Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-01-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-71-1181/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-18
Bylos Nr.
II-71-1181/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01375-2022-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Zina Vilnienė (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Skundas administracinio nusižengimo bylojeNr. II-71-1181/2023
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01375-2022-3Procesinio sprendimo kategorija 16.9.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Zina Vilnienė,sekretoriaujant Gustei Ruibytei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui E. S.,

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui V. M.,

ekspertui V. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2022 m. lapkričio 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR-N-25912-2022 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. lapkričio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR-N-25912-2022 E. S. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 60 Eur dydžio bauda.

2. Ši administracinė nuobauda E. S. paskirta už tai, kad jis 2022 m. rugpjūčio 18 d. 21.45 val. vairuodamas automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Rygos g., buvo neatidus keisdamas važiavimo kryptį, kliudė gretima juosta ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „Fiat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino.

II. Pareiškėjo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Nesutikdamas su priimtu nutarimu E. S. teismui pateikė skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, nutraukiant administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Skunde E. S. nurodo, kad yra nekaltas. Paaiškindamas įvykio aplinkybes jis teigia, kad išvažiuodamas iš parduotuvės „Norfa“ persirikiavo į trečiąją eismo juostą, kad galėtų apsisukti. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui jis apsisuko ir įvažiavo į pirmąją eismo juostą, Rygos g. Jis pamatė kairėje pusėje, antra juosta važiuojantį „Fiat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį. Neprivažiavus pirmos sankryžos (ten kur E. S. teigimu įvyko avarija), „Fiat“ vairuotojas pradėjo staigiai rikiuotis į pirmąją eismo juostą be posūkio signalo ir nematydamas E. S., kliudė jo automobilio visą kairįjį šoną. Jis pasimetė, ir nekeisdamas krypties buvo prispaustas prie dešiniojo borto. Avarija, jo teigimu, įvyko prieš sankryžą, o ne už jos, ant greitėjimo juostos, kaip teigia „Fiat“ vairuotojas. Įvykus avarijai „Fiat“ vairuotojas iš karto nesustojo, E. S., bijodamas, kad „Fiat“ vairuotojas pasišalins iš eismo įvykio vietos, važiavo paskui jį 200 m su jau apgadintu automobiliu. Vis dėl to „Fiat“ vairuotojas sustojo prie kitos sankryžos. Išlipęs iš automobilio jis paklausė vairuotojo, kaip jis galėjo jo nepastebėti, „Fiat“ vairuotojas nurodė, kad nepastebėjo, nes jis buvo jo akloje zonoje. „Fiat“ vairuotojas norėjo užpildyti deklaraciją, bet po tam tikro laiko persigalvojo ir teigė, kad E. S. išvažiuodamas iš „RIMI“ parduotuvės įvažiavo į jį važiuodamas greitėjimo juosta, papildomai nurodydamas, kad važiuodamas iš aplinkkelio pusės niekur nepersirikiavo ir visada važiavo pirma eismo juosta, tačiau, E. S. teigimu, jis negalėjo nepersirikiuodamas važiuoti pirma juosta. Atvykus E. S. šeimos nariui į įvykio vietą, „Fiat“ vairuotojas teigė, kad galima skirstytis. Jis pradėjo klausinėt, kodėl „Fiat“ vairuotojas siūlo skirstytis, nors, jo teigimu, E. S. įvažiavo į jį, atsakymo į klausimą jis negavo, todėl buvo iškviesti policijos pareigūnai. Atvykus pareigūnams, „Fiat“ vairuotojas toliau teigė, kad E. S. į jį įvažiavo. Su pareigūnais aprašė įvykio eigą, kad būtų priimtas procesinis sprendimas, nes įvykio vietoje jie nesusitarė. E. S. skunde papildomai nurodo, kad atlikta ekspertizė parodė, kad jis buvo pripažintas kaltu, jis nesutinka su priimtu nutarimu, nurodydamas, kad nustatytos nusižengimo aplinkybės yra klaidingos, nukentėjusiuoju laiko save, o ne „Fiat“ vairuotoją.

