Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-01-09 · Administracinė byla Nr. eI2-1213-821/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-01-09Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-02-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-09
Bylos Nr.
eI2-1213-821/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03643-2019-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Iveta Pelienė (pirm.), Jovita Einikienė, Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
L. B.
Atsakovas
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-1213-821/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03643-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Spruogio ir Jovitos Einikienės

dalyvaujant pareiškėjui L. B., jo atstovei advokatei I. I.

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei E.K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. B. (L. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas L. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-2), prašydamas teismo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl užsieniečio paso neišdavimo“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad nesutinka su Migracijos departamento sprendime nurodytu teiginiu, kad „informacija apie L. B. kreipimąsi dėl prieglobsčio suteikimo <...> nėra ir nebuvo <...> skelbiama viešai, taip pat nenustatyta jokio pagrindo prielaidai, kad ši informacija pasiekė RF institucijas kitais būdais“. Mano, kad šis teiginys neatitinka tikrovės, kadangi anot pareiškėjo pats Migracijos departamentas sprendime nurodo, kad su pareiškėjo prašymu dėl užsieniečio paso buvo pateikta Kaliningrado dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“ publikuoto straipsnio „(duomenys neskelbtini)“ kopija, kuriame pareiškėjas nurodytas, kaip čečėnų kovotojas, prašantis prieglobsčio Lietuvoje.

Pareiškėjo manymu taip pat teiginys, kad „individualaus pobūdžio grėsmės L. B. dėl jo dalyvavimo Čečėnijos kare tyrimo, atlikto nagrinėjant jo prašymą suteikti prieglobstį, metu nustatyta nebuvo“ ir kad „L. B., atsakydamas į klausimą apie prašymo motyvus, nurodė, kad kovo mėn. jis buvo sulaikytas, nes pasibaigė jo turėto laikinojo tapatybės pažymėjimo galiojimo laikas“, neatitinka tikrovės. Paaiškina, kad savo pirmo prieglobsčio prašymo Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo metu pareiškėjas nurodė, kad jam kyla grėsmė dėl dalyvavimo kovos veiksmuose prieš Rusijos kariuomenę Čečėnijos karo metu.

Mano, kad Migracijos departamento sprendimas neišduoti užsieniečio paso yra nepagrįstas ir prieštaraujantis LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 37 str.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 12–15).

Departamentas atsiliepime paaiškina, kad 2019 m. rugsėjo 12 d. Migracijos departamente buvo gautas pareiškėjo prašymas išduoti užsieniečio pasą. Teigia, kad pareiškėjas prašyme nurodė, kad jis gauti kelionės dokumento iš Rusijos Federacijos atstovybės negali, nes jam, kaip karo pabėgėliui yra suteikta papildoma apsauga, o karo pabėgėliai Rusijos Federacijoje nėra toleruojami, taigi pareiškėjo teigimu, kreipimosi į Rusijos Federacijos atstovybę atveju, jam gali kilti reali grėsmė laisvei ir saugumui. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė straipsnį iš Kaliningrado dienraščio „duomenys neskelbtini“ ((duomenys neskelbtini) straipsnis - „duomenys neskelbtini“), kuriame anot pareiškėjo yra publikuota, kad jis Lietuvos Respublikoje gavo prieglobstį (straipsnio vertimas į lietuvių kalbą yra pareiškėjo asmens byloje Nr. 1083, tomo Nr. 3, 62 psl.).

Paaiškina, kad išnagrinėjus pareiškėjo prašymą ir aplinkybes dėl kurių pareiškėjas teigia negalintis kreiptis į savo kilmės valstybės kompetentingas institucijas dėl asmens tapatybę patvirtinančio ir/ar kelionės dokumento išdavimo bei išnagrinėjus užsieniečio asmens byloje esančius duomenis, nustatyta, jog pareiškėjui papildoma apsauga buvo suteikta dėl tuo metu vykusio Rusijos ir Čečėnijos karinio konflikto keliamo pavojaus užsieniečio gyvybei. Individualaus pobūdžio grėsmės pareiškėjui dėl jo dalyvavimo Čečėnijos kare tyrimo, atlikto nagrinėjant jo prašymą suteikti prieglobstį, metu nustatyta nebuvo, taip pat Migracijos departamentui nebuvo pateikta jokių naujų duomenų, kurie potencialiai galėtų pakeisti tyrimo išvadas. Atsižvelgus į tai, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės, tariamai patvirtinančios, jog jis negali kreiptis į Rusijos Federacijos kompetentingas institucijas, nelaikytinos nei nustatytais faktais, nei, atitinkamai, „objektyviomis priežastimis“.

