Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos A. D. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimo, kuriuo A. D. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 45 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, 80 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. spalio 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vyriausioji specialistė I. N. surašė A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2016 m. rugsėjo 19 d. 16 val. patikrinimo metu buvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini), A. D. savavališkai naudodama tris laikinus statinius ir vengdama juos pašalinti nuo valstybinės žemės, savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini). Tokie A. D. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį.

Šilutės rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu A. D. pripažino kalta padarius ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir, pritaikęs ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, paskyrė 80 eurų baudą.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta A. D. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jai nutraukti. Nurodo, kad teismo priimtas nutarimas turi būti panaikintas dėl toliau nurodomų motyvų.

Apeliantės teigimu, skundžiamame nutarime teismas ne visiškai teisingai nurodė, kad ji visiškai prisipažino padariusi jai inkriminuotą pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi. A. D. nurodo, kad apklausiama Institucijos atstovo ji iš tiesų prisipažino, kad minėtuose pastatuose laikė savo namų apyvokos daiktus, tačiau ji nesuprato paties kaltinimo esmės. Minimi pastatai stovi jau seniai, kas juos pastatė, A. D. nurodo nežinanti, nes tuo metu, kai ji atsikėlė gyventi į butą, adresu (duomenys neskelbtini), šie pastatai (ūkiniai, pašiūrės) jau stovėjo. Kadangi buvęs buto savininkas šiuose pastatuose laikė apyvokos daiktus, tai ir ji ten tuos daiktus susidėjo, tačiau, kaip minėta, šių pastatų ji nestatė ir niekam netrukdė bei netrukdo jų nugriauti, jei jie yra pastatyti neteisėtai.

Pasak A. D., jai neaišku, kodėl būtent ji yra kaltinama padariusi pažeidimą, nes name, kuriame ji gyvena, yra ne vienas butas, taigi bet kas gali naudotis prie namo esančiais pagalbiniais pastatais.

Ne vienoje aukštesniosios instancijos teismų nutartyje yra pasisakyta, kad administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (ATPK 284 straipsnis, 256 straipsnis, 9 straipsnis). ATPK 9 straipsnyje yra nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio 1 dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, t. y. privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2009-06-05 nutartis byloje Nr. N575-1007/2009, 2010-10-15 nutartis byloje Nr. N438-1330/2010). Apeliantės teigimu, šiuo atveju jos veikoje nebuvo ir negalėjo būti jokios tyčios, ji neužėmė jokio žemės sklypo tyčia, ant valstybinės žemės pastatai buvo pastatyti ne jos iniciatyva ir ji niekam netrukdo jų nugriauti ar jokiais kitais veiksmais nesistengia trukdyti valstybei naudotis jai priklausančiu žemės sklypu.

Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, tarp jų ir subjektyviosios pusės požymio – tyčios, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Apeliantės A. D. nuomone, jos veikoje nėra jokios tyčios, todėl administracinė byla jai turi būti nutraukta. Juolab, kad tokios pat pozicijos analogiškose bylose laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) (LAT 2013-05-21 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-2013).

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius prašo atmesti administracinėn atsakomybėn patrauktos A. D. apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą skundžiamą Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimą. Institucijos nuomone, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas.

Atsiliepime nurodoma, kad Nacionalinė žemės tarnyba nekeičia savo nuomonės ir siekdama neapkrauti apeliacinės instancijos teismo pertekline informacija bei dokumentais, prašo nagrinėjant šią bylą vadovautis Šilutės skyriaus 2016-10-07 surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu ir Šilutės rajono apylinkės teismui Šilutės skyriaus 2016-10-12 raštu Nr. 17SD-6615-(14.17.9.) pateiktais dokumentais.

