- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-28
- Bylos Nr.
- 2A-566-538/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė, Žydrūnas Bertašius
- Atsakovas
- R. L.
- Trečiasis asmuo
- V. K.
- Ieškovas
- Plungės rajono apylinkės prokuratūros
- Advokatai
- Angelija Morkvėnienė
- Kategorijos
- 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Almantas Padvelskis, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Žydrūnas Bertašius, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovo atstovui prokurorui Bronislovui Razmai, atsakovui R. L., trečiajam asmeniui V. K., trečiojo asmens atstovei advokatei Angelijai Morkvėnienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės Plungės rajono apylinkės prokuratūros ir atsakovo R. L. apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal Plungės rajono apylinkės Vyriausiojo prokuroro, valstybės vardu ginančio ieškovo nepilnamečio G. R. L. interesus, ieškinį atsakovui R. L., tretieji asmenys V. K., išvadą duodanti institucija Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, dėl laikino tėvo valdžios apribojimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tėvo valdžios apribojimo. Nurodė, kad tarp vaiko tėvų nuolat vyksta konfliktai dėl teismo sprendimų vykdymo. Atsakovas nekreipia dėmesio nei į vaiko kategoriškus atsisakymus su juo bendrauti, nei į specialistų patarimus tėvui laikinai sustabdyti kontaktus su sūnumi, tėvo elgesys kelia vaiko susierzinimą, pyktį, beviltiškumo jausmą bei didina savižudybės grėsmę. Atsakovas vartoja prieš sūnų psichologinį smurtą, berniukas nuolat traumuojamas tėvo veiksmais bei žodžiais, dėl kurių jis patiria psichologinį diskomfortą. Kadangi atsakovas siekia įgyvendinti savo teisę bendrauti su sūnumi neatsižvelgdamas į vaiko interesus, todėl yra pagrindas laikinai apriboti tėvo valdžią į sūnų. Paminėtas aplinkybes grindžia Vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus 2009-04-10 raštu prokuratūrai, pažyma Nr.18-2009/1-36, Telšių krizių centro 2009-02-21 raštu, Telšių krizių centro psichologine išvada, kt. dokumentais.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė atsakovo R. L., bendravimo su sūnumi G. R. L. ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką:
1. Pirmus šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovas bendrauja su sūnumi kas antrą mėnesio savaitgalio vieną dieną (šeštadienį arba sekmadienį) nuo 12 val. iki 16 val., dalyvaujant išskirtinai tik motinai. Bendravimas vyksta ne vaiko ir ne tėvo gyvenamojoje vietoje.
2. Pradedant septintuoju mėnesiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovas bendrauja su sūnumi nedalyvaujant jo motinai, paima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio kas antrą šeštadienį nuo 13 val. ir grąžina vaiką į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val.
3. Pradedant septintuoju mėnesiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šventinėmis dienomis ieškovas bendrauja su sūnumi tokia tvarka:
3.1. Tėvo dieną nuo 10.00 val. iki 17.00 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir po susitikimo pristato į jo gyvenamąją vietą.
3.2. Per šv. Kalėdas poriniais metais ieškovas sūnų paima gruodžio 24 d. 19 val. ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. parveža namo.
3.3. Naujųjų metų šventėms ieškovas paima sūnų neporinių metų gruodžio 31 d. 10 val. ryte ir šventei pasibaigus, prieš darbo dieną, vakare iki 19 val. parveža namo.
3.4. Jei sūnus šv. Kalėdas švenčia su atsakovu, tai šv. Velykas su motina ir atvirkščiai.
3.5 Pradedant septintuoju mėnesiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, ieškovas su sūnumi bendrauja dvi savaites kasmetinių atostogų metu, apie atostogų laiką ir trukmę įspėdamas sūnaus motiną prieš mėnesį.
4. Apie negalėjimą arba nepageidavimą susitikti su sūnumi ar pasiimti sūnaus teismo nustatytu bendravimo grafiku, R. L. įpareigotinas iš anksto apie tai informuoti V. K..
4.1. V. K. apie sūnaus susirgimus ir kitas objektyvias aplinkybes, trukdančias bendrauti su sūnumi teismo nustatytu bendravimo grafiku, R. L. įpareigotina informuoti iš anksto.