Departamentas pažymi, sprendime yra nurodyta, kad informacija apie pareiškėjo kreipimąsi dėl prieglobsčio suteikimo nėra ir nebuvo skelbiama viešai, tačiau pareiškėjas su prašymu dėl užsieniečio paso pateikė Kaliningrado dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“ publikuoto straipsnio „(duomenys neskelbtini)“ kopiją, kuriame pareiškėjas nurodytas, kaip čečėnų kovotojas, prašantis prieglobsčio Lietuvoje.

Atsiliepimas

Atsakovo teigimu pareiškėjas nėra prieglobsčio prašytojas ir jam nėra suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje, o šiuo metu jis turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2023-08-06. Antra, pareiškėjas turi galimybę gauti savo kilmės valstybės piliečio pasą arba kelionės dokumentą kreipiantis į Rusijos Federacijos ambasadą Lietuvos Respublikoje, nes pagal Migracijos departamento surinktą ir išnagrinėtą informaciją apie Rusijos Federacijos piliečio paso ir Rusijos Federacijos užsienio paso išdavimo Rusijos Federacijos ambasadoje Lietuvos Respublikoje tvarką nėra nustatyta objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas negalėtų kreiptis į savo kilmės valstybės kompetentingas institucijas dėl kelionės dokumento išdavimo.

Departamentas nurodo, kad pareiškėjo pateikta publikacija nėra nauji duomenys ir ji jau buvo ištirta nagrinėjant pareiškėjo atvejį. Atkreipiame dėmesį, kad Migracijos departamentas 2005 m. rugsėjo 27 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo priimtas Migracijos departamento 2005 m. rugsėjo 28 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje nesuteikimo Rusijos federacijos piliečiui L. B.“, jau išnagrinėjo pareiškėjo minimą straipsnį ir buvo nustatęs, kad informacija esanti straipsnyje nėra teisinga, nes ne visi išvardinti asmenys yra čečėnų tautybės, ne visų nurodytų asmenų gimimo datos, vardai ir pavardės yra teisingi, todėl straipsnyje pateikta informacija negali būti siejama su tais veiksmais, kuriuos išvardinti asmenys galėjo būti atlikę Čečėnijoje.

Patikslina, kad pareiškėjui papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje buvo suteikta ne dėl valstybės vykdomo persekiojimo, o dėl tuo metu vykusio karo keliamos grėsmės jo sveikatai ir gyvybei, taigi Migracijos departamentas ginčijamame sprendime konstatavo, kad individualaus pobūdžio grėsmės pareiškėjui dėl jo dalyvavimo Čečėnijos kare tyrimo, atlikto nagrinėjant jo prašymą suteikti prieglobstį, metu nustatyta nebuvo, taip pat Migracijos departamentui nebuvo pateikta jokių naujų duomenų, kurie potencialiai galėtų pakeisti tyrimo išvadas, taigi pareiškėjo teiginiai apie jam kylančias grėsmes yra nepagrįsti.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą palaikydama atsiliepime išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nebuvo patenkintas pareiškėjo prašymas išduoti užsieniečio pasą.

Teismas bylos medžiaga ir šalių paaškinimais nustatė, kad pareiškėjas Migracijos departamento Vilniaus skyriui 2019-09-11 pateikė prašymą išduoti kelionės dokumentą – užsieniečio pasą, kadangi jo iš Rusijos Federacijos atstovybės gauti negali. Pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvoje gyvena 18 metų, dėl kilmės valstybėje grėsusio pavojaus jam buvo suteikta papildoma apsauga. Pažymėjo, kad karo pabėgėliai Rusijos Federacijos valdžios institucijose nėra toleruojami. Apie tai, kad jam buvo suteiktas prieglobstis buvo publikuota Kaliningrado dienrašytyje „(duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini straipsnis – „(duomenys neskelbtini)“). Pažymi, kad bijo kreiptis į Rusijos Federacijos atstovybes.

