Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Raimondos Mackevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, gyvenantis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B. 2021 m. balandžio 17 d. apie 00.45 val., prie daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, reikalaudamas grąžinti 500,00 Eur skolą, panaudodamas fizinę prievartą A. P. atžvilgiu, suduodamas kumščiais bei kojomis ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas, nukentėjusiajam pargriuvus ant žemės, kumščiais ir kojomis sudavus ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarė A. P. paviršinį odos nubrozdinimą kaktoje, nosies kaulų lūžimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu savavališkai vykdė savo pripažįstamą, bet nerealizuotą tikrą teisę, padarydamas didelę žalą nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams.

E. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. balandžio 16 d. apie pietus pasiskambino savo draugui D. V.. Jie sutarė, kad jo namuose (duomenys neskelbtini), išgers alkoholio. Abu su D. V. išgėrė 2 vienetus 0,5 litro talpos brendžio „Renesansas“. Nuo išgerto didelio kiekio alkoholio abu apsvaigo. Tos pačios dienos vėlai vakare, tikslaus laiko neprisimena, jis paskambino savo draugui D. K. ir pasiūlė atvažiuoti ir išgerti alkoholio. D. K. savo automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinio Nr. nežino, netrukus atvažiavo ir jie visi jo automobiliu važiavo link Raseinių miesto. Tada jis susiskambino su savo draugu P. R., pasiūlė jam prisijungti. R. tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), todėl jie važiavo jį iš ten paimti. Įsėdus P. R. į D. K. vairuojamą automobilį, jie visi keturiese važiavo į Raseinių miestą ir ten važinėjosi. Važiuojant (duomenys neskelbtini), priešais pamatė parvažiuojant A. P. savo automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. nežino. A. P. jam ilgą laiką yra skolingas didelę sumą pinigų, vengia grąžinti. Paskutiniu metu A. P. sakė, kad skolos net nesiruošia grąžinti, yra visiškai atsiskaitęs. Jam dėl to buvo labai pikta. Todėl pamatęs, kad į namus savo automobiliu grįžta A. P., jis D. K. liepė greitai sustabdyti automobilį. Jis greitai iššokęs iš automobilio, bėgo link A. P. daugiabučio namo kiemo. Pribėgęs prie A. P., puolė jį mušti kumščiais ir kojomis. Pripažįsta ir sutinka, kaip pareikšta įtarime, kad jis A. P. sudavė kumščiais bei kojomis ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas. Šiam pargriuvus ant žemės, jis vėl kumščiais ir kojomis sudavė jam ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas, sulaužė jam nosį, buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sumušęs A. P., pabėgo. Susiskambino su kažkuriuo draugu iš automobilio ir greitai grįžo. Neprisimena, ar draugams (D. K., D. V. ir P. R.) pasakojo, kad sumušė A. P.. Prisipažįsta, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas neblaivus. Mano, tai ir įtakojo tokius jo veiksmus tą naktį. Patikslina, kad jis A. P. atsiprašė, viską jam paaiškino, jis jam atleido ir pretenzijų nebereiškia. Jie susitaikė. Neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu. (2 t., b.l.92-95).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 144/2020(10) nurodyta, kad A. P. nustatytas paviršinis odos nubrozdininmas kaktoje, nosies kaulų lūžimas. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 100).

Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį 19,06 Eur (1 t., b. l. 115-118).

2021 m. gegužės 31 d. reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokole Nr. IBPS-V-1227035-21 užfiksuota, kad pateikti D. K. automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo dokumentai: registracijos liudijimas, techninės apžiūros rezultatų ataskaita, civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas, bei D. K. vairuotojo pažymėjimas. Dokumentų kopijos pridėtos prie ikiteisminio tyrimo bylos (1 t., b. l. 70-78).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, o 2 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui. Pagrindžiant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 294 straipsnio 2 dalį turi būti nustatyta ne tik psichinė ar fizinė prievarta, bet ir tokia prievarta padaryta didelė žala nukentėjusiajam ar jo artimam žmogui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-183/2012, 2K-150/2013 ir kt.). Panaudotos prievartos (psichinės ar fizinės) pobūdis nulemia ir atsiradusių padarinių rūšį – fizinė ar psichinė žala. Savavaldžiavimo padariniai, tokie kaip didelė žala, turi būti konstatuojami ne formaliai, bet motyvuotai atskleidžiant jų pobūdį, turinį, pavojingumo laipsnį ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-693/2016). Įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011).

