- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-14
- Bylos Nr.
- 2A-123-881/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-14805-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- J. Ž.
- Ieškovas
- S. N.
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2323-803/2013 pagal ieškovės S. N. ieškinį atsakovei J. Ž. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė S. N. dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės J. Ž. 43 469,70 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove susitarė įsigyti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pasinaudojant kredito lėšomis. Atsakovė gavo 200 000 Lt kreditą, o ieškovė skyrė 60 000 Lt patalpų pirkimui. Kadangi įmokos už butą buvo nelygios, 2005 m. liepos 4 d. buto pirkimo-pardavimo sutartimi įgytas turtas įformintas ne lygiomis dalimis, nors buvo sutarta patalpas pirkti lygiomis dalimis. 2005 m. spalio 5 d. buvo pasirašytas susitarimas dėl kredito mokėjimo už bendrąją dalinę nuosavybę. Susitarime nurodyta, kad butą šalys perka lygiomis dalimis ir 260 000 Lt kreditą grąžina lygiomis dalimis. Be to, numatyta, kad sumokėjus kreditą, bus pakeista patalpų pirkimo-pardavimo sutartis dėl nuosavybės įgijimo lygiomis dalimis. Ieškovės mokėjimai bankui už atsakovės kreditą patvirtinti susitarimu ir pinigų priėmimais. Atsakovė pradėjo vengti keisti patalpų pirkimo-pardavimo sutartį ir įregistruoti nuosavybę lygiomis dalimis, todėl butas 2012 m. rugpjūčio 7 d. buvo parduotas, tačiau ieškovė gavo tik 1/3 parduoto buto kainos, atsakovė jai negrąžino 32 212,02 Lt. Be to, nuo 2007 iki 2008 metų ieškovė iš savo asmeninių lėšų mokėdavo už patalpų išlaikymą (12 825,15 Lt) bei įrengto telekomo paslaugas (9 688,43 Lt), todėl atsakovė privalo grąžinti pusę šių sumokėtų sumų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 23 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino.
Atsakovė dėl pareikšto ieškinio ir priimto preliminaraus sprendimo pateikė prieštaravimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 23 d. galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.
Teismas nurodė, kad atsakovė neginčija 2005 m. spalio 5 d. susitarimo, tačiau įrodinėja, jog ieškovė neįgijo ½ dalies patalpų, nes ji atsakovei nesumokėjo pagal šį susitarimą 34 426,08 Lt. Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė, tiek grąžindama kreditą su palūkanomis, tiek sumokėdama grynais atsakovei, iš viso sumokėjo 121 894,47 Lt. Iš į bylą pateiktų atsakovės banko sąskaitos išrašų kopijų matyti, kad ji sumokėjo iki 2005 m. spalio 5 d. Susitarimo nutraukimo ir 2012 m. rugpjūčio 7 d. patalpų pirkimo – pardavimo 161 584,60 Lt, įskaitant ieškovės sumokėtus 52 035,45 Lt. Ieškovė neprašo pripažinti jos teisės į ½ patalpų, o, įvertindama tai, kad 2005 m. spalio 5 d. Susitarimas buvo neįvykdytas, o ginčo patalpos parduotos, prašo grąžinti sumokėtą lėšų dalį iki jo nutraukimo, todėl atsakovės skaičiavimai dėl jų dalinimo per pusę ir dėl įsiskolinimo buvimo yra nepagrįsti. CK 6.237 straipsnio 2 dalis numato, jog asmuo privalo grąžinti turtą asmeniui, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau. Nagrinėjamoje byloje atsakovei pareiga grąžinti pinigus atsirado tuomet, kai išnyko jų gavimo teisinis pagrindas, t. y. pardavus ginčo patalpas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, 2012 m. rugpjūčio 7 d. pardavus minėtas patalpas, gavo tik 1/3 dalį parduotų patalpų kainos ir neįgijo teisės į ½ dalį, tai ieškovės prašymas priteisti 32 212,92 Lt sumą iš atsakovės kaip gautą nepagrįstai turi būti tenkintas. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė negalėjo atlikti įskaitymo, todėl nėra pagrindo atmesti ieškovės reikalavimo dėl sumokėtos sumos grąžinimo. Be to, teismas nurodė, kad ieškovė pateikė įrodymus, jog nuo 2007 metų iki 2011 metų mokėjo komunalinius mokesčius už teiktas paslaugas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančioms patalpoms bei už patalpoms teiktas ryšio paslaugas. Atsakovės pateikti įrodymai apie jos atlikus mokėjimus už komunalines paslaugas yra atlikti už kitus mėnesius. Iš ieškovės pateiktų sąskaitos išrašų kopijų matyti, kad tą pačią dieną buvo pervedamos skirtingos sumos, kaip paaiškino ieškovė, mokėjo pagal paslaugų rūšis. