Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas:

1) 2017 m. spalio 6 d. Molėtų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 7 d. – 26 paroms arešto. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 str. ir uždrausta jam naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones 3 (trims) metams. Vadovaujantis BK 72 str., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - jam priklausančio turto – automobilio Honda Civic, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:

jis, 2018 m. spalio 14 d. apie 1.20 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį MITSUBISHI COLT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,21 promilės etilo alkoholio).

R. K. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent:

jis, būdamas nuteistas 2017 m. spalio 6 d. Molėtų r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kuriuo jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, nevykdė šios baudžiamojo poveikio priemonės: 2018 m. spalio 14 d. apie 1.20 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairavo automobilį MITSUBISHI COLT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. K. kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pilnai pripažįsta, ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Nurodė, kad 2018 m. spalio 13 d. vakare su draugu L. B. jo kaime Molėtų rajone, netoli (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų ir degtinę. Kiek išgėrė, nurodyti negali, bet daug. Begeriant susiskambino su savo drauge, kad pas ją atvažiuos į (duomenys neskelbtini). Paprašė, kad L. B. duotų savo automobilį Mitsubishi Colt, šis būdamas pats neblaivus, sutiko. Su L. B. jo automobiliu nuvažiavo iki Naujosios Vilnios, prie „Maxima“ parduotuvės, kuri yra prie geležinkelio stoties. Kurį laiką prie parduotuvės laukė draugės, tačiau ji neatėjo, ir tada vairuodamas Mitsubishi Colt nusprendę grįžti atgal pas L. B. į kaimą. Jam vairuojant automobilį Mitsubishi Colt, ir važiuojant Antakalnio rajonu, sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai jam alkoholio matuokliu nustatė girtumą (2,25 promilės), po to buvo nuvežtas į ligoninę, kur pridavė kraują. Neginčija alkoholio matuokliu nustatyto girtumo. Visiškai prisipažįsta, kad vairavo pažįstamo L. B. automobilį Mitsubishi Colt, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Gailisi dėl savo veiksmų, dėl visko gali kaltinti tik alkoholį, nes būdamas blaivus tikrai nebūtų vairavęs automobilio, nes neturi teisės vairuoti automobilius. Anksčiau yra teistas dėl to, jog vairavo automobilį neblaivus. Jam žinoma, jog 2017 m. spalio 6 d. priimtas Molėtų rajono apylinkės teisme baudžiamasis įsakymas, kuriuo jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, yra įsiteisėjęs. Gavo teismo nuosprendžio kopiją paštu, ir su ja susipažinęs. Be to dėl įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės buvo supažindintas Molėtų probacijos skyriuje, kur lankosi kartą per 3 mėnesius. Žinojo, jog jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė -uždrausta vairuoti transporto priemones 3 metus (b. l. 25, 30).

Be R. K. prisipažinimo, jo kaltė, įrodyta ir bylos medžiaga: BIRT ataskaitų žiūrykle (b. l. 5), Vilniaus apskrities VPK PR 1-ios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. L. 2018 m. spalio 14 d. tarnybiniu pranešimu (b. l. 6), Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. L. 2018 m. spalio 14 d. tarnybiniu pranešimu (b. l. 7), VĮ „Regitra“ pažyma (b. l. 8), VšĮ „Emprekis“ pažyma (b. l. 9), ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų M. L., L. B. parodymais (b. l. 12-14), alkotesterio kvito duomenimis bei alkotesterio patikros sertifikatu Nr. 0844418 (b. l. 15-16), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos Laboratorijos 2018 m. spalio 15 d. Specialisto išvada Nr. T-A 10229/2018(01), iš kurios matyti, jog R. K. kraujyje, paimtame 2018 m. spalio 14 d., 02.05 val., nustatyta 2,21 prom. etilo alkoholio (b. l. 18), 2017 m. spalio 6 d. Molėtų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 34-35), kita bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad R. K. 2018 m. spalio 14 d. apie 1.20 vai. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį MITSUBISHI COLT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,21 promilės etilo alkoholio).

