- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-13
- Bylos Nr.
- 1S-641-397/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Jurga Vasiliauskienė, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- D. R.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Vasiliauskienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,
nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo D. R. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą taikyti nuteistajam D. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. R., nuteistas 2008 m. balandžio 1 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 289 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktus, ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 17 metų. 2009 m. gegužės 21 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 1 d. nuosprendis pakeistas. Bausmės pradžia – 2002 m. spalio 31 d. Bausmės pabaiga – 2022 m. spalio 31 d. Neatlikta bausmės dalis (Komisijos posėdžio dieną) – 1 metai 2 mėnesiai 12 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2021 m. rugpjūčio 19 d. priimtu nutarimu Nr. 81/04-1234, nutarta taikyti nuteistajam D. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą taikyti nuteistajam D. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatuodamas, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, jog nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiūras, nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu bei tai padarė tokiu mastu ir tiek stabiliai, kad toliau jį jau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir spręsti, kad atliktos pastarosios bausmės dalies pakaks teisingumui visiškai įvykdyti ir kitiems kriminalinės bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslams pasiekti. Teismo manymu, paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai,
Šalies argumentai
4. Skunde nuteistasis D. R. prašo, panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nurodė, jog Marijampolės apylinkės teismo skundžiama nutartis yra nepagrįsta jokiais svariais argumentais, kurie sudarytų pagrindą manyti, kad ateityje nuteistasis nesilaikys įstatymų ir nusikals. Teismo manymas, jog paleistas lygtinai nuteistasis galbūt nesilaikys įstatymų ir nusikals, prieštarauja lygtinio paleidimo instituto principams. Nuteistojo teigimu iš esmės teismas priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi tomis aplinkybėmis, kurios apibūdina netinkama D. R. elgesį iki bausmės atlikimo pradžios. Teismas neatsižvelgė į atliktos bausmės dydį ir likusią nedidelę neatliktos bausmės dalį, kuri Komisijos posėdžio datai buvo – 1 metai 2 mėnesiai ir 12 dienų. Skundo autoriaus pastebėjimu teismas atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, pagrinde rėmėsi jo padarytos nusikalstamos veikos sunkumu, neatsižvelgdamas į nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, į nusikalstamo elgesio rizikos ženklų sumažėjimą visos bausmės atlikimo metu, į tai, kad pataisos įstaigoje dirba ir po darbo užsiima kūrybine veikla dailės studijoje, į tai kad rodydamas pastangas keičia savo elgesį teigiama linkme, į tai, kad yra skatintas 11 kartų ir beveik du metus nebuvo pažeidęs pataisos įstaigoje nustatytų taisyklių.
4.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog teismų praktika eina tuo keliu, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ar jų kiekis, nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinus BVK 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Nuteistojo teigimu, jo padaryto nusikaltimo sunkumas neišnyksta viso bausmės atlikimo metu, todėl pirmosios instancijos teismo motyvas ir atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgiant į jo padarytą nusikaltimą, nėra susiję su D. R. pasirengimu toliau atlikti bausmę neizoliuotam nuo visuomenės. Nuteistojo įsitikinimu, šiuo metu jis atitinka visus formalius bei materialius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus. Nuteistasis dėl padarytų nusikaltimų bei vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų labai gailisi, nori gyventi tik dorą gyvenimą, dirbti legalų darbą ir niekada nenusikalsti. Nuteistojo teigimu, jis už padarytą nusikalstamą veiką jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausmės suvaržymus.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo D. R. skundas atmetamas.
6. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal BVK straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (BVK 157 straipsnio 4 dalis). Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.
7. BVK 164 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti. Tuo tarpu teismas, įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam D. R. taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, apylinkės teismas padarė teisingas išvadas apie tai, kad nėra pagrindo D. R. atžvilgiu taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas.
9. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. R. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas. Šio klausimo teisingam išsprendimui būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.
10. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais D. R. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos namuose dirbo ir dirba, sistemingai lanko socialinę programą „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, taip pat lanko kūrybinio ugdymo „Dailės studija“ užsiėmimus, pataisos namuose mokėsi ir įgijo šaltkalvio ir suvirintojo specialybes, 11 kartų buvo skatintas, šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, palaiko socialinius ryšius su broliu ir tėvais. Šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma. Vien tai, kad D. R. dalyvavimas įkalinimo įstaigoje organizuojamose elgesio pataisos programose, kūrybinio ugdymo užsiėmimuose, socialinės reabilitacijos programose bei kitos aukščiau aptartos aplinkybės daro teigiamą įtaką jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama, kad būtų priimtas sprendimas taikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą.