III. Teismo posėdyje ištirtų įrodymų turinys

4. Teismo posėdžio metu E. S. nurodė, kad kaltės nepripažįsta visiškai ir paaiškino, kad jis išvažiavo iš „Norfos“ Rygos gatvėje ir persirikiavo į trečiąją eismo juostą, kad galėtų apsisukt. Buvo žalias šviesoforo signalas, jis važiuodamas pamatė įsibėgėjantį jam iš kairės važiuojantį automobilį, jis važiavo apie 40 km/h greičiu. Jam privažiavus prie jo, jis staigiai pradėjo persirikiuoti, E. S. buvo prie borto ir dėl į jo važiavimo juostą besirikiuojančio automobilio savo automobilio dešinės pusės ratais kliudė bortelį. Įvykus avarijai „Fiat“ vairuotojas iš karto nesustojo, todėl jis, bijodamas, kad „Fiat“ vairuotojas pasišalins iš eismo įvykio vietos, važiavo paskui jį apie 200 m su jau apgadintu automobiliu, numerių nežinojo, iš įtampos nežiūrėjo numerių ir važiavo tiesiai link jo. Buvo iškviesti policijos pareigūnai, jis taip pat iškvietė savo dėdę, kuris kalbėjosi su vairuotoju ir jie tarėsi dėl eismo įvykio. Jis apsisukęs važiavo pirmąja eismo juosta (jis iš trečios eismo juostos i pirmą juostą apsisukinėjo), o „Fiat“ važiavo antra juosta ir rikiavosi iš antros juostos į pirmą. Nurodo, kad jam dėl kontakto su bortu buvo apgadinta dešinės pusės padanga ir ratlankis. Nenurodė šios aplinkybės pareigūnams, nes buvo pasimetęs, buvo lietus ir gerai nesimatė. Pats šios aplinkybės taip pat niekaip neužfiksavo. Pirminis kontaktas vyko jo automobilio priekinio rato arka su „Fiat“ automobilio šono viduriu. Galinės durys apgadintos, nes, kai jie susidūrė, jie dar važiavo kelis metrus ir jis prie jo prisispaudė. Susilietę važiavo apie 5 sekundes. Su ekspertizės akte nurodyta išvada, kad jis važiavo greitėjimo juosta, nesutinka, taip pat nesutinka, kad „Fiat“ vairuotojas nesirikiavo. Dėl atsimušimo į bortą, didelių požymių nesimatė, teigia, kad jo automobilyje ratai dėl rastafkių išeina į išorę daugiau nei arkos, ir jam palietus bortą, ratas buvo susuktas į kairę, jo padanga nėra nubraukta, tik ratlankis.

5. Teismo posėdžio metu apklausiamas liudytojas G. B. parodė, kad rugpjūčio 18 d. vairuodamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ automobilį „Fiat“ grižo iš (duomenys neskelbtini), kartu su juo važiavo nepilnametis sūnus ir (duomenys neskelbtini) E. G. Iš aplinkkelio pasuko į išvažiavimą, kuris vedė i (duomenys neskelbtini) ir važiavo link „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Važiavo pirmąja eismo juosta, ta, kuria leidžiama važiuoti tiesiai. Važiuodamas ties „RIMI“ parduotuve staiga pajuto smūgį į galinę dalį, automobilį sumėtė, todėl jam prireikė kelių sekundžių, kad suvaldytų automobilį, tačiau jis niekur nežadėjo bėgti, pirmiausia pamanė, kad pataikė į duobę. Sustojo dešinėje ir išlipęs pamatė, kad privažiuoja „Audi“ automobilis, kurį vairavo E. Išvirto dūmų kamuoliai, salonas buvo prirūkytas, galėjo dėl dūmų nematyti. Jis visada važiavo ta pačia eismo juosta, jos nekeitinėjo. Nori atkreipti dėmesį, kad E. parodymai remiasi prielaidomis, nes E. nurodė, kad jis keitinėjo juostas, o to nebuvo. Jis vairuoja jau (duomenys neskelbtini) metų. Jei daryti prielaidą, kad jis jį užspaudė, tai jis natūraliai netenka galimybės į priekį važiuoti, o tai kad E. vis dėl to toliau važiavo, įrodo, kad jis turėjo laisvą važiavimo kelią ir jis niekaip negalėjo jo užspausti. Žinodamas, kad salone yra vaikas, pasižiūrėjo, ar automobiliui žala nepadaryta, pasiūlė skirstytis, nurodydamas, kad yra abipusė kaltė, bet kai E. pasakė jam, kad jis yra galimai kaltas dėl įvykio, tada pats iškvietė policijos pareigūnus, buvo supildyta įvykio schema. Jis jo neaplenkė ir jis jo niekur kitur nematė, tai, kad E. teigia, kad jis galimai buvo nematomoje zonoje, byloje nėra tokių duomenų ir tokių aplinkybių objektyviai negalima nustatyti. Pirmojoje eismo juostoje važiavo visą laiką, autobusų juostos ten nebuvo. Sustojo toje pačioje vietoje, kurioje įvyko susidūrimas, ir iš karto išlipus privažiavo E.

