- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-24
- Bylos Nr.
- Ik-2167-189/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02529-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Irena Paulauskienė, Bronius Januška
- Pareiškėjas
- D. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
- Kategorijos
- 6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjas Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės, Henriko Sadausko,
atsakovės Lietuvos valstybei, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei Eglei Lazauskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja su skundu (b. l. 1-9) ir patikslintu skundu (b. l. 61-71) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš valstybės moralinę (turtinę) žalą 5000 Lt (penkis tūkstančius litų), atsiradusią dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Trakų skyriaus vyr. specialistės nedarbingumo kontrolei A. Z. neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjos priimti reikalavimai pagal 2012-02-09 nutartį (b. l. 95-96).
Nurodė, jog 2010-10-20, pareiškėja gavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Trakų skyriaus (toliau – VSDFV Trakų skyrius) 2010-10-18 raštą Nr. (8.143)3R-8295 „Dėl elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimo“ (b. l. 17), kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėja, būdama laikinai nedarbinga ir turėdama tai patvirtinančius nedarbingumo pažymėjimus serija ED Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (nedarbingumo laikotarpis nuo 2010-09-14 iki 2010-09-24) 2010-09-20 mokėsi, laikė egzaminą/įskaitą. Rašte taip pat buvo nurodyta, kad pareiškėja turėtų atvykti į VSDFV Trakų skyrių ir pateikti paaiškinimą.
Nesutikdama su priimtu VSDFV Trakų skyriaus raštu pabrėžė, jog laikino nedarbingumo metu taisyklių ji nepažeidė, o minėtame institucijos rašte išdėstyta informacija neatitiko tikrovės.
Teigia, jog institucija, išsiųsdama tokio turinio raštą prieš tai tinkamai neišsiaiškinusi kokiu būdu universitete įvyko dalykų užskaitymas, pažeidė pareiškėjos teises į gydymą ir socialinę apsaugą nedarbo metu, taip pat buvo įžeista jos garbė ir orumas, gadinama reputacija visuomenėje, sukelti dvasiniai išgyvenimai, gydymo įstaigoje buvo nutraukinėjamas gydymas, slepiamos ligos diagnozės bei kiti veiksniai, kurie pablogino pastarosios sveikatą.
Pažymėjo, jog bendraujant telefonu su VSDFV Trakų skyriaus vyr. specialiste A. Z., paaiškino, jog į skyrių rašyti paaiškinimo nevyks, nes jau ilgą laiką serga, blogai jaučiasi, taip pat patvirtino, kad studijuojanti Mykolo Romerio universitete, o 2010-09-20, jos laikino nedarbingumo metu, jai nedalyvaujant buvo atlikti dokumentų (diplomų) dalykų užskaitymai, apie kuriuos galinti pateikti universiteto pažymą.
Nurodė, jog dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo pareiškėjai teko patirti ir kitus nemalonumus kaip ligos diagnozės nuslėpimą, laikino nedarbingumo nepagrįstą netesimą bei teisinimąsi vadovybei. Teigia, jog apie tikrovės neatitinkančią informaciją, jog pareiškėja nedarbingumo metu laikė egzaminus, įskaitas, pati nežinojo, o darbovietėje ir gydymo įstaigoje žinojo, nes pareiškėjai eiliniam vizitui nuvykus į gydymo įstaigą šeimos gydytoja nepagrįstai nutraukė gydymą, aiškindama jog buvo atvykę VSDFV darbuotojai ir tikrino pareiškėjos sveikatos kortelę. Mano, jog tuo buvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - Konstitucija) 21 str. 3 d. nuostata, o gydytoja suteikusi informaciją apie pacientės sveikatą pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.736 str. reikalavimus, nutraukdama gydymą pažeidė Konstitucijos 53 str. 1 d., Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 33 str. reikalavimus. Taip pat nurodė, kad buvo slepiama pareiškėjos ligos diagnozė, nes šią aplinkybę patvirtino 2010-09-24 gydytojos rentgenologės įrašas pareiškėjos plaučių nuotraukos aprašome, kad plaučiai, jų šaknys, sinusai, diafragma be patologijos. Tačiau gydytojai vėliau pakartotinai apžiūrėję pareiškėjos plaučius, ištyrę nuotrauką konstatavo, kad pareiškėja yra serganti, jai yra užsitęsęs ūminis bronchitas, nusilpusi imuninė sistema, laikosi uždegimas (b. l. 26-28). Pažymėjo, jog būtent dėl VSDFV Trakų skyriaus veikimo buvo daroma įtaka gydymo įstaigoms, klastojamos diagnozės ir nutraukiamas bei uždelstas gydymas, nes tai, kad diagnozė buvo suklastota įrodo kitų pareiškėją tyrusių gydytojų (gydytojos D.M. P., R. V.) diagnozės. Pareiškėja peršalimo ligomis sirgo 160 dienų iš eilės, dėl ilgai trunkančios ligos patyrė miokardą.