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad buvo neteisingai ar nepilnai sumokėta už paslaugas. Kaip buvusi daikto bendrasavininkė ji turėjo galimybę gauti duomenis apie sumokėtus mokesčius ir nuginčyti ieškovės nurodytas sumas. Taip pat atsakovė nepateikė įrodymų, galinčių pagrįsti jos argumentą, kad ji duodavo grynus pinigus ieškovei, kad ši apmokėtų už jos daliai suteiktas paslaugas. Tiek ieškovė, tiek atsakovė yra profesionalės teisininkės, t. y. žino, kaip turi būti įforminamas pinigų perdavimo faktas, kad vėliau nekiltų ginčas. Kaip nurodė ieškovė, tuo atveju, kai pinigus duodavo atsakovė, būdavo užpildoma atsiskaitymo knygelė, kurioje nurodydavo atsakovės, kaip mokėtojos, duomenis. Taigi teismas sprendė, kad iš šalių faktinių veiksmų matyti, kad buvo susiklosčiusi tvarka, kuria šalys ir vadovavosi, todėl atsakovei, nepateikus įrodymų, kad šalys savo elgesiu pakeitė mokėjimo tvarką, atmetamas jos argumentas, kad atsakovė yra apmokėjusi lygiomis dalimis už bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančioms patalpoms suteiktas paslaugas, kaip neįrodytas. Anot teismo, iš 2005 m. spalio 5 d. susitarimo nuostatų matyti, kad šalys išreiškė valią įgyti patalpas lygiomis dalimis ir šis susitarimas buvo įgyvendinamas. Be to, patalpos buvo naudojamos verslo poreikiams tenkinti, abi šalys buvo lygios partnerės. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį „bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu“. CK 6.256 straipsnio 1 dalis numato, kad „kiekvienas asmuo privalo tinkami ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles“. Įvertinęs tai, kad bendraturtės buvo susitarusios, jog patalpos bus valdomos lygiomis dalis, o atsakovei neįrodžius, kad ji mokėjo už jų išlaikymą, teismas konstatavo, jog ieškovei iš atsakovės priteisiama 11 256,78 Lt skolos. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepareiškė priešieškinio, todėl teismas negali išspręsti klausimo dėl jos nurodytų išlaidų patalpų remontui, sumokėtų mokesčių. Taip pat teismas nevertino atsakovės nurodytų aplinkybių dėl partnerystės, nes sprendė, kad jos nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė J. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. sprendimą. Nurodo, kad pagal 2005 m. spalio 5 d. susitarimą (toliau ir susitarimas), nuosavybės įforminimas lygiomis dalimis turėjo būti atliktas, tik kai bus išmokėtas visas kreditas, paimtas patalpų pirkimui, t. y. ieškovė turėjo bendrai išmokėti 130 000 Lt su palūkanomis (60 000 Lt kredito su palūkanomis, paimto jos vardu, ir 70 000 Lt kredito su palūkanomis, paimto atsakovės vardu ieškovės interesais). Tuo tarpu iš ieškovės pateiktų dokumentų aiškiai matyti, kad 130 000 Lt su palūkanomis ieškovė nebuvo išmokėjusi. 2005 m. spalio 5 d. susitarimas patalpų pirkimo-pardavimo momentu galiojo, jis nebuvo nutrauktas ar pasibaigęs, todėl tarpusavio atsiskaitymas vyko pagal šio susitarimo sąlygas, t. y. lygiomis dalimis. Byloje nėra jokių duomenų, kad susitarimas buvo nutrauktas, tai tik teismo niekuo nepagrįstos prielaidos. Ieškovės neįvykdytų įsipareigojimų pagal susitarimą suma patalpų pardavimo dieną 2012 m. rugpjūčio 7 d. buvo 34 344,56 Lt. Pardavus nekilnojamąjį turtą, gautos lėšos buvo paskirstytos sutinkamai su susitarimu, t. y. buvo padengta likusi kredito dalis, likusi pinigų suma buvo padalyta tarp ieškovės ir atsakovės po lygiai. Šiuo atveju de jure ir de facto įvyko vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymas. Apie tai ieškovė žinojo ir su tuo sutiko pasirašydama 2012 m. rugpjūčio 7 d. patalpų pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas nepasisakė dėl ieškovės reikalaujamų lėšų pagrįstumo ir visiškai netikrino ieškovės pateiktų