11. Abejonių tinkamu D. R. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Ta aplinkybė, jog nuteistasis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, nereiškia, kad jis bausmės atlikimo metu elgėsi nepriekaištingai. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu net keturiolika kartų buvo pažeidęs nustatytus įstaigos tvarkos reikalavimus, už ką jam buvo skirtos nuobaudos. Ir nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau pažeidimai yra labai grubaus pobūdžio (net šešis kartus užfiksuotas alkoholio vartojimo pataisos namuose faktas, mobilaus ryšio telefono, SIM kortelės turėjimas, psichologinis spaudimas kitam nuteistajam, fizinis smurtas prieš kitą nuteistąjį ir daugelis kitokių), kas rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu, esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, vėl gi neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Paklusimas reikalavimams yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Sutiktina, jog vien tai, kad praeityje nuteistais pažeidė įkalinimo įstaigoje nustatytą tvarką, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad jis ir šiuo metu nededa pastangų koreguoti savo elgesį išimtinai teigiama linkme. Neabejotina, kad nuteistojo daroma pažanga nustatoma vertinant jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, taip pat atsižvelgiant į rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan. Todėl privalu įvertinti ir pažeidimų padarymo laiką bei nuteistojo elgesį, jo mąstymo pokyčius po to, kai už jų įvykdymą buvo paskirtos drausminės nuobaudos.
12. Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, jog D. R. nusikalstamo elgesio rizika 2021 m. birželio 7 d. įvertinta 78 balais, kuri pagal „OASys“ metodiką priskiriama vidutinei rizikos grupei. Tai sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Sutiktina, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nuteistojo atžvilgiu pažanga nuo paskutinio atlikto vertinimo 2021 m. vasario 3 d. (83 balų) sumažėjo, tačiau labai nežymiai, tik 5 balais ir vis tik išliko vidutinė. Ir nors nuteistojo D. R. manymu, po paskutinio atlikto vertinimo jis yra padaręs pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Pažymėtina ir tai, jog iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, net 4 statiniai (ankstesnis teistumas, iš kurių dalis nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams; būdingas nusikaltimų modelis; nusikalstamo elgesio sunkėjimo dinamika; itin sunkaus smurtinio nusikaltimo įvykdymas) ir keturi dinaminiai (gyvenimo stilius ir draugai; piktnaudžiavimas alkoholiu; mąstymas ir elgesys – agresyvumas, sugebėjimas atpažinti problemas, pasekmių suvokimas; nuostatos – kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, nes bausmės atlikimo metu sistemingai pažeidinėjo nustatytą tvarką) kriminogeniniai veiksniai didinantys nuteistojo D. R. pakartotinio nusikalstamumo riziką. Šie veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl nėra pagrindo abejoti jų egzistavimu bei aktualumu sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teisėjų kolegijos nuomone, tiek nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius, tiek jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pokytis, atsižvelgiant į bausmės atlikimo trukmę bei tai, kad šiuo metu nuteistajam nustatomi dinaminiai veiksniai, t. y. tokie, kuriuos savo teigiamu elgesiu jis dar gali sumažinti yra akivaizdus patvirtinimas, kad tiek šiuo metu, tiek ir viso bausmės atlikimo metu, D. R. pakankamų pastangų mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nededa. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.
13. Aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje teismo nutartyje, negalima neatsižvelgti į tai, jog nuteistasis D. R. šiuo metu subendrintą bausmę atlieka už įvykdytus nusikaltimus žmogaus gyvybei, sveikatai, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, valdymo tvarkai, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai, kas sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Be to, nuteistasis anksčiau buvo teistas tris kartus, jam ankstesniais nuosprendžiais net 3 kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė ypatingai pavojingus nusikaltimus, pastangų keisti savo nusikalstamą elgesį nedėjo. Padaryti nusikaltimai ir jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai. Nors, įvertinus BVK 157 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, matyti, jog šios aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, jos sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes, reikalauti teigiamų nuteistojo pokyčių įvairiose srityse (mąstymo, socialinių įgūdžių, problemų sprendimo, savikontrolės ir t. t.). Tokios išvados yra būtinos gerbiant viešąjį interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
14. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą ir nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus D. R. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, netaikydamas nuteistajam D. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo D. R. skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.