- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-03
- Bylos Nr.
- eI-1313-426/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04313-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Alarja“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui Kornelijui Pivoriūnui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alarja“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Alarja“ (toliau – Bendrovė) prašo pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. 30-3035 „Dėl licencijos galiojimo panaikinimo“ (toliau – Įsakymas) ir atleisti ją nuo Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – AKĮ) 34 straipsnio 16 dalyje nustatytos sankcijos taikymo – 2015 m. rugpjūčio 19 d. licencijos Nr. A425-156/15(2.17.2.20-EK6) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, panaikinimo.
Bendrovė skunde nurodo, jog atsakovė Įsakymu panaikino jai 2015 m. rugpjūčio 19 d. išduotą licenciją Nr. A 425-156/15(2.17.2.20-EK6) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (toliau – Licencija).
Ginčijamas Įsakymas buvo grindžiamas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – Departamentas) 2017 m. lapkričio 20 d. pranešimu Nr. S-3147(3) apie 2017 m. rugsėjo 28 d. įsiteisėjusį nutarimą Nr. ATK2-95/17 (toliau – Nutarimas).
Skunde paaiškina, kad Departamento pareigūnai 2017 m. rugpjūčio 28 d. patikrinimo protokole Nr. ATK2-121 užfiksavo, jog 2017 m. rugpjūčio 28 d. nuo 14.10 iki 16.20 val. atliekant neplaninį patikrinimą pareiškėjos viešo maitinimo vietoje (kavinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), toliau – Kavinė), šaldytuve rasta 13 vnt. 0,5 ltr. talpos skardinių alaus „Heineken“, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 5 proc., nepateikti juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Alaus bendra mažmeninė vertė buvo 11,96 Eur. Ekonominė sankcija buvo taikoma už AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimus.
Šalies argumentai
Pareiškėja pažymi, jog Departamento nutarime paskirtas baudas sumokėjo, pažeidimui nustatyti ir tirti nekliudė, kaltę pripažįsta. Rastas alkoholinių gėrimų kiekis, pareiškėjos manymu, nedidelis. Skunde nurodo, jog alus prekybos vietoje buvo rastas dėl personalo kaltės, nes padavėjas R. J. nesitikėjo, jog jo atsivežtas alus gali sukurti tokias pasekmes Bendrovei.
Visos šios aplinkybės, pareiškėjos manymu, leidžia teismui pažeidimą vertinti kaip nepiktybinį ir mažareikšmį.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad nusikalto pirmą kartą, pažeidimas mažareikšmis ir Bendrovei gali būti netaikoma sankcija.
Atsiliepimas
Atsakovė teismo prašo dėl pareiškėjos skundo spręsti, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus, o pareiškėjai pateikus prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, šį prašymą atmesti.
Atsiliepime nurodo, jog Departamentas 2017 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. S-3147(3) „Dėl licencijuojamos veiklos pažeidimų“ informavo atsakovę apie įsigaliojusį Departamento 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarimą, kuriuo pareiškėjai taikytos ekonominės sankcijos už AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies 2 punkto pažeidimus. Atsakovė, neturėdama diskrecijos teisės ir vadovaudamasi imperatyvia įstatymo nuostata bei faktiniu pažeidimo padarymo pagrindu, kurio pareiškėja neginčija ir pripažįsta, privalėjo taikyti sankciją – licencijos galiojimo panaikinimą.
Atsakovė mano, jog netaikyti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais panaikinimo teismas galėtų tik įvertinęs nurodytus argumentus ir padaręs išvadą, kad licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais panaikinimo pareiškėjai yra akivaizdžiai neproporcingas padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas.
Atsakovė aiškina, kad priimant Įsakymą nebuvo jokios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaltės, todėl, teismui nusprendus tenkinti pareiškėjos skundą, nebūtų pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų. Pabrėžia, kad atsakovė iš esmės neturi jokių galimybių daryti įtaką administracinio ginčo eigai ir pakoreguoti ginčo santykius taip, kad būtų išvengta administracinės bylos iškėlimo ir atitinkamų pareiškėjos teismo išlaidų atsiradimo.
Atsiliepimas
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl Įsakymo, kuriuo atsakovė pareiškėjai panaikino išduotą Licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, teisėtumo ir pagrįstumo.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Taigi, sprendžiant dėl minėtų reikalavimų pagrįstumo, pirmiausia, būtina įvertinti skundžiamų sprendimų, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje (toliau – ir ABTĮ) nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. tabako ir alkoholio kontrolės pareigūnai patikrinimo protokole Nr. ATK2-121 užfiksavo, jog pareiškėjai priklausančioje kavinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), šaldytuve buvo rasta 13 vnt. 0,5 ltr. talpos skardinių alaus „Heineken“, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 5 proc., nepateikiant juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Dėl šios priežasties Departamentas 2017 m. rugsėjo 28 d įsigaliojusiu nutarimu Nr. ATK2-95/17 konstatavo, jog pareiškėja pažeidė AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies 2 punktą. Nurodė, jog už AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2, 4, 8 ir (ar) 9 punkto, 2 dalies 2, 4 ir (ar) 7 punkto (2017 m. lapkričio 27 d. galiojusi aktuali redakcija) pažeidimą atsakomybė numatyta Įstatymo 34 straipsnio 16 dalies 3 punkte (licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais toje prekybos vietoje, kurioje nustatytas pažeidimas galiojimas panaikinamas ir nauja licencija neišduodama vienus metus nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos). Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija nusprendė licencijos galiojimą panaikinti.
Pažymėtina, jog pareiškėja iš esmės sutinka su pažeidimo kvalifikavimu, todėl teismas dėl to nepasisakys.
