Kauno apygardos teismo nutarimas

2011-10-24 · Byla Nr. ATP-455-383/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2011-10-24
Bylos Nr.
ATP-455-383/2011
Teisminio proceso Nr.
4-21-3-00405-2010-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Vitunskas
Kategorijos
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)383/2011Proceso Nr. 4-21-3-00405-2010-2Procesinio sprendimo kategorija:52.3. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus kelių policijos poskyrio vyr. specialisto skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo D. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau-Institucija) Kauno rajono policijos komisariato patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad D. Š. 2010-02-01, 13:10 val., Garliavoje, Vytauto gatvėje vairuodamas automobilį Ford Transit, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, prieš kurią gretimoje eismo juostoje sustojo transporto priemonė, nesulėtino greičio ir nesustojo praleisti jo važiavimo krypties eismo juosta iš dešinės pusės ėjusio pėsčiojo nukentėjusiojo I. S., kurį parbloškė bei sužalojo. Be to, įvykus eismo įvykiui, kurio metu buvo sužalotas žmogus, nepranešė apie įvykį policijai ir nepasiliko eismo įvykio vietoje. Tokiu būdu konstatuota, kad D. Š. pažeidė kelių eismo taisyklių 9, 37, 38, 231.4 punktų reikalavimus bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 1 d., 130 str. 1 d.

Kauno rajono apylinkės teismo 2011-08-31 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla D. Š. atžvilgiu nutraukta.

Institucija skundžia Kauno rajono apylinkės teismo 2011-08-31 nutarimą ir prašo jį panaikinti, o pažeidėją nubausti pagal ATPK 130 str. 1 d., 127 str. 1 d., 124¹ str. 1 d. sankcijas. Skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą. Dėl to, kad D. Š., artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, prieš kurią gretimoje eismo juostoje sustojo transporto priemonė, nesulėtino greičio ir nesustojo praleisti jo važiavimo krypties eismo juosta iš dešinės pusės ėjusio pėsčiojo nukentėjusiojo I. S., pasišalino iš eismo įvykio vietos, nukentėjusiajam padaręs nežymų sveikatos sutrikdymą, jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 37, 38, 231.4 punktų reikalavimus. Teismas nepagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo, motyvuojant tuo, kad nebuvo eismo įvykio. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad D. Š. vairavo transporto priemonę neatsargiai ir neatsakingai, esant slidžiai kelio dangai pavojingai nesulėtino greičio, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, kurios matomumą užstojo kitas automobilis, staiga pamatęs pėsčiąjį, stabdė, tačiau susidūrimo jam išvengti nepavyko. Vaikas buvo partrenktas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į Institucijos skundą D. Š. prašo atmesti Institucijos skundą, kaip nepagrįstą, ir palikti Kauno rajono apylinkės teismo 2011-08-31 nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad D. Š., 2010-02-01 13.10 val. Vytauto g., Garliavoje, Kauno raj., būdamas blaivus, vairuodamas automobilį Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant labai sudėtingoms eismo sąlygoms (gausiai sningant, o važiuojamajai kelio daliai esant labai slidžiai), artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos apie 10-15 km/val. greičiu, pastebėjo, jog gretimoje eismo juostoje kita transporto priemonė pradėjo lėtinti važiavimo greitį. Pabrėžtina, jog jis, išvydęs sustojusį automobilį, taip pat sulėtino automobilio greitį ir stabdė. Tačiau kaip tik tuo metu į jo vairuojamojo automobilio priekį rankomis atsirėmė staiga į važiuojamąją kelio dalį išėjęs berniukas I. S., kuris, neišlaikęs pusiausvyros, paslydo ir nugriuvo ant žemės. Atsikėlęs berniukas nubėgo toliau savo judėjimo kryptimi. D. Š., įjungęs avarinio sustojimo signalą, pėsčiomis prisivijęs vaiką, pasiteiravo, kaip jis jaučiasi, ar nėra reikalinga medicininė pagalba. Vaikas tuomet atsakęs, kad jaučiasi gerai, jam nieko neskauda, o iš išorės taip pat nesimatė ant nukentėjusiojo jokių išorinių požymių, leidžiančių daryti išvadą, jog vaikas patyrė kokių nors kūno sužalojimų dėl minėto incidento. D. Š. paprašius vaiko duoti savo tėvų telefono numerį, tam, kad galėtų su juo susiekti, vaikas paaiškino, kad nėra būtinybės, nes nieko neskauda. D. Š., grįžęs prie automobilio, jį apžiūrėjo. Nepastebėjęs jokių susidūrimo požymių, padarė išvadą, kad eismo įvykio nebuvo, ir nuvažiavo toliau savo judėjimo kryptimi. Pažymėtina tai, kad 2010-02-01 liudytojo apklausos protokole tokią pačią įvykių seką išdėstė ir įvykio liudytojas R. P., kuris taip pat kalbino vaiką, ir jis jam sakęs, kad nieko neskauda. 2010-02-01 I. S. atstovams kreipusis į policiją dėl sužalojimo eismo įvykio metu, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. 1 d. Atlikus vaiko sužalojimų tyrimą, specialisto išvadoje nurodoma, jog sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Eismo įvykis buvo 2010-02-01, o vaiko kūno sužalojimų tyrimas pradėtas 2010-02-08 11.15 val. Nuo tariamo eismo įvykio iki vaiko kūno sužalojimų tyrimo pradžios praėjo faktiškai 7 dienos. Nors specialisto išvadoje nurodoma, jog sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje, galėjo gautis suduodant pirminį smūgį judančio automobilio dalimis į vaiką, tačiau tai nėra pagrindo teigti, kad būtent dėl to ir kilo minėti padariniai, nes per 7 dienų laikotarpį nuo tariamo eismo įvykio iki minėtų padarinių ant vaiko kūno padariniai galėjo kilti visiškai nuo kitų fizinių veiksnių ar siekiant nepagrįstai apkaltinti D. Š. dėl tariamų pasekmių, kurios neva atsirado dėl jo kaltės. Apeliantas taip pat nepagrįstai pabrėžia, jog tai, kad kontaktas tarp D. Š. automobilio ir vaiko vis dėl to buvo, sudaro prielaidą teigti, jog eismo įvykis vis dėlto įvyko. Tačiau teismas pagrįstai nustatė bei nutarime konstatavo, jog D. Š. yra nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 1 d., 130 str. 1 d. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų stabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač, kai blogas matomumas. Kelių eismo taisyklių 231.4 punktas imperatyviai nurodo, kad pranešti apie eismo įvykį policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, reikia tik tuomet, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba vaikui ar jam pačiam. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-10-30 nutartimi aiškindamas ATPK 130 str. 1 d. nuostatas, padarė išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo arba buvo sužalotas žmogus, kai įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės, taip pat jeigu padaryta turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra. Kadangi nebuvo pastebėta jokių vaiko sužalojimo požymių, be to, pats vaikas primygtinai tvirtino, kad jam nieko neskauda, taip pat nebuvo pastebėta, kad būtų sugadintas ar apgadintas pareiškėjo automobilis ar bet koks kitas eismo įvykio vietoje buvęs turtas, daroma išvada, kad tariamas eismo įvykis neatitiko nė vienos aukščiau paminėtos sąlygos. D. Š. neturėjo pareigos pranešti policijai. Kauno rajono apylinkės teismas remdamasis faktiniais bylos duomenimis nenustatė priežastinio ryšio tarp D. Š. veiksmų ir kilusių padarinių. Nustatant priežastinį ryšį labai svarbu, kad teisės pažeidimu įtariamas asmuo turėjo realią galimybę pastebėti pavojų keliančias aplinkybes, ir teismas turi atsižvelgti į tai, vertindamas D. Š. veiksmus bei sukeltų padarinių konstatavimo laiką. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teigiama, kad tarp tariamo eismo įvykio ir kilusių padarinių nėra priežastinio ryšio, kuris būtinas teisės pažeidimo sudėties požymis, sąlygojant visus administracinės atsakomybės elementus pagal ATPK 127 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.