Pažymėjo, jog nors ir gavo VSDFV Trakų skyriaus 2010-11-03 raštą Nr. (8.143)3R-8847 (b. l. 32), kuriuo pareiškėja buvo informuota, kad nedarbingumo metu taisyklių nepažeidė, tačiau tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas jau buvo sukėlęs pasekmes, t. y. ligos diagnozių klastojimas, nepagrįstas gydymo nutraukimas, reputacijos sugadinimas, dvasiniai išgyvenimai, nepasitikėjimas gydymo įstaigomis, įžeista garbė ir orumas. Pabrėžė, jog VSDFV Trakų skyriaus vyr. specialistė A. Z. savo veikimu (2010-10-18 rašto parengimas, pareiškėjos medicininės kortelės tikrinimas) pažeidė Konstitucijos 5 str. 3 d., 21 str. 3 d., 22 str. 3 d., 29 str. 1 d., 22 str. 4 d., 53 str. 1 d., CK 6.246 str. reikalavimus.
Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė skunduose bei raštu išdėstytame pranešime teismui nurodytus argumentus. Papildomai teismo posėdžio metu paaiškino, kad Sodra pažeidė tikrinimo procedūrą ir Sodros taisykles. Tikrinant kortelę niekas nesigilino, ar pareiškėja tikrai serga. Kadangi dėl neteisėtų Sodros veiksmų ligos eiga užsitęsė iki penkių mėnesių, be to, reikėjo pirkti vaistus, išsivystė širdies nepakankamumas, atsirado pagrindas į žalos atlyginimą.
Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepimo (b. l. 98-101) argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Dėl VSDFV Trakų skyriaus vyr. specialistės (nedarbingumo kontrolei) A. Z. neteisėtų veiksmų, t. y. dėl tikrovės neatitinkančios informacijos apie pareiškėją paskleidimo nurodė, jog pareiškėjos teiginys, kad A. Z. apie pareiškėją žinias paskleidė darbovietėje ir gydymo įstaigoje yra nepagrįstas, nes VSDFV Trakų skyriaus 2010-10-18 raštas dėl elgesio taisyklių pažeidimo buvo adresuotas ir išsiųstas asmeniškai pareiškėjai. Dėl sveikatos kortelės tikrinimo be pagrindo nurodė, kad VSDFV Trakų skyriaus vyr. specialistė tikrindama pareiškėjos medicininę kortelę veikė nepažeisdama jos tiesioginę veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų nustatyta tvarka. Be to, ši funkcija yra numatyta VSDFV teritorinių skyrių vyriausiųjų specialistų pareigybės aprašymuose. Nesutikdami su pareiškėjos argumentais dėl tikrovės neatitinkančios informacijos pažymėjo, kad VSDFV Trakų skyriuje buvo gauta informacija, kad pareiškėja 2010-09-20 mokėsi (laikė egzaminą/įskaitą), todėl dėl šio fakto ir prašė pateikti paaiškinimą. Ir tik nustatę (gavus pažymą iš Mykolo Romerio universiteto), kad pažeidimas nebuvo padarytas, pareiškėjai buvo paskirta pašalpa.
