 83,63 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovai nurodė, jog 2000 metais R. D. buvo iškelta baudžiamoji byla dėl atsakovo A. G. sužalojimo. J. D., bijodama, kad vyrą gali pripažinti kaltu, jam nežinant, atsakovui sumokėjo 2500 Lt. Pinigus J. D. perdavė per advokatę, o advokatė gautus pinigus perdavė atsakovui. Pinigų gavimo faktą atsakovas A. G. patvirtino raštu, pasirašydamas pakvitavimą. Dėl nusikalstamos veikos padarymo R. D. buvo išteisintas, todėl atsakovui jokios neturtinės ar turtinės žalos nepadarė, o atsakovas gavęs iš jo šeimos pinigus nepagrįstai praturtėjo.
Atsiliepimas
Atsakovas A. G. atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovų reikalavimas nepagrįstas, nes R. D. advokatė, gindama jo interesus baudžiamosios bylos procese, perdavė atsakovui 2500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pinigai sumokėti savanoriškai, pasirašytas pakvitavimas, todėl ieškinys yra atmestinas.
Tretysis asmuo A. Ž. atsiliepimu į ieškinį prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant nurodė, kad teismas turėtu vertinti byloje esantį rašytinį pakvitavimą, kitą šios civilinės ir baudžiamosios bylos, kurioje buvo ieškovas R. D. išteisintas, medžiagą ir vadovaujantis įstatymais priimti sprendimą. Mano, kad patraukus ją šioje byloje trečiuoju asmeniu, trečiuoju asmeniu turėtų būti ir kito 2001-11-16 pakvitavimą pasirašiusio advokato –D. Č., procesinė padėtis.
Žemesnės instancijos teismas
Raseinių rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo R. D. atsakovo A. G. naudai 850 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės J. D. atsakovo A. G. naudai 850 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovų R. D. ir J. D. iš kiekvieno po 55,10 Lt į valstybės pajamas teismo išlaidų. Teismas nustatė, kad J. D., perduodama pinigus advokatei A. Ž., žinojo, kad jos vyras R. D. save laiko nekaltu, tai yra žinojo ir suvokė, kad ji neprivalo atlyginti A. G. neturtinę žalą dėl jo sužalojimo, tačiau šią žalą atlygino gera valia. Žalos gavėjas A. G. veikė sąžiningai, todėl ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
A. J. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti ir priteisti jai ir ieškovui R. D. iš atsakovo A. G. be pagrindo įgytą turtą- 2500 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas – 770,83 Lt už laikotarpį nuo 2001-11-16 iki 2007-01-10, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas.
1. Pirmosios instancijos teismas nesigilino ir netyrė aplinkybės – ar A. G. gaudamas pinigus veikė sąžiningai ar ne.
2. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad baudžiamosios bylos medžiaga įrodyta, jog A. G. 2000-10-12 buvo sužalotas, todėl jis turėjo teisę gauti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, nepagrįstas.
3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 186 str. ir 189 str. 2 dalies reikalavimus.
Gautas ieškovo R. D. pareiškimas dėl prisidėjimo prie ieškovės J. D. apeliacinio skundo, kuriuo prašo panaikinti 2008-04-17 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą; ieškinį tenkinti ir priteisti jam ir ieškovei J. D. iš atsakovo A. G. be pagrindo įgytą turtą- 2500 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas- 770,83 Lt –už laikotarpį nuo 2001-11-16 iki 2007-01-10, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Gautas trečiojo asmens A. Ž. pareiškimas dėl prisidėjimo prie ieškovės J. D. apeliacinio skundo, kuriuo prašo panaikinti 2008-04-17 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą; ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovams J. D. ir R. D. iš atsakovo A. G. be pagrindo įgytą turtą- 2500 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas- 770,83 Lt – už laikotarpį nuo 2001-11-16 iki 2007-01-10, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą A. G. su apeliaciniu skundu nesutiko, prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti 2008-04-17 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą nepakeistą; pareiškimus R. D. ir A. Ž. dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2008-04-17 sprendimo prašo atmesti; priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino LR CK 6.237 str. ir 6.241 str. normas, teismas nustatė, kad jis buvo sužalotas ir turėjo teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, bei teismas sprendime konstatavo, kad byloje nenustatė, kad jis gaudamas žalos atlyginimą, veikė nesąžiningai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas ir prisidėjimai prie apeliacinio skundo netenkintini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Ieškovai reikšdami ieškinį A. G., vadovavosi LR CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalimis, tai yra kaip pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą. Pagal bendrąją pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą taisyklę, kurią numato LR CK 6.237 straipsnio 1 dalis, asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis neprivalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Lietuvos Respublikos CK 6.241 straipsnyje nustatytos CK 6.237 straipsnio išimtys, kada turto negalima išreikalauti, kaip įgyto be pagrindo, vienas tokių atvejų, kai turto negalima išreikalauti yra šio turto perdavimas asmens, žinojusio, kad jis neprivalo vykdyti prievolės ir kad jis neturi tai daryti. Nustačius, kad turtą perdavė asmuo, suvokdamas neturįs tokios pareigos tai daryti, turtas iš jį gavusio asmens negali būti išreikalautas, nes toks turto įgijimas, nors ir be pagrindo laikytinas iš esmės pateisinamu.