AKĮ 34 straipsnio 16 dalies 3 punkte numatyta, jog už Įstatymo 17 straipsnio. reikalavimų nesilaikymą, įmonės licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais toje prekybos vietoje, kurioje nustatytas pažeidimas, galiojimas panaikinamas ir nauja licencija neišduodama vienus metus nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos.
AKĮ 41 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą negu šio Įstatymo 34 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytos minimalios piniginės baudos.
Pareiškėja nesutikimą su skundžiamu Nutarimu taikytu licencijos panaikinimu grindžia tuo, jog minima sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga, kadangi, remiantis 2017 m. rugpjūčio mėnesio Bendrovės pardavimų ataskaita, prekyba alkoholiniais gėrimais sudarė 1 801,21 Eur iš 8 580,37 Eur. Paaiškino, jog įrengdama kavinę investavo 61 983,47 Eur, o netekusi licencijos, prarastų 20 000 Eur pajamų per metus, darbo netektų ir kiti kavinėje dirbantys darbuotojai.
Įvertinusi pirmiau minėtas AKĮ nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Departamentas, remdamasis AKĮ 34 straipsnio 16 dalies 3 punktu, AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies 2 punkto pažeidimą konstatavo pagrįstai.
Pažymėtina, jog atsakovė priėmė Įsakymą pagal jai suteiktą kompetenciją, tinkamai taikė ir aiškino ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus.
Lietuvos administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog viešojo administravimo subjektas, kuris yra įgaliotas spręsti dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo, esant AKĮ 34 straipsnio 16 dalies pažeidimui, pasirinkimo teisės spręsti panaikinti licenciją ar jos nepanaikinti neturi. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybės, konstatuotina, kad atsakovė, nustačiusi pažeidimą, vadovavosi imperatyvia AKĮ nuostata.
Nors pareiškėja nurodo, jog pažeidimas buvo mažareikšmis t. y. rastas alkoholio kiekis nedidelis, 11,96 Eur vertės, o tai įvyko dėl padavėjo R. J. kaltės (teigia, jog alų į kavinę savo reikmėms atsivežė padavėjas), tačiau teismas su tokiais teiginiais nesutinka.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nagrinėjamu atveju tirti pareiškėjos nurodomų aplinkybių dėl alkoholinių gėrimo nuosavybės būtinybės nėra, kadangi net ir įrodžius, kad alkoholis priklausė padavėjui, pareiškėjos atsakomybė nebūtų pašalinta, kadangi teisės normos, nustatančios tokį draudimą, jo su nuosavybės teisėmis į turtą nesieja, todėl šiuo atveju nėra svarbu, kokiu būdu tie alkoholiniai gėrimai buvo įsigyti ar atsirado ir po to buvo laikomi bei parduodami pareiškėjo kavinėje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A20-159/2008, 2011 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011, 2009 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-678/2009, 2004 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-830/2004).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas, licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas, yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant AKĮ reikalavimų. Ūkio subjektas turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2241/2012). Būtina pažymėti, jog tokios priemonės turi būti efektyvios, kad užtikrintų AKĮ nustatytų imperatyvų laikymąsi. Minėtas AKĮ nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-500-525/2017). Pažymėtina, jog pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, kuriais remiantis galima būtų pripažinti, jog ji ėmėsi tokių teisinių, organizacinių priemonių, pvz. už minėtą pažeidimą būtų skyrusi darbuotojui nuobaudą, sugriežtinusi vidaus taisykles ar pan.
Teismas nenustatė aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą vertinti pareiškėjai paskirtą baudą kaip neproporcingą ir neadekvačią padarytam pažeidimui. Pripažintina, jog Departamentas pažeidimą konstatavo pagrįstai. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad pažeidimas padarytas pirmą kartą, kad jis yra netyčinis, nešalina jos atsakomybės. Teismas konkrečiu atveju įvertina paskirtos sankcijos teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdamas į jo mąstą, o licencijos galiojimo panaikinimas asmeniui neturi būti taikomas, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teises pažeidimui ir dėl to neteisinga. Pareiškėjos nurodomi argumentai dėl pažeidimo mažareikšmiškumo yra nepagrįsti, kadangi šaldytuve buvo rasta 13 vnt. 0,5 ltr. talpos skardinių alaus „Heineken“, o šis skaičius, teismo vertinimu, nėra mažas, ir atitinkamai taikyta sankcija yra proporcinga.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad ekonominė sankcija, skiriama už Įstatymo nustatytus pažeidimus, įgyvendina, be kita ko, prevencinę funkciją, todėl natūralu, kad ji gali sukelti neigiamus padarinius ir yra papildoma našta bet kuriai įmonei, tačiau jeigu sunkios galimybės įmonei būtų vertinamos kaip pagrįstas argumentas, sumažinant ar neskiriant ekonominės sankcijos, ji neįgyvendintų savo prevencinės funkcijos ir sudarytų prielaidas įmonei pažeisti TKĮ reikalavimus, įmonei a priori (lot. iš anksto) žinant, kad ji galės išvengti realios baudos, motyvuodama bloga finansine padėtimi. Tokiu būdu, išimtinė situacija taptų taisykle ir neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamo proporcingumo principo sampratos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1472/2010). Taigi, pareiškėjos argumentai dėl pajamų netekimo licencijos galiojimo panaikinimo netaikymui nėra pakankami.
Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, sprendžiama, kad faktinės aplinkybės vertintos ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos taikytos tinkamai, minėtas sprendimas (nutarimas) pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pareiškėjos skunde nurodytais motyvais jo keisti nėra pagrindo.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–91 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alarja“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.