Dėl reikalavimo priteisti 5000 Lt moralinės (turtinės) žalos nurodė, kad šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad VSDFV Trakų skyriaus vyr. specialistė savo veiksmais padarė pareiškėjai moralinę (turtinę) žalą, kadangi pastaroji išsiųsdama pareiškėjai 2010-10-18 raštą dėl elgesio taisyklių nedarbingumo metu padaryto pažeidimo, veikė jai teisės aktų nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, papildomai nurodė, kad įstatymas numato, jog siekiant nustatyti, ar asmuo tikrai serga, tam yra sudaromos gydytojų konsultacinės komisijos, taip buvo padaryta ir šiuo konkrečiu atveju. Pažymėjo, kad atskirų pasižadėjimų dėl informacijos paskleidimo Sodros darbuotojai nepasirašo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjai moralinę (turtinę) žalą, kurią ji patyrė dėl neteisėtų VSDFV Trakų skyriaus vyr. specialistės veiksmų, kurie pasireiškė tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimu apie tai, jog pareiškėja, nedarbingumo laikotarpiu, t. y. nuo 2010-09-14 iki 2010-09-24, būtent 2010-09-20 mokėsi, laikė egzaminą/įskaitą ir kas šiuo atveju sąlygojo neigiamą pareiškėjos reputaciją visuomenėje, garbės ir orumo pažeminimą, gydytojų klaidinimą (pasekmė - nepagrįstai uždarytas nedarbingumas), diagnozės slėpimą, dėl ko gydymas buvo neefektyvus ir kuris vėliau prailgino tolimesnį gydymosi laiką ir žymiai pakenkė sveikatai.
Byloje pateikta rašytine medžiaga nustatyta, kad pareiškėja 2010-09-27 VSDFV Trakų skyriui pateikė prašymą dėl ligos pašalpos skyrimo už laikotarpį nuo 2010-09-07 iki 2010-09-24 (II t. b. l. 6-7). Skaičiuojant ligos pašalpą buvo gautas Mykolo Romerio universiteto pranešimas, kad pareiškėja 2010-09-20 universitete laikė egzaminą. VSDFV Trakų skyrius 2010-10-18 raštu Nr. (8.143)3R-8295 „Dėl elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimo“ informavo pareiškėją apie tai, kad Trakų skyrius gavo informaciją, kad pareiškėjai būnant laikinai nedarbingai ir turinčiai šią aplinkybę patvirtinančius nedarbingumo pažymėjimus serija ED Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėja 2010-09-20 mokėsi, laikė egzaminą/įskaitą. Minėtu raštu, pareiškėja taip pat buvo paprašyta atvykti į VSDFV Trakų skyrių ir dėl nurodytų aplinkybių pateikti paaiškinimą. Pareiškėja 2010-10-25 atsakyme į gautą raštą 2010-10-18 Nr. (8-143)-3R-8295 (b. l. 20) nurodė, jog informacija apie elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimą yra nepagrįsta ir neteisinga, nes pareiškėja visą gydymo laikotarpį laikėsi gydytojo rėžimo ir niekur nebuvo išvykusi. Tuo pačiu prašė pateikti tokios informacijos ar fakto pateikimo pagrindą. VSDFV Trakų skyriaus vyr. specialistė 2010-10-15 atliko pareiškėjos medicininių dokumentų patikrinimą už laikotarpį nuo 2010-09-14 iki 2010-09-20 ir kurio metu buvo nustatyta, kad nedarbingumo pažymėjimas pareiškėjai už minėtą laikotarpį buvo išduotas pagrįstai. Pareiškėja VSDFV Trakų skyriui pateikė 2010-10-25 pažymą apie studijas Nr. 17T15-114 (b. l. 31), kurioje nurodyta, jog pareiškėjai 2010-09-20 buvo įskaityti dalykai laikyti Klaipėdos universitete ir Mykolo Romerio universitete magistrantūros studijose. VSDFV Trakų skyrius atsižvelgdamas į surinktą informaciją (patikrinus medicininius dokumentus, įvertinus nedarbingumo pažymėjimo išdavimo pagrįstumą, pažymą gautą iš universiteto), 2010-11-03 raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (8.143)3R-8847 informavo pareiškėją, kad nedarbingumo pažymėjimai buvo išduoti pagrįstai ir elgesio taisyklės nedarbingumo metu pažeistos nebuvo (b. l. 32). Tuo pagrindu pareiškėjai buvo išmokėta pašalpa.