Motyvuojamoji dalis

BK 243 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už vengimą atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones. Šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, kad R. K. vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Iš bylos medžiagos matyti kad R. K. Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus 2017 m. gruodžio 4 d. pasirašytinai buvo supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis (b. l. 38). Tačiau jis, privalėdamas vykdyti 2017 m. spalio 6 d. Molėtų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, uždraudžiančia vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, tyčia nevykdė šios poveikio priemonės, kadangi 2018 m. spalio 14 d., vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Darytina išvada, kad tai buvo piktybiškas ir sistemingas jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas, už šį neteisėtą veiksmą jam buvo skirta administracinė nuobauda (b. l. 32-33), todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje.

Paskelbus R. K. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme ir jos dydžiu sutinka (b. l. 48-49).

Skiriant bausmę R. K. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vienas baudžiamasis nusižengimas, vairuotojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. K. – teistas, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, kaltinamasis nedirba. Teismas R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors kaltinamasis jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, kaip jis pats nurodė apklausos metu, turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, tačiau šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu neinkriminavo, nurodydama, jog „sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta“. Pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 7 d. vairavimas neblaiviam yra įtvirtintas nusikaltimo sudėtyje, todėl teisingai nenurodytas kaip sunkinanti aplinkybė, tuo tarpu BK 243 straipsnyje - ši aplinkybė į baudžiamojo nusižengimo sudėtį neįeina, todėl turėtų būti nustatyta, kaip sunkinanti aplinkybė. Teismas savo iniciatyva šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės neinkriminuoja, kadangi taip būtų sunkinama kaltinamojo padėtis. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytas ir prokuroro siūlomas bausmes – areštus, jų dydžius nustatant didesnius nei įstatymo numatyti šių bausmių rūšių vidurkiai. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali. Už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės, priešingai nei siūlo prokuroras, bendrintinos bausmių apėmimo būdu, kadangi kaltinamojo padarytos veikos sudaro idealiąją sutaptį (BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p.).

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirtos bausmės mažintinos vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas R. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. spalio 14 d. 02.15 val. iki 2018 m. spalio 14 d. 10.51 val., kas vadovaujantis BK 65 straipsniu, atitinka 1 arešto parą.

R. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams. Nors kaltinamasis BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikalstamas veikas padarė neturėdamas teisės vairuoti, tačiau, nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti automobilius, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas asmenims nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už KET pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas.

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo R. K. skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto (automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika) vertę atitinkančią pinigų sumą. Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilio Mitsubishi Colt, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, savininkas yra ne kaltinamasis, o tretysis asmuo – Antanas A. M., gim. 1934 m. kovo 6 d. (b. l. 8). Kad savininkas būtų L. B. teismas tokių duomenų nepateikta, todėl jis nelaikytinas automobilio Mitsubishi Colt, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) savininku ir valdytoju. Į bylą yra pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma (b. l. 9), kurioje automobilis Mitsubishi Colt, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), įvertintas 150 eurų sumai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo R. K. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio Mitsubishi Colt, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė 150 Eur.

R. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis BPK 420-421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir nubausti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.

R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nužengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, ir nubausti 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir R. K. skirti subendrintą bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. K. skirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų areštą.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. K. sulaikymo vykdant šį baudžiamąjį įsakymą dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. spalio 14 d. 02.15 val. iki 2018 m. spalio 14 d. 10.51 val., kas vadovaujantis BK 65 straipsniu, atitinka 1 (vieną) arešto parą.

Paskirti R. K. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 (trejiems) metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones.

Paskirti R. K. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei išieškoti iš R. K. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 150 Eur, į valstybės biudžetą.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui panaikinti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, baudžiamojo įsakymo nuorašą išsiųsti VĮ „Regitra“, tikslu informuoti apie R. K. taikytą BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3 Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.