Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaidutė Stangvilienė, sekretoriaujant Loretai Janušauskienei, dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui Artūrui Bendaravičiui, asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn atstovui Kostui Žilinskui, išnagrinėjusi

R. I., a. k. (duomenys neskelbtini) vykdančio individualią veiklą, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. I., būdamas darbdaviu – individualios veiklos savininku (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) bei kituose miestuose leido dirbti nelegalų pagalbinio darbininko darbą V. B. nuo 2014-03-18 iki 2014-09-03 bei J. J. nuo 2014-04-23 iki 2014-11-07 nesudarius su jais rašytinių darbo sutarčių, nepranešus apie darbuotojų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui.

Tuo R. I. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str., 98 str. 1 d. 1 p. bei 99 str. 2 d., 3 d. ir 6 d. reikalavimus, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d.

Valstybinės darbo inspekcijos darbo inspektorius Artūras Bendaravičius paaiškino, kad į darbo inspekciją kreipėsi V. B. ir J. J., pranešdami apie tai, kad 2014 metais dirbo pagalbiniais darbininkais R. I. individualioje veikloje. Patikrinimo metu nustatyta, kad su jais nebuvo sudarytos darbo sutartys. R. I. jiems liepė pasiimti individualios veiklos pažymas, žadėdamas sumokėti SODROS mokesčius bei sutvarkyti deklaracijas. Darbo laikotarpiu daugiausia dirbo vandentiekio bei nuotekų įrengimo prie individualių namų darbus. Užsakymus priimdavo R. I., jie tik atlikdavo nurodytus darbus. Kiekvieną dieną su jais buvo atsiskaitoma už darbą mokant po 100 Lt. R. I. juos nuveždavo į darbą bei parveždavo. Darbui suteikė priemones, techniką. Patikrinimo metu nustatyta, kad V. B. ir J. J. neužsiėmė individualia veikla, o juos su R. I. siejo nelegalūs darbiniai santykiai.

Trauktinas administracinėn atsakomybėn asmuo R. I. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis nuo 2014 m. kovo mėnesio užsiėmė individualia veikla, vykdė vandentiekio bei nuotekų tinklų įrengimo darbus prie individualių namų. Šiuos darbus dirbo kartu su V. B. ir J. J.. Pradžioje trumpai dirbo P. G.. V. B. ir J. J. taip pat užsiėmė individualia veikla. Objektuose darbus atlikdavo kartu. Už atliktą darbą pinigus dalindavosi lygiomis dalimis. Naudojamas sunkvežimis buvo jo nuosavybė, o nedidelį ekskavatorių nuomojosi. Pradžioje – jo vardu, o paskui – J. J.. Dėl bendros veiklos buvo tik žodinis susitarimas. Pats individualiai mokėjo reikiamus mokesčius, tvarkė dokumentus, teikė deklaracijas. Mano, kad V. B. ir J. J. jokios dokumentacijos netvarkė. Manantis, kad su jais siejo tik bendra veikla, o darbinių santykių nebuvo. Bendras darbas nutrūko dėl nesutarimų. Darbo santykių nenorėjo įforminti darbo sutartimis, nes tuomet turėtų daugiau papildomų išlaidų ir įpareigojimų.

Liudytojas V. B. paaiškino, kad darbą pas R. I. susirado pažįstamo siūlymu. Po kelių dienų abu R. I. vežėsi į darbo objektą. Bevažiuodami aptarė darbo sąlygas. Už darbo dieną pažadėjo mokėti po 100 Lt. Taip ir atsiskaitydavo kiekvieną dieną. Pats R. I. juos veždavo į darbą ir parveždavo savo automobiliu. Dirbo įvairiuose miestuose. Kasė griovius, klojo vamzdžius. R. I. tardavosi su klientais ir už atliktą darbą su juo atsiskaitydavo. Dirbdavo visą darbo dieną, kartais ilgiau, tuomet primokėdavo daugiau atlyginimo. R. I. davė jiems darbo įrankius, aprūpindavo technika. Jie R. I. buvo tik darbo jėga. Darbinių santykių su R. I. neįformino darbo sutartimi. R. I. nuvežė jį į mokesčių inspekciją ir liepė įsiforminti individualią veiklą, pažadėdamas sumokėti SODROS mokesčius. Bet vėliau paaiškėjo, jog jų nemokėjo. Pats jokios individualios veiklos dokumentacijos netvarkęs, neteikęs deklaracijų. Paskutiniu metu R. I. pradėjo nemokėti kiekvieną dieną darbo užmokesčio, o įvykus darbe nesusipratimui, bendravimą nutraukė likdamas skolingas.

Liudytojas J. J. paaiškino, kad registravosi darbo biržoje, ieškojo kur įsidarbinti. Pažįstamas V. B. tuo metu pasiūlė dirbti pas R. I., kuris ieškojo vairuotojo turinčio „C“ kategoriją. Iš karto su R. I. sutarė dėl darbo ir dirbo nuo 2014 m. balandžio mėnesio. Už kiekvieną darbo dieną gavo 100 Lt atlyginimą. Darbo objektus surasdavo R. I.. Su juo atsiskaitydavo klientai. Darbo laikotarpiu teko vairuoti sunkvežimį, kuris priklausė R. I.. Juo vežiodavo ekskavatorių. Dėl ekskavatoriaus nuomos pats jokių dokumentų nėra pasirašęs. Technika ir darbo įrankiai priklausė R. I., jis su V. B. buvo tik darbo jėga. Dėl darbo su R. I. jokių dokumentų nepasirašė. Jis pasakė, jog darbo sutarties nereikia. Paaiškino, kad patikrinimų metu nebūtų problemų, būtina turėti individualios veiklos pažymą ir pats nuvežė į mokesčių inspekciją. Pažadėjo sumokėti reikiamus mokesčius, pačiam liepė mokėti dėl sveikatos draudimo. Pasitikėdamas R. I. taip dirbo iki 2014 m. lapkričio mėnesio. Už gaunamą darbo užmokestį niekur nepasirašinėjo. Darbo santykiai nutrūko, nes R. I. pradėjo delsti atsiskaityti už darbą, priekaištavo dėl atliekamo darbo.

Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:

Pranešimu (b. l. 4), 2015-01-27 gautu Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, J. J. informavo, kad nuo 2014 m. balandžio mėnesio nelegaliai dirbo pas R. I. prie valymo įrengimų statymo. R. I. nurodė deklaruoti individualią veiklą. Už darbo dieną mokėjo 100 Lt darbo užmokestį. Taip pat nurodė, kad nelegaliai dirbančių buvo daugiau darbuotojų.

Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma ir SODROS duomenų bazės pažyma (b. l. 6, 14) patvirtina, kad R. I. nuo 2014-03-14 užsiima individualia veikla. Veiklos pobūdis: vandentiekio, šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimas.

VSDFV informacinės sistemos duomenų pažymose (b. l. 9, 10) nurodyta, kad J. J. nuo 2014-04-23 iki 2014-11-10, o V. B. nuo 2014-03-18 iki 2014-09-03 vykdė individualią veiklą.

Tachografo registracijos lapuose (b. l. 11-13) 2014 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesiais nurodytas vairuotojas J..

Aptarti įrodymai patvirtina, kad užsiimantis individualia veikla R. I. pažeidė įstatymų reikalavimus ir esant darbo sutarties požymiams leido nelegaliai dirbti V. B. ir J. J., nesudaręs su jais nurodytais kaltinime laikotarpiais rašytinių darbo sutarčių bei laiku nepranešęs apie darbuotojų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties arba jeigu darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. 2 d. ir 3 d. darbo sutartis turi būti sudaryta raštu. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. 6 d. nurodoma, kad darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti pagal LR ATPK 41³ str., o darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2358/2009, N575-745/2012).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai patvirtina nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius. Kaltinime nurodytais laikotarpiais V. B. ir J. J. dirbo sulygtą pagalbinio darbininko darbą. Šis darbas buvo dirbamas esant abipusiam sutarimui su darbdaviu R. I., vykdančiu individualią veiklą. Darbuotojai pakluso darbdavio nustatytai darbo tvarkai, dirbo visą darbo dieną nuo pirmadienio iki penktadienio, gavo darbui reikalingas priemones (techniką, įrankius), o už atliktą darbą gavo sutartą atlyginimą (kasdien po 100 Lt). Tarpusavio santykiai turėjo pastovų ir ilgalaikį pobūdį. Siekiant išvengti mokesčių mokėjimo į biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondą, darbiniai santykiai buvo maskuojami po neva V. B. ir J. J. deklaruojama vykdoma individualia veikla, o patirtas išlaidas pažadant kompensuoti darbdaviui.

Darbdavys R. I. kaltės dėl padaryto pažeidimo visiškai nepripažino, bet tai vertintina tik jo gynybine pozicija ir siekimu išvengti griežtos įstatymų numatytos atsakomybės. Nors jis neigė nelegalaus darbo faktus, bet tuo pačiu teisme paaiškino priežastis, kodėl nenorėjo įforminti darbinių santykių su dirbančiais darbuotojais darbo sutartimis. Jis nurodė, jog tuomet padidėtų išlaidos, atsirastų daugiau įpareigojimų. Nėra pagrindo netikėti liudytojų V. B. ir J. J. nuosekliais viso pažeidimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu parodymais, kuriuos patvirtino nustatytos faktinės aplinkybės. Šie darbuotojai tvirtino, kad nuo pat darbinių santykių pradžios siekė jų įteisinimo įstatymų nustatyta tvarka ir nurodė to priežastį, nes tuo būtų užsitikrinę socialines garantijas. Byloje nustatytos aplinkybės, jog R. I. surasdavo savo veiklos objektus, tarėsi su klientais, su juo atsiskaitydavo už atliktą darbą, turėjo visas reikalingas darbui priemones ir jas davė darbų atlikimui, akivaizdžiai patvirtina, kad jis siekė su V. B. ir J. J. darbinių santykių, o ne tam tikrų paslaugų iš jų gavimo.

Įvertinus nustatytas aplinkybes pripažintina, kad R. I. veikoje yra LR ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis ir jis turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Skiriant nuobaudą pažeidėjui R. I. atsižvelgtina į tai, kad jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltės nepripažino, nesigailėjo, padarė vieną iš grubiausių administracinių teisės pažeidimų, darbinių santykių maskavimas lėmė didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nelegalūs darbiniai santykiai truko pakankamai ilgą laiką.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pripažinti R. I. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d., ir nubausti:

-dėl V. B. nelegalaus darbo 1500 Eur bauda;

-dėl J. J. nelegalaus darbo 1800 Eur bauda.

Nustatyti galutinę nuobaudą – 3300 Eur baudą.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.