D. Š. kaltinamas ATPK 127 straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymu. Kauno rajono apylinkės teismas nepagrįstai dėl administracinės teisės pažeidimo pagal ATPK 127str. 1d. bylą nutraukė.

Apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos, ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad apylinkės teismas nepagrįstai nutraukė bylą dėl ATPK 127 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo, motyvuojant tuo, kad nepastebėta jokių nukentėjusiojo sužeidimo požymių. Atlikus ikiteisminį tyrimą, buvo nustatyta, kad D. Š. sukėlė eismo įvykį, tai yra pažeidė Kelių eismo taisykles, nes nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, esant slidžiai kelio dangai, artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, kurios matomumą užstojo kitas automobilis, ir staiga pamatęs pėsčiąjį, stabdė, tačiau susidūrimo jam išvengti nepavyko. Vaikas buvo patrenktas. Tokiu būdu D. Š. padarė kelių eismo taisyklių 9, 37, 38 punktų pažeidimus, kas atitinka ATPK 127 str. 1d. pažeidimo sudėtį.

Kelių eismo taisyklių 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. 37 punktas kalba apie tai, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. 38 punkte nurodoma, jog jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.

Nustatyta, kad D. Š. šių reikalavimų nesilaikė. Iš byloje pateiktos specialisto išvados Nr. G 724/10(02) matyti, kad I. S. užduotyje specialistui nurodomu laiku 2010-02-01 padaryti kūno sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, ir jie galėjo gautis galimai suduodant pirminį smūgį judančios transporto priemonės dalimis į kairę kūno pusę (b. l. 40-41). Tokiu būdu D. Š. padaryti aukščiau paminėtų kelių eismo taisyklių punktų pažeidimai atitinka ATPK 127 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį.