Departamentas spręsdamas pareiškėjo prašymą nustatė, kad 2001-09-19 pirminės apklausos metu pareiškėjas nurodė, jog buvo sulaikytas, nes baigėsi jo turėto laikinojo tapatybės pažymėjimo galiojimo laikas. Kreipdamasis dėl užsieniečio paso išdavimo 2005 m. nurodė, jog neturi galiojančio Rusijos Federacijos piliečio paso, kurį prarado karo metu, ir negali jo gauti, nes Rusijos Federacijos ambasada atsisako jį išduoti dėl jo tautybės. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, kurie patvirintintų, kad jis nėra Rusijos Federacijos pilietis, į tai, kad nuo 2001 m., kai atvyko į Lietuvos Respubliką, jis laikomas Rusijos Federacijos piliečiu, į tai, kad pareiškėjo teigimu jam buvo išduotas Rusijos Fedracijos laikinasis tapatybės pažymėjimas bei pasas, kurį jis prarado karo metu, Departamentas pripažino, jog negalima konstatuoti, kad pareiškėjas yra asmuo be pilietybės ir toliau yra laikomas Rusijos Fedracijos piliečiu.

Departmentas prašymo nagrinėjim metu siekdamas nustatyti, ar pareiškėjas turi galimybes gauti savo kilmės valstybės piliečio pasą arba kelionės dokumentą, surinko informaciją apie Rusijos Federacijos piliečio paso ir Rusijos Fedracijos užsienio paso išdavimo Rusijos Federacijos ambasadoje Lietuvos Respublikoje tvarką ir nustatė, jog kreipimąsi dėl Rusijos Federacijos piliečio tapatybės patvirtintimo galima pildyti elektroniniu būdu, o prašymą dėl Rusijos Federacijos piliečio vidaus paso išdavimo galima pateikti naudojantis Rusijos Federacijos elektroniniais valdžios vartais.

Vertindamas pareiškėjo prašymą ir papildomai pateiktas naujas aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas teigia negalintis kreiptis į savo kilmės valstybės kompetentingas insitucijas dėl asmens tapatybę patvirtintančio ir/ar kelionės dokumento išdavimo, bei išnagrinėjęs užsieniečio asmens byloje esančius duomenis, Derpartamentas nustatė, jog pareiškėjui papildoma apsauga buvo suteikta dėl tuo metu vykusio Rusijos ir Čečėnijos karinio konflikto keliamo pavojaus užsieniečio gyvybei. Individaualaus pobūdžio grėsmės pareiškėjui dėl jo dalyvavimo Čečėnijos kare tyrimo, atlikto nagrinėjant jo prašymą suteikti prieglobstį, metu nustatyta nebuvo, taip pat nebuvo pateikta jokių naujų duomenų, kurie galėtų pakeisti tyrimo išvadas. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas šiuo metu nėra prieglobsčio prašytojas ir jam nėra suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje.

Departmentas įvertinę prašymo nagrinėjimo metu surinktus dokumentus priėmė skundžiamą 2019-09-23 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl užsieniečio paso neišdavimo“ (b.l. 4-6). Skundžiamame sprendime Departamentas konstatavo, jog pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės, jog jis negali kreiptis į Rusijos Federacijos kompetentingas institucijas, nelaikytinos nustatytais faktais ir „objektyviomis priežastimis“ Užsienienčių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 37 str. kontekste, todėl objektyvių priežasčių dėl kurių pareiškėjas negalėtų kreiptis į savo kilmės valstybės kompetentingas institucijas dėl kelionės dokumento išdavimo nenustatyta.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. B. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Departamento 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimą „Dėl užsieniečio paso neišdavimo“ Nr. (duomenys neskelbtini).

Vertindamas ginčijamo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą teismas pažymi, kad teisiniai santykiai dėl užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Įstatymo 89 str. 2 d. numato, kad užsieniečiui, kuriam suteikta papildoma apsauga, gyvenančiam Lietuvos Respublikoje, pagal šio Įstatymo 37 straipsnio nuostatas išduodamas užsieniečio pasas. Įstatymo 37 str. 1 d. numatyta, kad užsienio valstybės piliečiui, kuris turi teisę laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau neturi galiojančio užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento arba jis yra pamestas ar sunaikintas, ir dėl objektyvių priežasčių negali jo gauti iš savo kilmės valstybės kompetentingų įstaigų, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti išduodamas užsieniečio pasas. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1V-357 patvirtinto Užsieniečio paso išdavimo tvarkos aprašo 29 p. numato, jog tuomet, kai prašymą išduoti (pakeisti) pasą pateikia užsienietis, turintis galiojantį leidimą gyventi, išduotą Įstatymo 40 str. 1 d. 9 punkte nurodytu pagrindu, kuris laisvos formos paaiškinime nurodo, kad bijo kreiptis į savo kilmės valstybės kompetentingas įstaigas dėl paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento gavimo, tokia baimė laikoma objektyvia priežastimi Įstatymo 37 str. 1 dalies prasme. Įstatymo 40 str. 1 d. 9 punkto pagrindu leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.