5. Esant atvejui, kada G. R. L. kategoriškai atsisako pasimatymo su tėvu ar vizito pas tėvą ir nurodo objektyvias, pagrįstas priežastis, tėvas R. L. ir motina V. K. derina kito susitikimo datą.
Priteisė iš Plungės rajono apylinkės prokuratūros 4000 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų R. L..
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė apeliacinį skundą ir prašo panaikinti 2009-11-24 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują – laikinai apriboti atsakovui R. L. tėvų valdžią į jo vaiką – G. L.. Nurodė, kad teismo posėdžių metu paaiškėjo, kad sūnus G. L. visiškai nenori bendrauti su tėvu, jį neigiamai veikia buvimas su tėvu kartu, nes su juo yra nesiskaitoma, neatsižvelgiama į jo norus, kad toks tėvo elgesys jam yra nemalonus ir nenori bendrauti su tėvu dėl jo nesikeičiančio požiūrio į jį. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nebuvo nustatyta, kad atsakovas būtų pažeidęs LR CK 3.180 str. 1 d. įvardytas sąlygas. Teigia, kad atsakovas piktnaudžiauja tėvų valžia, siekia įgyvendinti savo teisę bendrauti su sūnumi, neatsižvelgdamas, ar tai nekenkia vaiko teisėms ir interesams. Toks elgesys peržengia jo, kaip tėvo, supratingumo ribas. Nurodė, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.
Taip pat ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovės priteisė bylinėjimosi išlaidas atsakovui. Teigia, kad ieškovės padėtis yra specifinė, ji atstovauja valstybės interesams. Pagal LR CPK 83 str. 1 d. 5 p. prokuroras yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, kai ieškinys pareiškiamas siekiant apginti viešąjį interesą.
Prisidėjimu prie apeliacinio skundo trečiasis asmuo V. K. prašo panaikinti 2009-11-24 sprendimą.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą jo bendravimo su sūnumi dalyvavimo jo auklėjime tvarką. Nurodė, kad teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta bendravimo su sūnumi tvarka, yra nepagrįsta ir pažeidžia LR CK 3.155 str., 3.156 str. ir 3.170 str. bei LR CPK 267 str. nuostatas. Nurodė, kad byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo, be to, nustatytas prisitaikymo periodas neparemtams jokiais pagrįstais įrodymais ir paremtas niekuo nepagrįstomis teismo prielaidomis. Susitikimų laikas nederintas nei su motina, nei su tėvu, nenurodė, kur konkrečiai turi susitikti, ir neaišku, dėl kokių priežasčių nustatė 4 val. bendravimo turkmę. Taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad motinos dalyvavimas susitikimuose gali sūnui turėti teigiamą įtaką. Atsakovas mano priešingai, motinos dalyvavimas tik pasunkintų sūnaus bendravimą su atsakovu, dėl to ryšys su sūnumi tik pablogėtų. Pažymi, kad klausimas dėl bendravimo tvarkos, taip pat dėl dienų, kuriomis atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi, buvo jau išnagrinėtas ir dėl to sprendimas yra priimtas – Lietuvos Aukšiausiojo Teismo 2002-04-24 nutartis. Kadangi sprendimu tėvo valdžia laikinai nebuvo apribota, mano, kad keisti bendravimo su sūnumi tvarkos nebuvo jokio pagrindo.
Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimo 5 punktą, pažeidė LR CPK 267 str.