Pažymėtina, jog pareiškėjos tiek skunde, tiek patikslintame skunde, posėdžio metu, bei posėdžio metu pateiktame rašytiniame pranešime išskirtos aplinkybės, kaip pagrindas informacijos paskleidimui visuomenėje įrodyti, t. y.: pareiškėjos kaimynės informavimas, jog pareiškėja paskambintų į polikliniką, nes Sodra negali prisiskambinti; informacija gauta iš registratūros, kad pareiškėja 2010-09-27 13.00 val. nukreipta į gydytojų komisiją; pusseserės atvykimas į namus ir domėjimasis pareiškėjos mokslais; kolegų klausinėjimas dėl susiklosčiusios situacijos; netikėtas mamos atvykimas pas pareiškėją į namus; keistas buvusios kultūros skyriaus darbuotojos klausinėjimas apie pareiškėjos mokslus, nors ir patvirtina, kad apie pareiškėjos atžvilgiu susiklosčiusią situaciją (informacija apie egzamino laikymą nedarbingumo metu) tam tikriems asmenims tapo žinoma, tačiau, šiuo atveju, tai nėra reikšminga, nes ginčo dalykas byloje pirmiausia yra būtent VSDFV Trakų skyriaus darbuotojų neteisėtų veiksmų fakto nustatymas, kuriais pareiškėjos teigimu buvo padaryta žala, todėl iš kur, apie pareiškėjos mokymąsi sužinojo kiti asmenys, kas taip pat pareiškėjai (kaip ji pati teigia) sukėlė neigiamas emocija, ir kartu sąlygojo sveikatos pablogėjimą, nagrinėjamu atveju nebus vertinama, nes tai neįeina į nagrinėjamo ginčo apimtį. Šiuo atveju bus sprendžiama dėl VSDFV institucijos darbuotojų atliktų veiksmų.
Žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo pagrindus, dydį ir būdus nustato Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. Civilinio kodekso nuostatos taip pat reglamentuoja žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo tvarką.
Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Atsakomybės subjekto ypatumai (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms, t. y.: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Šios įstatymo normos prasme terminas „valdžios institucija“ (CK 6.271 str. 2 d.) reiškia bet kokį viešosios atsakomybės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas; sąvoka „aktas“ (CK 6.271 str. 3 d.) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris daro tiesioginę įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 str. nuostatomis, gali būti tenkinamas tik nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: pareiškėjos nurodytos valdžios institucijos (VSDFV Trakų skyriaus darbuotojų) neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, institucijai pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Šiuo atveju VSDFV Trakų skyriaus darbuotojų veiksmų neteisėtumui CK 6.271 str. prasme konstatuoti svarbu nustatyti, jog darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.). Be to, sprendžiant dėl minėtos valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė pareiškėjos, teigiančios, kad ji dėl tokių veiksmų patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (užsitęsęs gydymas, žymiai pablogėjusi sveikata) atsirado būtent dėl VSDFV Trakų skyriaus, darbuotojos (A. Z.) neteisėtų veiksmų (tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas).