Skundžiamame sprendime yra konstatuota, ir pareiškėjas šių faktinių aplinkybių neginčija, jog šiuo metu pareiškėjas nėra prieglobsčio prašytojas ir jam nėra suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje. Užsieniečio asmens bylos medžiaga patvirtina, kad papildoma apsauga pareiškėjui buvo teikiama nuo 2003 m. Tenkinęs pareiškėjo prašymą suteikti papildomą apsaugą Departamentas 2008-06-20 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjui buvo suteikta papildoma apsauga ir išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojęs iki 2009-11-26. 2008-09-15 pareiškėjui buvo išduotas leidimas nuolat gyventi (galioję iki 2013-09-15), kuris vėliau buvo pakeistas Įstatymo 53 str. 2 d. 3 p. pagrindu. Teismas pažymi, jog papildoma apsauga pareiškėjui Įstatymo nustatyta tvarka buvo teikiama iki 2009-11-26. Duomenų, jog pareiškėjas vėliau būtų teikęs prašymus dėl papildomos apsaugos suteikimo byloje nėra, to nenurodė ir pareiškėjas.

Kartu pabrėžtina, jog byloje nustatyta, kad spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo išduoti užsieniečio pasą Departamentas vertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl kurių jis nurodė negalintis kreiptis į kilmės valstybės kompetentingas institucijas, taip pat užsieniečio asmens byloje esančius duomenis ir nustatė, jog papildoma apsauga pareiškėjui buvo suteikta dėl vykusio Rusijos ir Čečėnijos karinio konflikto keliamo pavojaus užsieniečio sveikatai ir gyvybei, tačiau individualaus pobūdžio grėsmės pareiškėjui dėl jo dalyvavimo Čečėnijos kare nagrinėjant prašymą nebuvo nustatyta. Pažymėtina, jog pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį teisėtumas bei pagrįstumas buvo patikrintas ir teismine tvarka (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-12-19 sprendimas Nr.III-71-20/2005, užs. asm. b.l. 89-90). Pareiškėjo prašyme išduoti užsieniečio pasą nurodytos aplinkybės dėl 2005-04-02 staipsnio buvo vertintos sprendimo priėmimo metu ir nebuvo pripažintos individualios grėsmės įrodymu.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nėra prieglobsčio prašytojas ir papildoma apsauga Įstatymo 86 str. 1 dalies ir 87 str. 1 dalies prasme nesinaudoja. Visi pareiškėjo pateikti duomenys dėl galimos grėsmės buvo įvertinti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, o naujų duomenų nėra pateikta. Departamentas pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu atlikęs tyrimą nustatė, jog kreipimąsi dėl Rusijos Federacijos piliečio tapatybės patvirtinimo galima pildyti elektroniniu būdu, o prašymą dėl Rusijos Federacijos piliečio vidaus paso išdavimo galima pateikti naudojantis Rusijos Federacijos elektroniniais valdžios vartais, kas leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjui nėra būtina tiesiosiai kreiptis į kilmės valstybės insitucijas. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir sukunde nurodytų aplinkybių pareiškėjas nėra keipęsis į kilmės valstybės institucijas dėl kelionės dokumento išdavimo, todėl negalima spręsti, kad jis negalėjo jo gauti dėl tos priežasties, kad pabėgėliai Rusijos Federacijos valdžios institucijose nėra toleruojami ir šie dokumentai jiems nėra išduodami.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Departamentas pagrįstai sprendė, jog objektyvių priežasčių dėl kurių pareiškėjas negalėtų kreiptis į savo kilmės valstybės kompetentingas institucijas dėl kelionės dokumento išdavimo nenustatyta, todėl, nesant sąlygų, numatytų Įstatymo 37 str. 1 dalyje, Departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti užsieniečio pasą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo L. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jovita EinikienėIveta PelienėErnestas Spruogis