6. Ekspertas V. Š. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad visos prieštaringos aplinkybės buvo ir prieš atliekant ekspertizę, o išvados buvo padarytos remiantis atliktu tyrimu, pagal objektyvius duomenis. (rodomos ekspertizės nuotraukos) „Fiat“ judėjimo kryptis nurodoma keičiant juostas, nes čia buvo nagrinėjami du variantai, vienas vairuotojas bet kokiu atveju turėjo kryptį keisti, pagal „Audi“ vairuotoją tai „Fiat“ keitė, kita situacija buvo, kad susidūrimas įvyko, kad „Audi“ rikiavosi į „Fiat“ automobilio važiavimo juostą. Pagal vairuotojo susidūrimus, jam važiuojant tiesiai, buvo išnagrinėta „Fiat“ situacija, kad susidūrimas įvyko pravažiavus įvažiavimą. Ten yra trys juostos, įvykio schemoje pažymėtos trys juostos, bet greičiausiai ten greitėjimo juosta, išvažiuojant iš automobilių aikštelės ar kažkas panašaus. Faktas, kad automobilis „Fiat Ducato“ judėjo didesniu greičiu. Išvada yra pateikta pagal automobilio sugadinimo mechanizmą. Pagal ratų išsukimą E. S. sukėlė eismo įvykį.

7. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas V. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinimas suformuotas, kad E. S. rikiuodamasis nedavė kelio kitam, sudėtinga pasakyti, kurioje vietoje tiksliai buvo eismo įvykis, aktualu tai, kuris į kurį rikiavosi. E. S. nurodė aplinkybes, kurių niekam nepasakojo, o būtent, kad buvo prispaustas prie borto, tyrimą atlikusiam pareigūnams taip pat nesakė, be to ir pats nuotraukos nepadarė, manytina, kad ši aplinkybė mažai tikėtina, išklausius eksperto buvo labai konkrečiai pasakyta, kad kai buvo susukti ratai, yra daroma išvada, kad „Audi“ vairuotojas keitė kryptį ir tokiu būdu kliudė „Fiat“ automobilį. E. S. nubraižytoje schemoje, kurioje nurodyta galima susidūrimo vieta, jokie bortai, prie kurių E. S. automobilis buvo prispaustas, pažymėti ar kitaip išskirti nebuvo. Jo manymu, yra pakankamai įrodymų, kad E. S. savo veiksmais padarė nusižengimą. Prašoma palikti nutarimą nepakeistu.

8. Iš 2022 m. rugpjūčio 18 d. Vilniaus AVPK reagavimo valdybos 7–ojo skyriaus vyr. patrulio R. R. (R. R.) tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio matyti, kad patruliuojant kartu su vyresniuoju patruliu A. M. Vilniaus m., iš Vilniaus AVPK buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Taikos g. 1, susidūrė automobiliai „Audi“ ir „Fiat“. Atvykus į įvykio vietą, automobiliai iš įvykio vietos buvo patraukti. Automobilio „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas G. B., gimęs (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad važiavo iš vakarinio aplinkkelio, važiavo pirma eismo juosta, pravažiavęs šviesoforą ties greitėjimo juosta, pajuto dešinį smūgį, automobilis susvyravo, kol suvaldė automobilį ir suprato kas įvyko, nuvažiavo iš eismo įvykio vietos. Automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad Rygos g. ir Justiniškių g. sankryžoje apsisuko, vėliau teigė, kad išvažiavo iš „Norfa“ parduotuvės. Važiavo Rygos g. link Laisvės pr., važiavo pirma eismo juosta, sankryžoje prie įvažiavimo į „RIMI“ Rygos g. 8 stovėjimo aikštelę pamatė, kaip antra juosta važiuojantis automobilis „Fiat“ pradėjo jį spausti prie dešiniojo kelio borto, rikiuodamasis įvažiavo ir apgadino jo „Audi“ automobilį. Kodėl E. S. nesustojo iš karto, eismo įvykio vietoje paaiškinti negalėjo, pasakodamas aplinkybes keitė savo parodymus. Abu eismo įvykio dalyviai galimą eismo įvykio vietą nurodė skirtingai. Abu eismo įvykio dalyviai teigia, kad važiavo pirma eismo juosta. Eismo įvykio vietoje šukių ir nuolaužų nebuvo.

