- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-01
- Bylos Nr.
- 2A-413-881/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02300-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Rūta Burdulienė, Vaclovas Paulikas
- Atsakovas
- J. B., R. D.
- Ieškovas
- V. M.
- Kategorijos
- 2.3.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaclovo Pauliko,
Viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. B. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-114-424/2015 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovėms J. B. ir R. D. dėl bendraturčių teisių įgyvendinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: D. M., T. M., L. M., Trakų rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. M. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas leisti jam baigti įrengti palėpę adresu (duomenys neskelbtini), be bendrasavininkių J. B. ir R. D. sutikimo ir įpareigoti atsakoves netrukdyti atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), inventorizaciją. Nurodė, kad 1993 metais iš Trakų rajono savivaldybės gavo leidimą įsirengti papildomą kambarį virš savo buto Nr. 2, esančio name adresu (duomenys neskelbtini). Šiame name kiti butai nuosavybės teise priklauso atsakovėms R. D. ir J. B.. Trakų rajono savivaldybė dalyje namo palėpės įrengė butą, kuriame apgyvendino M.. 1997 metais ieškovas pradėjo įrenginėti palėpę, tačiau šeimai iširus darbai sustojo. 2007 m. sukūrė naują šeimą ir, gavęs žodinį sutikimą iš atsakovės R. D., tęsė palėpės įrengimo darbus. Tačiau atsakovės J. B. iškviestas statybos inspektorius sustabdė darbus, nes nebuvo parengtas projektas ir negautas Trakų r. sav. architektūros skyriaus statybos leidimas statybai. Atsakovė J. B. pareiškė, kad likusi palėpės dalis turi būti padalinta tarp trijų savininkų. Šiuo metu jo 4 asmenų šeima gyvena 15 kv. m. kambaryje su 15 kv. m. virtuve. Jau yra gauti M. ir atsakovės R. D. sutikimai. Be to, siekdamas išsiaiškinti, koks yra palėpės teisinis statusas, 2008 m. ieškovas kreipėsi į Trakų rajono savivaldybę, kur jam buvo paaiškinta, kad yra pateiktas užsakymas pastato inventorizacijai atlikti, tačiau pastato inventorizacija nebuvo atlikta. Tuomet jis pats ėmėsi iniciatyvos, kad būtų inventorizuotos pastato patalpos ir apibrėžtas patalpų teisinis statusas. Be palėpės name dar yra rūsys, į kurį atsakovė J. B. neleidžia nei jo, nei inventorizaciją atliekančių specialistų. Esant neapibrėžtam patalpų teisiniam statusui, ieškovas negali įrengti palėpės.
Atsiliepimas
Atsakovė J. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes jokio prašymo leisti ieškovui įsirengti palėpę oficialiai nėra gavusi, taip pat nebuvo informuota apie planuojamą inventorizaciją, todėl negalėjo laiku pareikšti nuomonės dėl inventorizacijos atlikimo. Be to, nuosavybės teises į rūsį atsakovė įgijo 1992 m. rugsėjo 16 d. buto pirkimo-pardavimo sutartimi, ir rūsys priklauso jai, kaip jos buto priklausinys. Posėdžio metu paaiškino, kad palėpe nesinaudoja nuo 1981 metų, į palėpę nepretenduoja ir neprieštarauja, kad ieškovas ją įsirengtų. Dėl pastato inventorizacijos neprieštaravo ir nurodė, jog kadastro matavimus atliekančius specialistus į rūsį įleis.
Atsakovė R. D. su ieškiniu sutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį tenkino – leido ieškovui rengti kambario palėpėje, adresu (duomenys neskelbtini), įrengimo projektą be bendrasavininkių sutikimo; įpareigojo atsakovę J. B. netrukdyti ieškovui atlikti pastato, esančio (duomenys neskelb, patalpų inventorizaciją; priteisė ieškovui iš atsakovės J. B. 378,15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad pagal CK 4.82 straipsnį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. CK 4.75 straipsnis nustato, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama tik bendraturčių sutarimu. Taigi, ir palėpės patalpos yra bendroji butų savininkų (šioje byloje – šalių) nuosavybė, todėl statybos darbams palėpėje atlikti yra būtinas bendrasavininkių sutikimas. 1993 m. liepos 21 d. potvarkiu Nr. 193v Trakų rajono valdyba leido V. M. išplėsti gyvenamąjį plotą įrengiant palėpę virš jo buto. Šis leidimas yra galiojantis. Be to, 2014 m. rugpjūčio 21 d. gautas R. D. notariškai patvirtintas sutikimas įrengti palėpę virš V. M. priklausančių gyvenamųjų patalpų, o J. B. teismo posėdyje taip pat neprieštaravo, kad ieškovas įrengtų palėpę, bei nurodė, kad netrukdys inventorizuoti namo patalpas. Todėl teismas nurodė nematantis kliūčių V. M. įsirengti jau pradėtą palėpę ir ieškinį tenkino.