Nurodo, kad iš teismui pateikto 2015-09-25 protokolo Nr. 17PRT-147-(14.17.6.) matyti, kad A. D. dar 2015 metais patvirtino, jog mediniai pastatai, esantys valstybinėje žemėje, yra jos. Pareiškėja taip pat išreiškė norą įteisinti šiuos statinius, todėl jai buvo skirtas terminas šių pastatų įteisinimo darbams atlikti. Šį faktą patvirtina ir aplinkybė, kad mediniai pastatai buvo inventorizuoti kartu su A. D. nuosavybės teise valdomais statiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotasis įrašo Nr. 50/139615, 2015-11-06 statinių išsidėstymo plane pažymint juos indeksais 311/ž, 411/ž, 511/ž. Šių statinių eksploatavimui A. D. prašė suformuoti žemės sklypą rengiant Saugų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Šilutės skyriaus 2016-02-24 raštu Nr. 17SD-1121-(14.17.32.) pareiškėja buvo informuota, kad žemės sklypas šių statinių eksploatavimui nebus formuojamas ir buvo paaiškintos tokio sprendimo priėmimo aplinkybės. A. D. niekada nekėlė klausimo ir neneigė fakto, kad mediniai statiniai nepriklauso jai ir kad ji nenaudoja valstybinės žemės, esančios greta šių statinių.

Taip pat pažymėtina, kad A. D. nepasinaudojo teise ir išankstinių ginčų nagrinėjimo tvarka neskundė nė vieno Šilutės skyriaus priimto sprendimo ar pateikto rašto, todėl darytina prielaida, kad ji niekada neneigė fakto, kad naudoja valstybinėje žemėje esančius statinius kaip savus.

ATPK 45 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą. Kaip matyti iš šios teisės normos, atsakomybė numatyta ne tik už savavališką valstybinės žemės užėmimą, bet taip pat ir už savavališką žemės naudojimą, tai apima ir savavališkai pastatytų statinių valstybinėje žemėje naudojimą. Atsakomybę už savavališką statybą taiko Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, kuri, beje, šioje situacijoje buvo priėmusi sprendimą netaikyti atsakomybės dėl senaties – statiniai pastatyti anksčiau nei prieš vienerius metus.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, Institucija prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo 2016-12-13 nutarimą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis numato, kad asmens veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas, be kita ko, numato, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tada, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu 10 eurų mažesnis.

ANK 110 straipsnio 1 dalis už veiką, dėl kurios A. D. buvo nubausta šioje byloje (ATPK 45 straipsnio 1 dalis), numato baudą nuo 300 Eur iki 560 Eur. ATPK 45 straipsnio 1 dalis už veiką, dėl kurios padarymo A. D. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn, numatė baudą nuo 289 Eur iki 579 Eur. Kaip matyti, nuo 2017-01-01 įsigaliojęs ANK administracinėn atsakomybėn patrauktos A. D. teisinės padėties, ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio prasme, nešvelnina, todėl jos veika neperkvalifikuotina, ir apeliacinis skundas, vadovaujantis ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, nagrinėjamas pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Skundžiamu nutarimu A. D. pripažinta kalta padariusi ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, nubausta 80 eurų bauda.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį asmeniui kyla, jei jis savavališkai užima privačios nuosavybės teise priklausančią arba valstybinę žemę, mišką, vandens telkinius arba savavališkai naudoja privačius ar valstybinius vandens telkinius. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties. ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta veika gali pasireikšti savavališku privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimu arba savavališku privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimu.

Teismų praktikoje savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N-444-2789/2009, N 575-2494/2010).

Pagal formuojamą teismų praktiką laikomasi pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 straipsnio 1 dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį, privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.

Administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas A. D. padarius ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą suformuluotas dėl to, kad ji, savavališkai naudodama tris laikinus statinius ir vengdama juos pašalinti nuo valstybinės žemės, savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini).