įrodymų, net nesulygino ieškovės prašomų priteisti sumų ir jos sumokėtų sumų, kurių gavimą atsakovė patvirtino savo parašu, tuo šiurkščiai pažeisdamas CPK 14 straipsnyje įtvirtintą betarpiškumo principą. CK 6.241 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog negali būti išreikalautas kaip be pagrindo įgytas turtas, perduotas prievolei įvykdyti iki vykdymo termino pabaigos. Šiuo atveju ieškovė atliko mokėjimus vykdydama susitarimu prisiimtus įsipareigojimus, t. y. vykdė prievolę, todėl teismas nepagrįstai taikė CK 6.237 straipsnio 2 dalį ir ieškovės naudai priteisė 32 212,92 Lt. Reikalaudama priteisti iš atsakovės pusę išlaidų už paslaugas, ieškovė turėjo savo reikalavimą pagrįsti, t. y. pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius, kad atsakovė nemokėjo už patalpų paslaugas, o ne atsakovė privalėjo nuginčyti nepagrįstą ir niekuo nepatvirtintą ieškovės reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas net formaliai nepatikrino ieškovės reikalavimo pagrįstumo, prie ieškinio pridėtų įrodymų. Atlikus matematinius paskaičiavimus, ieškinyje nurodytos sumos nesutampa su sąskaitose nurodytais mokėjimais. Ieškovės pateikti išrašai iš sąskaitų negali būti laikomi leistinais įrodymais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovės apeliacinis skundas yra painus ir nesuprantamas. Jokių naujų argumentų arba įrodymų, kurie paneigtų ieškinyje ir teismo sprendime išdėstytus argumentus, atsakovė nepateikia. Teismas, ištyręs visus įrodymus ir išklausęs atsakovę, priėmė pagrįstą teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės J. Ž. 43 469,70 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Kaip teisinį ieškinio pagrindą ieškovė nurodė CK 6.237 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, jog asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta.
Kaip faktinį ieškinio pagrindą, ieškovė nurodė tarp šalių egzistavusį susitarimą įgyti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, patalpas realizavus anksčiau, šalims nepavyko pasiekti rezultato, kuris buvo numatytas 2005 m. spalio 5 d. susitarime, todėl pirmosios instancijos teismui kilo pareiga išsiaiškinti, kokia apimtimi ieškovė atliko kredito mokėjimus už atsakovei nuosavybės teise priklausančią patalpų dalį, ir atsižvelgiant į tai nuspręsti, kokia apimtimi atsakovė liko skolinga ieškovei, kai buvo parduotos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), o taip pat, kokia apimtimi atsakovė turėjo pareigą prisidėti prie patalpų išlaikymo iki tol, kol patalpos buvo parduotas.
Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovės neįvykdytų įsipareigojimų pagal susitarimą suma patalpų pardavimo dieną, t. y. 2012 m. rugpjūčio 7 d., buvo 34 344,56 Lt. Taigi pati atsakovė pripažino, jog dalį mokėjimų ieškovė yra atlikusi, tačiau pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino, ar ieškovės už kreditą sumokėta suma atitinka faktinius duomenis, esančius byloje, t. y. pirmosios instancijos teismas apskritai netyrė, nesiaiškino ir nevertino ieškovės atliktų faktinių mokėjimų, jų dydžio, 2005 m. spalio 5 d. susitarimo turinio, kuriame šalys aptarė kredito mokėjimo sąlygas, tvarką ir tikruosius šalių ketinimus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris panaikinamas.
Remiantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą, nutartį, ir perduoda bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama, kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės.
Kadangi pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, netyrė visų faktinių aplinkybių, susijusių su tarp šalių kilusio ginčo išsprendimu, o apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti bylą iš esmės, nes tokia padėtis prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 330 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 301-302 straipsniais, 324-325 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 330 straipsniu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.