9. Iš 2022 m. spalio 14 d. ekspertizės akto Nr. 11-2118 (22) matyti, kad pagal pateiktą tyrimui medžiagą nustatyti, kurioje vietoje Rygos g. važiuojamosios dalies skersinių ir išilginių matmenų atžvilgiu įvyko automobilių „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrimas, negalima. Kompiuterio programa „PC CRASH 12.0“, kuri sukurta eismo įvykių tyrimui ir jų eigos atkūrimui, ant Rygos g. atkarpos ties „RIMI“ parduotuve, mastelinės palydovinės nuotraukos (šaltinis: https:/3d.vilnius.lt), pagal eismo įvykio vietos schemoje vairuotojų nurodytas susidūrimo vietas, modeliuojant transporto priemonių susidūrimo eigą vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis buvo nustatyta, kad transporto priemonių susidūrimas galėjo įvykti Rygos g. važiuojamosios dalies sankirtoje su šviesoforais reguliuojamu įvažiavimu į „RIMI“ parduotuvės stovėjimo aikštelę, automobilio „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui rikiuojantis į Rygos g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link Laisvės pr. antra eismo juosta, kaip nurodė automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, ir už šios sankirtos, automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui rikiuojantis į Rygos g. važiuojamosios dalies antrą eismo juostą, kurioje esant automobiliui „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo vairuotojas nurodė, kad pajuto smūgį į automobilio dešinį šoną. Automobilio „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešiniojo šono apatinėje dalyje esančios apsauginės plastikinės juostos matomos pašalinės juodos spalvos medžiagos užnešimo pėdsakai dryželių, pakrypusių žemyn link priekio pavidalu, buvo padaryti susidūrimo metu automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), besisukančio priekinio kairiojo rato padangos priekine sritimi, šio automobilio ratai kontakto su apsaugine juosta metu turėjo būti pasukti į kairę, t. y. automobilis „Audi A3“ keitė judėjimo kryptį iš dešinės į kairę. Šio eismo įvykio eiga, tikėtina buvo tokia, automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo vairuotojui už Rygos g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link Laisvės pr., sankirtos su įvažiavimu į „RIMI“ parduotuvės aikštelę, reguliuojamos šviesoforo signalais, kaip nurodė automobilio „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas rikiuojantis į antrą eismo juostą, kuria didesniu greičiu važiavo automobilio „Fiat Ducato“ vairuotojas, susidūrė su šiuo automobiliu, pradžioje priekinio kairiojo (išvadoje padarytas rašymo apsirikimas, nurodant dešiniojo rato padangos priekinę dalį, teismo posėdžio metu ekspertas patikslino šią aplinkybę) automobilio rato padangos priekine dalimi slystamai kontaktuodamas su automobilio „Fiat Ducato“ dešiniojo šono apsaugine juosta, o su kairės pusės išoriniu veidrodėliu, – su automobilio „Fiat Ducato“ dešiniuoju šonu. Po pirminio kontakto automobilis „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinio rato sparno arka, galinės iškišos šonu slystamai kontaktavo su automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinėmis kairės pusės durelėmis, priekinio kairiojo sparno ir priekinio bamperio plastikinės apdailos šoninėmis dalimis ir, automobiliui „Fiat Ducato“ pralenkus automobilį „Audi A3“, tarpusavio slystamasis kontaktas pasibaigė. Tikėtina, kad automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai, – rikiuodamasis į Rygos g. važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link Laisvės pr., antrą eismo juostą, nedavė kelio iš paskos šia juosta artėjusio „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui, dėl to jo vairuojamas automobilis „Audi A3“ susidūrė su šiuo automobiliu, – buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Teismo argumentai ir išvados

Pareiškėjo E. S. skundas netenkinamas.

10. Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

11. Patikrinęs byloje surinktus administracinėn atsakomybėn traukiamo E. S. kaltės įrodymus, teismas sutinka, kad šioje byloje yra įrodyta, jog E. S. 2022 m. rugpjūčio 18 d. 21.45 val., vairuodamas automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Rygos g., buvo neatidus keisdamas važiavimo kryptį, kliudė gretima juosta ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „Fiat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadinęs, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 104 punktų reikalavimus, už tai pagrįstai ir teisingai buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.

12. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą.

13. KET 9 punkte nurodyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 104 punktas numato, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.

14. Iš skundžiamo nutarimo Nr. 10-ANR-N-25912-2022 matyti, kad Institucija savo sprendimą dėl E. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn grindė tuo, jog automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, rikiuodamasis nedavė kelio kitam pirmoje eismo juostoje ta pačia kryptimi tiesiai važiuojančiam automobiliui „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė. Taigi Institucija konstatavo, kad E. S. nesilaikė KET 9 ir 104 punktų reikalavimų ir būtent dėl to kilo eismo įvykis. Su tokia Institucijos pozicija teismas iš esmės sutinka. Teismo vertinimu, Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, išsamiai ir nešališkai ištyrė, atsižvelgė ir įvertino visas tokio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, padarė teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą.

15. E. S., nesutikdamas su skundžiamu nutarimu, teismui pateiktame skunde nurodė, kad yra nekaltas ir kad eismo įvykį sukėlė ne jis, motyvuodamas tuo, kad jam apsisukinėjant sankryžoje ir įsukant į pirmąją eismo juostą, į jį įvažiavo automobilis „Fiat“ besirikiuodamas iš antrosios eismo juostos į pirmąją, neparodydamas posūkio signalo. Papildomai paaiškindamas, kad jis buvo prispaustas prie dešiniojo borto. Tačiau tokie E. S. teiginiai iš dalies yra paneigti jo paties nuolat kintančia įvykių versija, taip pat jo į eismo įvykį atvykusiems policijos pareigūnams nurodyta automobilių susidūrimo vieta ir neatitinka nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių kitų įrodymų visumos.

16. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad E. S. tiek teismo posėdžio metu teigė, tiek ir teismui pateiktame skunde nurodė, kad eismo įvykio metu, po kontakto su automobiliu „Fiat“, jis buvo prispaustas prie jam iš dešinės esančio borto ir nuo jo atsimušė, kontakto su bortu metu buvo apgadinti jo vairuojamo automobilio dešinės pusės padanga ir ratlankis. Tačiau E. S. į eismo įvykį atvykusiems ir eismo įvykio vietos schemą braižantiems policijos pareigūnams nurodytoje automobilių susidūrimo vietoje yra sankryža ir jokių bortelių, prie kurių E. S. galėjo „prispausti“ „Fiat“ automobilio vairuotojas, nėra (b. l. 16). Teismo posėdžio metu E. S. teigė, kad iš tiesų jis pareigūnams nurodė būtent šią automobilių susidūrimo vietą, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl taip nurodė, nes automobiliai susidūrė kitoje vietoje, t. y. ne sankryžoje, o dar iki sankryžos. Be to, abejonių E. S. nurodyta įvykio versija kelia ir tai, kad šios aplinkybės (jis buvo prispaustas prie borto, dėl to apgadino savo vairuojamo automobilio dešinės pusės priekinę padangą ir ratlankį) E. S. nenurodė į eismo įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, taip pat nei įvykio dieną, nei vėliau po įvykio savo automobilio dešiniojo rato apgadinimo jis niekaip neužfiksavo, argumentuodamas tuo, kad buvo pasimetęs, be to, didelių apgadinimo požymių nesimatė.