Administracinėn atsakomybėn patraukta A. D. su jos nubaudimu nesutinka, teigia, kad nagrinėjamu atveju ji negali būti laikoma savavališkai užėmusia valstybinį žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini), nes jame esantys statiniai yra pastatyti ne jos. Nurodo, kad šie statiniai, kai ji atsikėlė gyventi į butą, adresu (duomenys neskelbtini), jau stovėjo, kadangi jais naudojosi ankstesnis buto savininkas, tai naudojasi ir ji, laikydama juose namų apyvokos daiktus. Su šiais A. D. apeliacinio skundo argumentais apygardos teismas nesutinka.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, dar 2015-09-25 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriuje, dalyvaujant A. D., buvo svarstomas klausimas dėl jos naudojamų pastatų, savavališkai pastatytų valstybinėje žemėje. A. D. patvirtino, jog mediniai pastatai, esantys valstybinėje žemėje, – vasaros virtuvė ir dvi malkinės – yra pastatyti jos bei nurodė, kad ji seniai naudojasi šiais statiniais bei valstybine žeme, esančia greta jų, ir ketina toliau naudotis (b. l. 5). Remiantis bylos duomenimis, nustatyta ir tai, kad A. D. siekė įteisinti šiuos statinius kaip savo valdomos gyvenamojo namo dalies priklausinius (b. l. 24). Mediniai pastatai buvo inventorizuoti kartu su A. D. nuosavybės teise valdomais statiniais (nekilnojamojo turto registre įregistruotas įrašas Nr. 50/139615), 2015-11-06 statinių išsidėstymo plane pažymint juos indeksais 3I1/ž, 4I1/ž, 5I1/ž (b. l. 27–29). Šių statinių eksploatavimui A. D. prašė suformuoti žemės sklypą rengiant Saugų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Tačiau Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyrius 2016-02-24 raštu Nr. 17SD-1121-(14.17.32.) informavo A. D., kad žemės sklypas šių statinių eksploatavimui nebus formuojamas ir buvo paaiškintos tokio sprendimo priėmimo aplinkybės (b. l. 9). Iš byloje esančių duomenų matyti ir tai, kad A. D. niekada nekėlė klausimo ir neneigė fakto, kad mediniai statiniai nepriklauso jai ir kad ji nenaudoja valstybinės žemės, esančios greta šių statinių.

2016-02-11 žemės naudojimo patikrinimo aktu buvo konstatuota, kad A. D. naudojasi trimis statiniais – dviem malkinėmis ir lauko (vasaros) virtuve, kurie stovi valstybinėje žemėje (b. l. 7–8). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius 2016-02-24 raštu informavo A. D., kad žemės sklypas prie jos naudojamų pastatų nebus formuojamas, A. D. įpareigota atlaisvinti valstybinę žemę (b. l. 9). 2016-09-21 dar kartą patikrinus valstybinės žemės naudojimą buvo nustatyta, kad statiniai nepašalinti, valstybinė žemė ir toliau naudojama savavališkai, apie tai buvo pranešta A. D., kartu informuojant apie administracinę atsakomybę už savavališką valstybinės žemės naudojimą (b. l. 11–15).

Kiti byloje esantys įrodymai (b. l. 24–35) tik patvirtina, kad A. D. naudojasi (duomenys neskelbtini) trimis statiniais – dviem malkinėmis ir lauko virtuve, kurie stovi valstybinėje žemėje. Tai jai buvo žinoma ir aiškiai suprantama, savo veiksnų ji nenutraukė ilgą laiką, nors Institucijos buvo informuota apie gresiančią administracinę atsakomybę, taigi ji tyčia, sąmoningai, aiškiai suprasdama, kas yra žemės savininkas, savavališkai užėmė ir naudojo valstybinę žemę.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir A. D. kaltės klausimu padarius ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą padarė pagrįstas bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančias išvadas. Apeliacinio skundo argumentai A. D. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. A. D. kaltė dėl jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo visiškai įrodyta ir abejonių nekelia, todėl naikinti ginčijamą nutarimą ir A. D. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, kaip to prašoma jos apeliaciniame skunde, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos A. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.