Konstitucinis Teismas, be kita ko, yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Todėl atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 str. esminė sąlyga - neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, nagrinėjant ginčą dėl žalos atlyginimo nustatinėjamas pirmiausia. Minėtos sąlygos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 str. kontekste byloje yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų deliktinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Tuomet pareiškėjos argumentai ir pateikti įrodymai apie patirtą neturtinę žalą (sukeltas atitinkamas pasekmes) ir jų priežastinį ryšį su skundžiamos valdžios institucijos neteisėtais aktais nagrinėjamoje byloje turėtų būti vertinami pagal įrodymų vertinimo taisykles tuo atveju, jei būtų konstatuotas valdžios institucijos veiksmų neteisėtumas.
Asmenis, draudžiamus ligos ir motinystės socialiniu draudimu, teisę į draudimo pašalpas, jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (toliau – LMSDĮ, 1 str.) ginčui aktuali redakcija nuo 2010-07-01 iki 2011-01-01)). Asmenims, pažeidusiems gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos režimą, ligos pašalpa gali būti neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos Vyriausybės tvirtinamų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų nustatyta tvarka (LMSDĮ 15 str. 2 d.). Minėta įstatymo nuostata suteikia VSDFV skyriams nustačius, elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimus nemokėti ligos pašalpos. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-07-21 įsakymu Nr. V-653/A1-356 patvirtintos Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taiklių 51.5 p. nurodyta, kad elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimais laikoma, kai laikinai nedarbingu pripažintas asmuo dirba , mokosi, keliauja. Elgesio taisyklių pažeidimus turi teisę nustatyti Fondo valdybos ar jos teritorinių skyrių vyriausiasis specialistas (nedarbingumo kontrolei), remdamasis dokumentais, patvirtinančiais elgesio taisyklių pažeidimus (54 p.). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010-07-21 įsakymu Nr. V-306 patvirtintose Ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų, žalos atlyginimo skyrimo ir mokėjimo, nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje) ir profesinių ligų pripažinimo draudiminiais įvykiais, draudimo sumų apskaičiavimo bei nedarbingumo kontrolės taisyklėse (toliau – Taisyklės) nustatytas reikalavimas teritoriniam skyriui kontroliuoti elektroninių pažymėjimų išdavimo pagrįstumą bei teisėtumą, vyriausiesiems specialistams (nedarbingumo kontrolei) atliekant patikrinimus asmens sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat dalyvauti asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinės komisijos posėdžiuose (Taisyklių 41 p.). Patikrinimai asmens sveikatos priežiūros įstaigose yra atliekami prieš tai teritoriniame skyriuje gavus informaciją apie asmenų elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimus (Taisyklių 51 p., 51.2. p.). Taisyklės nereglamentuoja išimčių, kuriais atvejais teritorinio skyriaus specialistai (nedarbingumo kontrolei) galėtų nagrinėti pažeidimą neatliekant patikrinimo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (asmens medicininės kortelės tikrinimas). Analizuojant paminėtas nuostatas darytina išvada, kad visos socialinio draudimo mokamos išmokos yra susijusios su socialinio draudimo įstaigų specialistų atliekamais procesiniais veiksmais (apskaičiavimo, mokėjimo sąlygos, elektroninių pažymėjimų išdavimo priežiūra, informacijos rinkimas, pažeidimų nustatymas, pažeidimų tyrimas, išvados dėl išmokos mokėjimo/nemokėjimo priėmimas).