17. Skiriasi E. S. pozicija ir dėl to, kiek eismo juostų buvo automobilių susidūrimo vietoje. Teismo posėdžio metu jis teigė, taip pat su skundu pateiktoje jo nubraižytoje schemoje automobilių susidūrimo vietoje yra pavaizduotos dvi eismo juostos. Tačiau į įvykį atvykusių pareigūnų eismo įvykio vietos schemoje kelio ruože, kuriame E. S. teigimu įvyko automobilių kontaktas, vis dėl to yra trys eismo juostos (dvi juostos leidžia važiuoti tiesiai ir iš vienos eismo juostos yra galimybė pasukti į dešinę).

18. Analizuojant E. S. su skundu pateiktą jo paties nubraižytą eismo įvykio vietos schemą (b. l. 5–7) vėl kyla klausimas, kokiu būdu E. S. galėjo važiuoti pirmąja eismo juosta, kai jo nubraižytos schemos pirmajame lape (b. l. 5) jis pirmoje eismo juostoje yra pavaizdavęs net 4 kitus automobilius, kurie, anot E. S. teismo posėdyje duotų paaiškinimų, ten stovėjo.

19. Be to, pareiškėjo nurodyta automobilių susidūrimo versija (kad „Fiat“ automobilis atsitrenkė į „Audi“ automobilį) yra ne tik viso proceso metu nuolat kintanti, bet neatitinka ir šioje byloje pateiktos 2022 m. spalio 14 d. ekspertizės akto Nr. 11-2118(22) (b. l. 42–44) išvados, kurioje konstatuota, kad E. S. nedavė kelio iš paskos šia juosta artėjusio „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui, dėl to jo vairuojamas automobilis „Audi A3“ ir susidūrė su šiuo automobiliu. Teismo posėdžio metu ekspertas paaiškino, kad tokią išvadą padarė įvertinęs automobilių apgadinimus. Kadangi ant automobilio „Fiat“ buvo juodi dryžiai nuo automobilio „Audi“ padangos, tai patvirtina, kad automobilių kontakto metu automobilio „Audi“ priekiniai ratai buvo susukti į kairę, todėl būtent automobilis „Audi“ atsitrenkę į automobilį „Fiat“, t. y. pagal ratų išsukimą E. S. sukėlė eismo įvykį. Tokia ekspertizės akto išvada tik patvirtina „Fiat“ vairuotojo nurodytą eismo įvykio kilimo modelį. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad „Fiat“ vairuotojo nurodyta automobilių susidūrimo versija buvo nuosekli viso proceso metu, t. y. tokią įvykio versiją „Fiat“ automobilio vairuotojas nurodė į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, analogišką versiją nurodė teisme, todėl teismas neturi pagrindo netikėti „Fiat“ vairuotojo parodymais, kurie atitinka ir kitą administracinio nusižengimo byloje esančią rašytinę medžiagą. O štai E. S. versijos, minėta, viso proceso metu kito, kai kuriais atvejais jo paaiškinimai apskritai nelogiški. Šią teismo išvadą patvirtina ir 2022 m. rugpjūčio 18 d. tarnybiniame pranešime pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad E. S. nuo pat įvykio pradžios, t. y. jau į įvykį atvykusiems policijos pareigūnams pasakodamas įvykio aplinkybes keitė savo parodymus (b. l. 15). Teismo vertinimu, tokie nenuoseklūs pareiškėjo parodymai kelia pagrįstų abejonių dėl jų tikrumo.

20. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, E. S. parodymai laikytini nepagrįstais ir vertintini kaip jo pasirinkta gynybos taktika siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Teismui nekyla abejonių, kad E. S. 2022 m. rugpjūčio 18 d. 21.45 val. vairuodamas automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Rygos g., buvo neatidus keisdamas važiavimo kryptį, kliudė gretima juosta ta pačia kryptimi važiavusį automobilį „Fiat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino.

21. Įvertinęs bylos medžiagą, Institucijos priimtą nutarimą, teismas sutinka su išvada, kad E. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą yra įrodyta, todėl jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Priimdama skundžiamą nutarimą Institucija vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma bei vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl tenkinti E. S. skundą jame išdėstytais motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmetamas, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. lapkričio 22 d. nutarimas Nr. 10-ANR-N-25912-2022 administracinio nusižengimo byloje pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, todėl paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. lapkričio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR-N-25912-2022 nepakeistą ir E. S. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Zina Vilnienė