Paties kaltinamojo parodymais ir prisipažinimu, o taip pat nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais įrodyta, kad E. B. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą savo teisę gauti iš nukentėjusiojo A. P. 500,00 Eur skolą ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Kad kaltinamasis savavaldžiavo panaudodamas fizinę prievartą nukentėjusiajam, kad kaltinamojo veiksmais buvo padaryta didelės žalos, rodo jo veiksmų pobūdis ir pavojingumas – nukentėjusiajam tamsiu paros metu, suduodamas kumščiais bei kojomis ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas, nukentėjusiajam pargriuvus ant žemės, kumščiais ir kojomis sudavus ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarė A. P. paviršinį odos nubrozdinimą kaktoje, nosies kaulų lūžimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą. Fizinės žalos mastas nustatytas byloje esančiu objektyviu įrodymu – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvada Nr. G 144/2020(10). Kaltinamasis, žinodamas, kad nukentėjusysis nepripažįsta jo reikalaujamo sumokėti įsiskolinimo, nutarė savavališkai vykdyti ginčijamą savo teisę nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos, tuo tikslu panaudodamas fizinę prievartą nukentėjusiojo atžvilgiu. Išdėstyto pagrindu, darytina išvada, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 294 straipsnio 2 dalį.

Prokurorė pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo siūlė kaltinamajam skirti 45 parų arešto bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 30 parų arešto bausmę. Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka ir su siūloma bausme, jos dydžiu (2 t., b. l. 119).

BK 294 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos arešto arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad jis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, kurio pagrindinis objektas – valdymo tvarka, o papildomas (fakultatyvus) – žmogaus sveikata, t. y. vienas labiausiai baudžiamojo įstatymo saugomų teisinių gėrių. Jo padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės: kaltininkas prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir kaltininkas savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, jog jis neteistas (2 t., b. l. 106-108), administracine tvarka nebaustas (2 t., 109), nedirba (2 t., b. l. 111), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2 t., b. l. 112), atlygino Kauno teritorinė ligonių kasos civiliniu ieškiniu prašytą priteisti žalą.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikaltimus, numatyto arešto dydžio vidurkį, t. y. 45 parų arešto bausmę (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė bei jos atlikimo tvarka, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraujanti proporcingumo bei teisingumo principams. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, kaltę pripažino, atlygino civiliniu ieškiniu prašomą priteisti žalą, atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė, nebaustas už administracinius nusižengimus, yra jauno amžiaus, taigi, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, kad šiuo metu nėra būtina kaltinamąjį izoliuoti nuo visuomenės. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtinas šešių mėnesių terminui, paskiriant bausmės atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą.

Kaltinamajam E. B. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas (2 t., b. l. 99-103), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 96-98), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnyje nustatyta tvarka: baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, dujinis žiebtuvėlis, pagal 2021 m. birželio 2 d. kvitą B, serija ŠAP Nr. 0008917, saugomas Šiaulių AVPK Aptarnavimo skyriuje (b. l. 58), sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nukentėjusysis civilinio ieškinio nepareiškė, Kauno teritorinė ligonių kasa ieškinio atsisakė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimties) parų areštą. Arešto bausmę atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 5 bei 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti šešiems (6) mėnesiams, ir paskirti E. B. bausmės atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą, nustatant jo buvimo vietą probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu, buvimo laiką – nuo 22.00 valandos iki 06.00 valandos, bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Iki bausmės vykdymo pradžios E. B. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, dujinį žiebtuvėlį, pagal 2021 m. birželio 2 d. kvitą B, serija ŠAP Nr. 0008917, saugomą Šiaulių AVPK Aptarnavimo skyriuje, sunaikinti

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.