Įvertinus ginčo atvejį vaizduojančias faktines aplinkybes darytina išvada, kad VSDFV Trakų skyrius gavęs informaciją (informacija teikiama pagal VSDFV ir Mykolo Romerio universiteto pasirašytą Asmens duomenų teikimo sutartį), jog pareiškėja 2010-09-20, turėdama nedarbingumo pažymėjimą (nedarbingumo laikotarpis nuo 2010-09-07 iki 2010-09-24), Mykolo Romerio universitete laikė egzaminą, pagrįstai sureagavo tuo pagrindu pradedama tyrimą (tiek telefonu, tiek raštu prašydama pareiškėjos pateikti paaiškinimą dėl laikyto egzamino). Tokią pareigą VSDFV teritoriniams skyriams yra nustatęs Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas (toliau – VSDĮ), kurio 31 str. 1 d. 14 p. nustatyta, kad VSDFV teritoriniai skyriai privalo kontroliuoti nedarbingumo pažymėjimų išdavimo ir tęsimo teisėtumą bei pagrįstumą (laikinojo nedarbingumo nustatymo teisėtumą ir pagrįstumą). Todėl institucija, pareiškėjos atžvilgiu pradedama tyrimą, nepažeidė jai teisės aktais nustatytos pareigos. Kaip numatyta VSDĮ 36 str. 1 d. Fondo valdyba ir Fondo valdybos teritoriniai skyriai turi teisę tikrinti dokumentus, kuriais grindžiamos jų administruojamos socialinio draudimo įmokos ir socialinio draudimo išmokos. Ginčo atveju, VSDFV Trakų skyriaus specialistai tikrindami pareiškėjos sveikatos kortelę tik vykdė jiems įstatymo nuostatose įtvirtintas pareigas, siekiant ištirti ir nustatyti teisingas išvadas. Todėl institucijos specialistai atlikdami pareiškėjos asmens sveikatos kortelės tikrinimą priešingų, nei numato įstatymai veiksmų neatliko. Tuo labiau, kad atlikus tyrimą (įvertinus pareiškėjos pateiktą Mykolo Romerio universiteto pažymą, pareiškėjos paaiškinimą, ištyrus duomenis esančius pareiškėjos medicininėje kortelėje) buvo nustatyta, kad pareiškėjai nedarbingumo pažymėjimai buvo išduoti pagrįstai, o pareiškėja elgesio taisyklių nedarbingumo metu nepažeidė. Teisės aktai taip pat nenumato, kad, prieš pradedant tyrimą, kiekvienu atveju privalu pranešti asmeniui apie jo atžvilgiu dėl vienokių ar kitokių priežasčių pradedamą atlikti tyrimą, todėl pareiškėjos argumentai, jog VSDFV Trakų skyriaus specialistai, apie pradedamą atlikti tyrimą turėjo pranešti pareiškėjai, nagrinėjamu atveju, nėra reikšmingi.
Iš pareiškėjos skundų ir paaiškinimų argumentų matyti, kad moralinė (turtinė) žala kildinama būtent iš VSDFV Trakų skyriaus specialistų neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimu. Atkreiptina, jog socialinių išmokų priežiūrą atliekanti institucija, gavusi informaciją apie asmens elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimą, atlikdama išsamų patikrinimą veikė (prašė paaiškinimo, tikrino asmens sveikatos kortelę) teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjos išdėstyti argumentai, jog aplinkybės, kaip: suklastota (pareiškėjos teigimu) pareiškėjos plaučių rentgeno nuotrauka; pareiškėjai blogai jaučiantis nutrauktas nedarbingumas; įrašas asmens sveikatos kortelėje, jog pareiškėjos plaučiai, jų šaknys, sinusai, diafragma be patologijos, laikytinas kitų asmenų reakcijos į pradėtą pareigūnų atliekamą tyrimą pasekmė, todėl šiuo atveju, pareigūnų procesiniai veiksmai, atliekant tyrimą nepagrįstai pareiškėjos traktuotini, kaip veiksmai, kurių pagrindu pareiškėjai buvo padaryta žala.
Išdėstytų įstatymų nuostatų kontekste, vertinant pareiškėjos skundų, paaiškinimų argumentus ir ištyrus šiuos argumentus patvirtinančius įrodymus darytina išvada, kad VSDFV Trakų skyriaus specialistų veiksmuose nėra konstatuotų neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjos skundų reikalavimas dėl moralinės (turtinės) žalos atlyginimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
atmesti pareiškėjos D. V. skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.