Įvertinęs šalių procesinį elgesį, t. y. tai, kad atsakovės R. D. sutikimas dėl palėpės įrengimo buvo gautas 2014 m. rugpjūčio 21 d., t. y. iki ieškinio padavimo teismui 2014 m. rugsėjo 9 d., teismas sprendė, kad R. D. atsakove buvo patraukta nepagrįstai. Tuo tarpu atsižvelgęs į atsakovės J. B. procesinį elgesį, t. y. kad iš esmės neginčydama ieškovo teisės įrengi palėpę, ginčijo ieškinio reikalavimus, dėl ko ieškovas turėjo patirti atstovavimo teisme išlaidas, teismas nusprendė ieškovui iš atsakovės J. B. priteisti pusę išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti – 293 Eur – ir 85,15 Eur žyminio mokesčio išlaidų (CPK 93 str. 4 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė J. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, grąžinti atsakovei žyminį mokestį. Skundą grindžia šiais argumentais:
Atsiliepimas
1. Teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį, nes patenkino tik ieškinyje iškeltus reikalavimus, o atsakovės atsiliepime išdėstyto reikalavimo nepatenkino.
2. Byloje nėra jokių ieškovo statybas įteisinančių dokumentų. Trakų rajono valdybos 1993 m. liepos 21 d. potvarkiu Nr. 193v ieškovui leista praplėsti gyvenamąją patalpą įrengiant palėpę, tačiau tai nėra statybų leidimas, o tik pritarimas. Be to, ieškovas butą įsigijo tik 1994 metais.
3. Ieškovas, vykdydamas buto rekonstrukciją, nesilaikė įstatymų keliamų reikalavimų statybos techninei dokumentacijai rengti, laiku ir tinkamai ikiteismine tvarka nesikreipė į atsakovę, kaip namo bendraturtę, dėl sutikimo statyboms ir pažeidė CK 4.75 straipsnio 1 dalį bei nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (CPK 95 str. 1 d.). Tai, kad ieškovas nesilaikė statyboms keliamų reikalavimų, įrodo Trakų rajono savivaldybės mero 2012 m. vasario 3 d. raštas, kuriame ieškovui nurodyta teisės aktų nustatyta tvarka parengti kambario įrengimo techninį projektą ir kreiptis į Trakų rajono savivaldybės Architektūros skyrių dėl statybų leidimo gavimo. Be to, Trakų rajono savivaldybės administracijos 2012 m. kovo 12 d. rašte ieškovui nurodyti įstatymai ir teisės aktai, kuriais vadovaujantis rengiamas statybų projektas. Nagrinėjamoje byloje nei projektinių sprendinių, nei bendraturčių atidalinimo iš bendrosios nuosavybės projekto, nei kreipimosi į bendraturčius ikiteismine notarine tvarka nėra, todėl ieškinys turėjo būti atmestas.
4. Ieškovo per advokato kontorą atsakovei siųsta pretenziją dėl inventorizacijos atlikimo yra neteisėta, nes atsakovei priklauso nekilnojamojo turto nuosavybės teisės, be to, atsiliepime atsakovė teigė jos negavusi. Be to, tokio pobūdžio pranešimus, pavyzdžiui, dėl statinio tyrinėjimo darbų, Statybos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 punkto nustatyta tvarka turi teisę siųsti tik su statinio tyrinėjimo darbais susiję asmenys, nurodydami tikslą, atvykimo datą ir laiką. Asmuo, jeigu iš anksto tinkamai ir laiku neinformuotas, turi teisę į jam priklausančias patalpas neįleisti (Konstitucijos 22 str. 1 d.). Iš byloje surinktų dokumentų, Pastato inventorinių žinių matyti, kad gyvenamajame name yra rūsys, o pastatas inventorizuotas. Atsakovė atsiliepime įrodinėjo, kad rūsys priklauso jos butui, o skundžiamame sprendime neminima, kad tai yra ir ieškovo bendroji nuosavybė. Todėl ieškovas neturi teisės atsakovės nuosavybės teise valdomose patalpose atlikti inventorizacijos.
Šalies argumentai
5. Ieškovo ieškinyje nėra nurodyta suma, nuo kurios turėtų būti skaičiuojamas žyminis mokestis, todėl žyminio mokesčio suma nepagrįsta. Be to, teismo sprendime nurodyta, kad teismo išlaidos priteisiamos per pusę, tačiau iš atsakovės priteista visa žyminio mokesčio suma. Į bylą atsakovė patraukta neteisėtai, ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nesąžiningai pareiškė ieškinį, todėl teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėtų būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. M. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovo teigimu, iš apeliacinio skundo teksto darytina išvada, kad Trakų rajono apylinkės teismo sprendimas skundžiamas dėl ieškovo naudai iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė sutiko su ieškiniu, tačiau savo sutikimą patvirtinti raštu atsisakė, palikdama teismui išspręsti ginčą teismo nuožiūra; pritarė tam, kad ieškovas galėtų įsirengti palėpę. Atsakovė turėjo galimybę pateikti teismui priešieškinį ir iškelti savo reikalavimus, tačiau tinkamai jokių reikalavimų nepateikė, todėl teismas pagrįstai jų netenkino.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).
Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas leido ieškovui rengti kambario palėpėje įrengimo projektą be bendrasavininkių sutikimo bei įpareigojo apeliantę netrukdyti ieškovui atlikti pastato patalpų inventorizaciją, taip pat priteisė ieškovui iš apeliantės 378,15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Apeliantės teigimu, teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes patenkino tik ieškinyje iškeltus reikalavimus, o atsakovės atsiliepime išdėstyto reikalavimo nepatenkino.
CPK 265 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Nagrinėjamoje byloje apeliantė nebuvo pareiškusi savarankiškų materialiųjų teisinių reikalavimų, o jos atsiliepime į ieškinį išdėstytas prašymas atmesti ieškinio dalį dėl rūsio inventorizacijos atlikimo yra procesinio pobūdžio prašymas, kurio teismui nebuvo pagrindo spręsti sprendimo rezoliucinėje dalyje. Dėl išdėstytų priežasčių apeliantės argumentai dėl CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimo atmetami kaip nepagrįsti.
Apeliantė taip pat teigia, kad byloje nėra jokių palėpės statybas įteisinančių dokumentų, kad ieškovas nesilaikė statyboms keliamų reikalavimų.
Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė neginčijo ieškovo atliekamų palėpės įregimo darbų teisėtumo, nurodė, kad į palėpę nepretenduoja ir neprieštarauja jos įrengimui. Tai buvo oficiali apeliantės procesinė pozicija, į kurią atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą. Taigi apeliaciniame skunde teigdama, kad ieškovas palėpės statybos darbus vykdo ne pagal įstatymų reikalavimus, apeliantė keičia savo procesinę poziciją byloje, kas, remiantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, yra savarankiškas pagrindas apeliantės apeliacinį skundą atmesti.
Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas, pagal byloje pareikštus reikalavimus, buvo palėpės įrengimo poveikis kitų bendraturčių teisėms ir teisėtiems interesams. Pastarieji, įskaitant pačią apeliantę, pareiškė, kad palėpės įrengimui neprieštarauja. Tuo tarpu vertinti palėpės įrengimo darbų atitikimą kitiems normatyvinių statybos techninių dokumentų bei teisės aktų reikalavimams teismas neturi pagrindo, nes tai yra atitinkamų valstybės ir savivaldybių institucijų prerogatyva.
Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį teisme, nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos.
Apeliantės nurodomas CK 4.75 straipsnis (jo pirma dalis) numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Taigi pagrindas kreiptis į teismą yra bendro sutarimo nebuvimas. Nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė, kad iki ieškovo kreipimosi į teismą tokio susitarimo tarp bendraturčių būta, t. y. nepaneigė ieškovo nurodytų aplinkybių, kad bendraturčiai dėl palėpės įrengimo nesutarė, todėl spręsti, kad ieškovas, kaip teigia apeliantė, nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, nėra faktinio pagrindo.
Apeliantė taip pat ginčija teismo sprendimo dalį, kuria teismas įpareigojo apeliantę netrukdyti ieškovui atlikti pastato patalpų inventorizaciją.
Statinių inventorizacijos (arba kitaip – kadastrinių matavimų) paskirtis yra statinio rodiklių, tokių kaip dydžio, vertės, fizinės būklės, pakitimų ir kt., fiksavimas. Poreikį atlikti naują ginčo pastato inventorizaciją nagrinėjamu atveju yra konstatavusi Trakų rajono savivaldybė dar 2008 m. gruodžio 8 d. ieškovui parengtame atsakyme dėl palėpės įrengimo. Taigi spręsti, kad ieškovas nepagrįstai prašo leisti jam atlikti (organizuoti) minėtą inventorizaciją, nėra jokio pagrindo. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad, tenkinus ieškovo reikalavimą, būtų inventorizuojamas ir namo rūsys, kuris, jos teigimu, jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju neturi, nes statinio kadastrinių matavimų byloje yra (ir turi būti) fiksuojami viso inventorizuojamo pastato (o ne tik pastato bendrų patalpų) duomenys (žr. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių IV skyrių).
Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkami išsprendė ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Apeliantės argumentai, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, jau buvo atmesti kaip nepagrįsti, o kiti apeliantės argumentai, kuriais ji ginčija bylinėjimosi išlaidų priteisimą, taip pat nėra pagrindas keisti sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo pareikštas ieškinys yra neturtinio pobūdžio, todėl ieškinio suma jame neturėjo būti nurodyta (CPK 135 str. 1 d. 1 p.). Be to, remdamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš apeliantės priteisia pusę ieškovo išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tuo tarpu priteistinos žyminio mokesčio sumos nemažino.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimų pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.
Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteisiamos (CPK 93 str. 1 d.).
Taip pat netenkinamas atsakovės prašymas dėl žyminio mokesčio grąžinimo, nes CPK 87 straipsnyje įtvirtintų žyminio mokesčio grąžinimo pagrindų nenustatyta.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.