Ieškovas R. D. pats pinigų A. G. neperdavė ir apie pinigų perdavimo faktą sužinojo vėliau. Apie tai, kad jis nekaltas dėl A. G. sužalojimo, jis pasakęs ir J. D..
Ieškovė ir apeliantė J. D. nagrinėjant baudžiamąją bylą Šiaulių apygardos teisme, yra pareiškusi, kad 2500 Lt perdavė A. G., jog jis šeimą paliktų ramybėje (baudžiamoji byla Nr. 67-2-009-2000 4 t. b.l. 189). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme posėdžiuose apeliantė aiškino, kad A. G. per advokatę sumokėjo 2500 Lt.
Apeliaciniame skunde ieškovė- apeliantė J. D. pakeitė savo paaiškinimus ir nurodė, kad bijodama, jog R. D. gali pripažinti kaltu ir nuteisti, nutarė sumokėti A. G. 2500 Lt per advokatę (tretįjį asmenį šioje byloje) A. Ž., kuri perdavė A. G. 2500 Lt ir pasirašė pakvitavimą. Dėl nusikalstamos veikos padarymo, R. D. buvo išteisintas, atsakovui jokios turtinės ir neturtinės žalos nepadarė, todėl, apeliantės nuomone, jis nepagrįstai praturtėjo ir privalo grąžinti be pagrindo įgytą turtą.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantė J. D. veikė savo rizika, suvokdama, kad ji neturi jokios pareigos tai daryti ir žinojo, kad jos vyras R. D. laiko save nekaltu, bei neprivalo atlyginti žalos A. G..
Raseinių rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė, jog A. G. tyčia ar dėl neatsargumo priėmė iš A. Ž. pinigus, kuriuos, kaip jis suprato, jis gauna už padarytą žalą (įrodymas- pakvitavimas). J. D. nepateikė įrodymų, jog A. G. reikalavo atlyginti žalą, nedavė ramybės Dausinų šeimai ar kitu būdu reikalavo pinigų.
Atsakovas A. G. buvo sužalotas (baudžiamojoje byloje Nr. 67-2-009-2000 esanti medžiaga, ekspertizės aktas 1t. b.l. 29-31 ) ir žinojo, jog turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, todėl pareiškė ieškinio pareiškimą (baudžiamojoje byloje Nr. 67-2-009-2000 2 t. b.l. 145-146 ). Pinigai jam buvo perduoti savanoriškai, teisėtai, kaip neturtinės žalos atlyginimas baudžiamojoje byloje, ginant ieškovo interesus. Pinigų perdavimas įformintas tinkamai, pakvitavimu (baudžiamoji byla Nr. 67-2-009-2000 3 t. b.l. 273 ).
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir ištyręs visą bylos medžiagą, nustatė, kad A. G. priimdamas pinigus veikė sąžiningai.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir prisidėjusiųjų prie apeliacinio skundo pareiškimus, ištyrusi bylos medžiagą, nenustatė A. G. nesąžiningų veiksmų, turėjusių įtakos perdavusio asmens valiai įvykdyti prievolę perduoti pinigus. Ši pirmosios instancijos teismo išvada nebuvo paneigta bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.
2003-07-07 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu R. D., kaltintas nusikaltimo, numatyto LR BK 287 str. 1 d. – išteisintas, nustačius, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog baudžiamosios bylos nutraukimas ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumą. Išteisinamasis teismo nuosprendis reiškia asmens reabilitaciją baudžiamojo persekiojimo prasme, bet toks nuosprendis savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi kiti su kaltinimu susiję veiksmai buvo neteisėti. Išteisinamojo nuosprendžio grindžiama nuostata, kad baudžiamoji byla iškelta neteisėtai, civiliniame procese gali būti paneigta remiantis tam tikru vienu faktu, taip pat civilinėje byloje atliktų daugelio aplinkybių ištyrimu. Civilinėje byloje teisėtumą sprendžia visų civiliniame procese nustatytų aplinkybių kontekste.
Byloje yra nustatyta, kad nei R. D., nei J. D. asmeniškai neperdavė pinigų A. G., tai patvirtina byloje esantis pakvitavimas. Pakvitavimą pasirašiusias šalis gali sieti prievoliniai santykiai, kurių buvimas ar nebuvimas šioje byloje nenagrinėtinas.
Apeliantė savo apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 186 str. ir 189 str. 2 d. 1 p. normų reikalavimus, šis argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas. Teismas trečiuoju asmeniu patraukė R. D. advokatę, kuri jį gynė baudžiamojoje byloje. Advokatė A. Ž. civilinėje byloje davė paaiškinimus kaip tretysis asmuo, o ne kaip liudytoja (LR CPK 186 str.). Iš 2001-11-16 pakvitavimo raštelio (1 t. 76 l.) matyti, kad pinigus atsakovui perdavė advokatė A. Ž., todėl teismas pagrįstai savo iniciatyva ją patraukė trečiuoju asmeniu.
Teisėjų kolegija, apibendrindama byloje esančius įrodymus, išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instrancijos teismas ištyrė visas byloje esančias ir turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliantės apeliacinio skundo motyvai nėra pakankamai pagrįsti, kad jų pagrindu būtų galima naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
n utarė:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.