ATPK 127 str. 1 d. numatytas kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, –užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų.

Iš to seka, kad D. Š. yra baustinas pagal ATPK 127 str. 1 d., kaip kaltas asmuo, sukėlęs eismo įvykį. Pagal galiojančias kelių eismo taisykles, eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas (3 punktas). Daroma išvada, kad D. Š. veika formaliai atitinka KET 3 punkte numatytą eismo įvykio sąvoką. D. Š. kaltė dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymo yra įrodyta bylos duomenimis: administracinio teisės pažeidimo padarymo protokolu, specialisto išvada Nr. G 724/10(02), liudytojų I. S., R. P. apklausos protokolais, paties pažeidėjo apklausos protokolu, eismo įvykio schema, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, nukentėjusiojo duotais parodymais teismo posėdžio metu, ekspertės paaiškinimais, kita bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos duomenis, sprendžia, kad D. Š. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 1 d., visiškai įrodyta.

Institucija prašo D. Š. pripažinti kaltu pagal ATPK 130 str. 1 d. už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Tokiu atveju būtina įvertinti, ar apie šį eismo įvykį jis privalėjo pranešti policijai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK130 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra padaręs išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Pažeidimo padarymo metu galiojusios KET numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, o taip pat, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nėra kaltės padarius ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą. Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad ATPK 130 str. 1 d. numatytas administracinis teisės pažeidimas D. Š. inkriminuotas nepagrįstai.

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos tyčia pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Pagal minimo nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. spalio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009 aiškindamas LR ATPK 130 str. 1 d. nuostatas padarė išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kurio vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET. Įvykio metu galiojusios KET numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kai eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės (KET 269.4 p.), taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra (KET 272 p.). Kadangi byloje nustatyta, kad nebuvo pastebėta jokių nukentėjusiojo sužeidimo požymių, be to, pats nukentėjusysis primygtinai tvirtino, kad jam nieko neskauda, po incidento atsistojo ir nubėgo tolyn, nepasilikęs įvykio vietoje, o nukentėjusiojo nebuvimas įvykio vietoje D. Š. leido daryti išvadą, kad eismo įvykio neįvyko. Taip pat nebuvo pastebėta, kad būtų sugadintas ar apgadintas D. Š. vairuojamas automobilis ar bet koks kitas eismo įvykio vietoje buvęs turtas, todėl darytina išvada, kad tariamas eismo įvykis neatitiko

nė vienos sąlygos , kad eismo įvykis sukėlė kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą) (KET 272 p.), ir eismo įvykio metu žuvo arba buvo sužeistas žmogus, eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės (KET 269.4 p.), todėl ir pareiškėjas neturėjo pareigos apie įvykį pranešti policijai. Šioje byloje nustatyta, kad D. Š. iš eismo įvykio vietos pasitraukė, ne turėdamas tyčią pasišalinti iš įvykio vietos, o dėl to, kad nebuvo padaryta žala kitiems asmenims priklausančiam turtui ar asmens sveikatai. Teismas daro išvadą, kad byloje nėra įrodyta, kad D. Š. padarė ATPK 130 str. 1 d. įvardintą pažeidimą.

Skiriant nuobaudą D. Š. pagal ATPK 127 str. 1 d., pažymėtina, jog Institucija skunde apygardos teismui prašo priimti naują nutarimą, pripažinti D. Š. kaltu dėl jam inkriminuojamų administracinės teisės pažeidimų, tačiau nenurodo D. Š. skirtinų nuobaudų dydžio.

Atsižvelgiant į tai, kad LR ATPK 302¹¹ straipsnis numato galimybę apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio arba žodinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtą nuobaudą, kai yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nutarimą panaikina, pripažįstant D. Š. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 127 straipsnio 1 dalyje ir paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą. Skiriant nuobaudą pažeidėjui, atsižvelgtina į tai, kad jis administracine tvarka nebaustas, dirbantis, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jis nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl skirtina sankcijoje numatyta minimali nuobauda – bauda.

Institucijos skunde prašoma paskirti D. Š. nuobaudą pagal ATPK 124¹ str. 1 d. sankciją, tačiau šis skundo argumentas nepagrįstas, kadangi D. Š. dėl paminėto pažeidimo nebuvo kaltinamas.

Visa tai įvertinus, daroma išvada, kad Kauno rajono apylinkės teismas nepagrįstai nutraukė D. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą, todėl skundžiamas nutarimas naikinamas, ir priimamas naujas nutarimas, pripažįstant D. Š. kaltu dėl ATPK 127 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus kelių policijos poskyrio vyr. specialisto skundą tenkinti iš dalies.

Kauno rajono apylinkės teismo 2011-08-31 nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą dėl D. Š. padaryto administracinės teisės pažeidimo:

pripažinti D. Š. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 500 Lt (penkių šimtų litų) baudą;

administracinio teisės pažeidimo bylą D. Š. atžvilgiu dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo nutraukti.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėjas Valdas Vitunskas