Dėl sūnaus atsisakymo bendrauti su atsakovu nurodė, kad teismas pakankamai neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino aplinkybės, kad sūnus gyvena su asmenimis, su kuriais atsakovą sieja konfliktiški santykiai ir į tai, kad jo atsisakymas bendrauti su atsakovu yra veikiamas jo motinos ir senelės. Tai patvirtina Vilniaus universiteto vaikų ligoninės Vaikų raidos centro dokumentas, VĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Žmogaus genetikos centro pažyma. Atsakovas mano, kad jo dalyvavimas sūnaus auklėjime yra būtini tinkamam sūnaus, kaip vyro, asmenybės vystymuisi ir jo tobulėjimui. Dėl šių motyvų apeliantas prašo panaikinti sprendimo rezoliucinės dalies 1, 3-3.4 ir 5 punktus. Taip pat prašo pakeisti sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktą ir prašo leisti su sūnumi bendrauti mokslo metų laikotarpiu kiekvieno mėnesio kas antrą penktadienį ir vasaros metu kiekvieną mėnesį po savaitę bei pakeisti 3.5. punktą, nurodant, kad nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas su sūnumi bendrauja dvi savaites kasmetinių atostogų metu, apie atostogų laiką ir trukmę įspėdamas sūnaus motiną prieš mėnesį. Taip pat nustatant bendravimo tvarką, atsakovas prašo nurodyti, kad apie negalėjimą arba nepageidavimą susitikti su sūnumi ar pasiimti sūnaus teismo nustatytu bendravimo grafiku, atsakovas įpareigotinas iš anksto apie tai informuoti V. K.; V. K. įpareigoti apie sūnaus susirgimus ir kitas objektyvias aplinkybes, trukdančias bendrauti su sūnumi teismo nustatytu bendravimo grafiku, informuoti atsakovą iš anksto. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės Plungės rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė sąmoningai ingnoruoja įrodymus, kurie yra naudingi atsakovui. Konkrečiai nenurodo, kokie jo veiksmai yra laikytini piktnaudžiavimu. Skundą grindžia Telšių krizių centro psichologine išvada, kuri, kaip teigia atsakovas, yra neobjektyvi. Taip pat teigia, kas sūnus tvirtina, jog nenori susitikti su atsakovu tik dėl to, kad bijo močiutės. Be to, nurodo, kad jis patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurios turi būti atlyginamos visiškai.
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo V. K. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad atsakovas sūnaus neaugino nuo pat gimimo. Sūnui 16 metų ir jis turi savų interesų, savo nuomonę ir nenori priverstinai bendrauti su tėvu. Sūnus pats kreipėsi į Telšių krizių centrą ir Vaikų teisių apsaugos kontrolierę, atsakovui paaiškintos sūnaus psichologinės būsenos pavojingumas, tačiau atsakovo elgesys su sūnumi nesikeičia, neatsižvelgia į specialistų rekomendacijas, daro sūnui psichologinį spaudimą. Visiškai nepagrįstai teigia, kad vaikui daro spaudimą motina ir močiutė, sūnui 16 metų ir ji negalinti priversti vaiko bendrauti su tėvu. Teigia, kad sūnui netinka atsakovo pasiūlytas bendravimo grafikas ir jis pats nenori bendrauti su tėvu.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas. Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacija – pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas, skirtas patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl tėvo valdžios apribojimo.
LR CK 3.180 straipsnyje yra nustatytos sąlygos, kurioms esant galima apriboti tėvų valdžią. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, pasirenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas ribojimas. Esminis dalykas yra nustatyti tėvo veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvo valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Minėto straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia, yra baigtinės ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad teismo posėdžio metu buvo apklaustas nepilnametis G. R. L., kuris paaiškimo, kad jis visiškai nenori bendrauti su savo tėvu, kad jam visiškai nepriimtinas tėvo elgesys ir nenori su juo bendrauti dėl jo nesikeičiančio požiūrio į jį.
Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad atsakovas R. L. siekia bendravimo su sūnumi, stengiasi dalyvauti sūnaus auklėjime, domisi jo socialiniais įgūdžiais, siekia juos praplėsti supažindindamas su jį (tėvą) supančia aplinka, rūpinasi jo lavinimusi mokykloje (t. II, b. l. 29, 77-80). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Byloje visi surinkti įrodymai tvirtina, kad tėvas, t. y. atsakovas, nori rūpintis vaiku, siekia bendravimo su vaiku. Norint apriboti tėvų valdžią būtina nors viena sąlyga, nurodyta LR CK 3. 180 str. Iš bylos medžiagos negalima teigti, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas vaikui, priešingai, atsakovas stengiasi išlaikyti ryšį su vaiku, domisi jo pasiekimais, siekia bendrauti su vaiku. Taip pat negalima teigti, kad atsakovas piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku ar daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu bei nesirūpina juo. Nenustačius nė vienos iš išvardytų sąlygų, nėra teisinio pagrindo apriboti tėvų valdžią. Ieškovas Plungės rajono apylinkės prokuroras, gindamas nepilnamečio vaiko interesus, siekia laikinai apriboti atsakovo valdžią į sūnų, tikslas – uždrausti tėvui laikinai bendrauti su sūnumi, nes atsakovas piktnaudžiauja tėvų valžia, siekia įgyvendinti savo teisę bendrauti su sūnumi, neatsižvelgdamas, ar tai nekenkia vaiko teisėms ir interesams. Toks elgesys peržengia jo kaip tėvo supratingumo ribas. Teisiniai tėvų valdžios ribojimo padariniai yra susiję su asmeninėmis tėvų teisėmis auklėjant ir auginant vaiką ir priklauso nuo to, kaip apribota tėvų valdžia – laikinai ar neterminuotai. Abiem atvejais tėvų valdžios ribojimo laikui sustabdomas tėvų asmeninės ir turtinės teisė, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatyme, t. y. apribojus tėvų valdžią tėvai netenka asmeninių teisių – teisės gyventi su vaiku, dalyvauti jį auklėjant, iš dalies bendrauti su vaiku. Tėvams, jei tai nekenkia vaiko interesams, išlieka teisė matytis su vaiku. Nagrinėjant tokio pobūdžio bylas pirmiausia būtina atsižvelgti į vaiko interesus. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Kaip jau minėta, nepilnametis sūnus norėtų bendrauti su tėvu, jei pasikeistų jo požiūris į jį. Atsakovas į bylą pateikė psichologės-konsultantės pažymą, kad jis dėl bendravimo su vaiku lankosi pas psichologus ir ieško būdų, kaip jam elgtis bendraujant su sūnumi (t. I, b. l. 88). LR CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, todėl jie turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams (LR CK 3.156 straipsnis). Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas. Kadangi atsakovas ieško būdų, kaip jam elgtis bendraujant su sūnumi, konsultuojasi su psichologe, todėl galima daryti išvadą, kad tėvas siekia pakeisti bendravimo su sūnumi požiūrį, ir taip būtų pašalinta kliūtis bendrauti su sūnumi. Remdamasi tuo, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovo valdžios apribojimas į sūnų – uždraudimas bendrauti su tėvu – neišspręstų esamos problemos, todėl kolegija daro išvadą, kad atmesdams ieškinį, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
Kolegija visiškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo bedravimo su sūnumi tvarka. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bedravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, rėmėsi LR CK 3.183 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, jog nagrinėjantis ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo teismas nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus. Kolegija sutinka su tuo, kad LR CK ir LR CPK įtvirtintos teisės normos, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą ir teismas turi teisę, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teisme paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK 376 str. 3 d.). Tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad, nagrinėjant bylą, visiškai nebuvo sprendžiamas klausimas dėl tvarkos nustatymo. Atsakovas apeliaciniame skunde patvirtino, kad klausimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo pirmosios instancijos teisme visiškai nebuvo svarstomas, nė vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų neišreiškė savo pozicijos šiuo klausimu. Reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo nebuvo pareikštas, tačiau teismas, spręsdamas klausimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, privalėjo atsižvelgti į tokių bylų nagrinėjimo ypatybes. Ginčuose dėl tokios tvarkos nustatymo teismo vaidmuo pasireiškia tuo, jog jis neprivalo paisyti vien proceso šalių pateiktų pasiūlymų. Į juos teismas privalo atsižvelgti, tačiau saugodamas vaikų intereus gali ex officio nuo jų nukrypti ir nuspręsti taikyti šalių dokumentuose nenurodytą bendravimo grafiką ir dalyvavimo auklėjant vaikus formas. Nustatant bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko intersus, tačiau būtina atsižvelgti ir į tai, ar tėvai turės galimybę įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, t. y. ar teismo nustatyta tvarka nepažeis tėvų teisių, atitiks jų darbo grafikus ir pan., todėl būtina atsižvelgti ir į tėvų pateiktus pasiūlymus dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, kolegija mano, kad, nustatant bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pirmosios instancijos teismas privalėjo šalis informuoti, kad gali būti srendžiamas toks klausimas, išklausyti byloje dalyvaujančių asmenų poziciją šiuo klausimu ir pirmiausia, nustatydamas bendravimo tvarką, privalėjo atsižvelgti į vaiko intersus. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad teismas nepagrįstai viršijo pareikštus reikalavimus, bylos nagrinėjimo metu neįspėjo šalių, kad gali būti priimtas sprendimas dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, ir priėmė sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti ir dėl kurių nebuvo išklausyta byloje dalyvaujančių asmenų nuomonė, todėl ši sprendimo dalis naikintina (LR CPK 376 str. 3 d., 329 str. 1 d.).
Atsakovas R. L. apeliaciniame skunde prašė teismo pakeisti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir pasiūlė bedravimo grafiką. Kolegija pažymi, kad vienas iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, kurį numato LR CK 3.3 str. nuostatos, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimas. Teismo posėdžio metu nepilnametis G. R. L. nurodė ne vieną priežastį, dėl ko šiuo metu nenori bendrauti su tėvu ir važiuoti pas jį į Vilnių, pvz. tėvas vadina jį mažybiniais žodeliais, nepaiso jo nuomonės, yra verčiamas bendrauti per prievartą, grasinama, kad išsiveš su policija ir pan. Paaiškino, kad bendrauti su tėvu ar ne jis nori nuspręsti pats ir nenori, kad kas nors paveiktų jo apsisprendimą (t. II, b. l. 69-70). G. M. L. yra 16 metų ir jis geba išreikšti nuomonę dėl bendravimo su tėvu. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad dėl G. R. L. emocinių problemų buvo kreiptasi į Telšių krizių centrą, buvo gydomas Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriuje Vilniuje (t. II, b. l. 198–190). Kitais teismo sprendimais yra nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, tačiau tokio amžiaus vaikui nebegalima bendravimo tvarkos vykdyti priverstinėmis priemonėmis. Kolegija, atsižvelgdama į nepilnamečio vaiko paaiškinimus, mano, kad, nors ir esant nustatytai bendravimo tvarkai, tėvas privalo atsižvelgti į vaiko norus ir vaikas su tėvu bendrauti turi tik jam pačiam pareiškus tokį norą ir dėl to neturėtų daryti įtakos kiti asmenys, priešingu atveju gali būti pažeisti vaiko interesai. Apeliantas neįrodė, kad jo pasiūlyta tvarka atitinka visų suinteresuotų asmenų interesus, juolab, kad yra paisoma nepilnamečio sūnaus intersų. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo tenkinimas, t. y. kitos, jo pasiūlytos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, neatitinka kitų suinteresuotų asmenų poreikių, ypač sūnaus, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas (LR CPK 376 str. 1 d. 178 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasi LR CPK 93 str. 1 d., iš ieškovės Plungės rajono apylinkės prokuratūros priteisė 4000 Lt bylinėjimosi išlaidų.
LR CPK 83 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleidžiamas prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas siekiant apginti viešąjį intersą. Prokuratūra yra valstybinė įmonė, ji atstovauja ne institucijos, t. y. prokuratūros, interesams, o valstybei, kuri teisė aktais jam delegavo tam tikrus viešojo intereso apsaugos įgaliojimus, todėl neprivalo atlyginti atsakovui jo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išladas privalėjo priteisti ne iš ieškovės, o iš valstybės, kurios interesams ir atstovauja ieškovė. Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės, pažeidė procesines teisės normas, todėl ši sprendimo dali keistina ir nustatytina, kad 4000 Lt bylinėjimosi išlaidų priteistina iš valstybės.
Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tačiau, nustatydamas bedravimo su vaiku tvarką bei priteisdamas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės, pažeidė šeimos santykius reglamentuojančias teisės normas bei procesines teisės normas, todėl šios teismo sprendimo dalys keistinos (LR CPK 326 str. 1d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimą pakeisti.
Sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl laikino tėvo valdžios apribojimo, palikti nepakeistą.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria nustatyta atsakovo R. L. bendravimo su sūnumi G. R. L.dalyvavimo jo auklėjime tvarka.
Pakeisti sprendimo dalį dėl 4000 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš Plungės rajono apylinkės prokuratūros atsakovui R. L.. Priteisti iš valstybės 4000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. L..