Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Marytės Mitkuvienės ir Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „BV Domus“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. liepos 23 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, taip pat to paties teismo 2007 m. liepos 31 d. papildomo sprendimo, kuriuo atsakovui priteista dalis bylinėjimosi išlaidų, civilinėje byloje Nr. 2-452-479/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kevireneta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „BV Domus“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „Kevireneta“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „BV Domus“: 1) 120 181,82 Lt skolos; 2) 8 186,78 Lt delspinigių; 3) 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2006 m. lapkričio 2 d. su atsakovu sudarė statybinių medžiagų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 11-02, pagal kurią ieškovas įsipareigojo parduoti ir pateikti prekes, o atsakovas priimti prekes bei už jas atsiskaityti. Pagal 2006 m. gruodžio 5 d. PVM sąskaitą-faktūrą KEV Nr. 0010 atsakovui parduota prekių už 78 971,50 Lt, o pagal 2006 m. gruodžio 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą KEV Nr. 0011 - prekių už 41 210,32 Lt. Iš viso atsakovui parduota prekių už 120 181,82 Lt. Atsakovas už prekes nesumokėjo sutartyje nustatyta tvarka, todėl pagal sutarties 5.2 punktą turi mokėti delspinigius – 0,07 procento už kiekvieną uždelstą dieną nuo neapmokėtos sumos. Pagal 2006 m. gruodžio 5 d. PVM sąskaitą-faktūrą KEV Nr. 0010 atsakovas už laikotarpį nuo 2006 m. gruodžio 7 d. iki 2007 m. kovo 15 d. turi sumokėti 5 417,45 Lt delspinigių, o pagal 2006 m. gruodžio 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą KEV Nr. 0011 už laikotarpį nuo 2006 m. gruodžio 9 d. iki 2007 m. kovo 15 d. – 2 769,33 Lt delspinigių. Iš viso iš atsakovo priteistina 8 186,78 Lt delspinigių.

Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. liepos 23 d. sprendimu ieškovo UAB „Kevireneta” ieškinį atsakovui UAB „BV Domus” tenkino iš dalies - priteisė iš atsakovo ieškovui 60 090,91 Lt skolos bei 4 093,39 Lt delspinigių (viso 64 184,30 Lt), taip pat 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant palūkanas nuo 2007 m. sausio 29 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

Sprendime rašoma, kad 2006 m. lapkričio 2 d. statybinių medžiagų pirkimo-pardavimo sutartimi šalys susitarė dėl neterminuoto prekių pirkimo-pardavimo pagal sutarties sąlygas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad sutartis buvo vykdoma 2006 metų lapkričio mėnesį. Ginčas kilo dėl apmokėjimo už prekes, parduotas pagal 2006 m. gruodžio 5 d. ir 7 d. PVM sąskaitas-faktūras. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog liudytojas P. N. (buvęs atsakovo UAB „BV Domus“ direktorius) nurodė, kad 2006 m. gruodžio 5 d. ir 7 d. PVM sąskaitos-faktūros tebuvo ieškovo pateiktas komercinis pasiūlymas, tačiau atsakovas atsisakė pirkti sąskaitose nurodytas prekes. Tas pačias aplinkybes nurodė ir atsakovo atstovas, tačiau teismas nesutiko su tokiais argumentais. Teismas sprendė, kad jeigu šalys 2006 metų lapkričio mėnesį atsiskaitė už prekes pagal PVM sąskaitas-faktūras, nėra pagrindo 2006 metų gruodžio mėnesio PVM sąskaitų-faktūrų vertinti kaip komercinių pasiūlymų. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įvykusį prekių arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo įformina PVM sąskaita-faktūra. Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad PVM sąskaitos-faktūros nenustato atsakovo pareigos mokėti už jose nurodytas prekes. Teismas nurodė, kad PVM sąskaitų-faktūrų pasirašymas patvirtina sutarties vykdymą, todėl ieškovas turi teisę reikalauti atsiskaityti už prekes. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad jis prievolę įvykdė tinkamai. Ieškovas prekes atsakovui turėjo perduoti pagal užsakymą, prekių pardavimas turėjo būti įformintas pasirašius prekės priėmimo dokumentus, tačiau tokių dokumentų ieškovas nepateikė. Taip pat ieškovas nepateikė prekių gabenimo važtaraščio, prekių kokybės pažymėjimo, o atsakovas, pasirašydamas PVM sąskaitas-faktūras, nepareikalavo, kad šie dokumentai būtų pateikti. Teismas sprendė, kad prievolė neįvykdyta dėl abiejų šalių kaltės. Ieškovo kaltę dėl netinkamo prievolės vykdymo patvirtina tai, jog ieškovas pardavė atsakovui prekes be konkretaus atsakovo užsakymo, nurodymo dėl prekių pristatymo vietos, ieškovas nepareikalavo atsakovo pasirašyti prekių priėmimo-perdavimo aktą, o atsakovas, pasirašydamas PVM sąskaitas-faktūras, įsipareigojo už prekes sumokėti, neturėdamas prekių gabenimo dokumentų bei prekių kokybės pažymėjimų. Nustačius abiejų šalių kaltę dėl netinkamo prievolės vykdymo, atsakovo atsakomybė gali būti mažinama. Teismas mažino atsakovo atsakomybę 50 procentų ir priteisė ieškovui iš atsakovo 60 090,91 Lt skolos bei 4 093,39 Lt delspinigių.

Teismas 2007 m. liepos 31 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovo UAB „Kevireneta” atsakovui UAB „BV Domus” 1 200 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Teismas pažymėjo, kad 2007 m. liepos 23 d. sprendimu ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies. Teismui atidėjus sprendimo paskelbimą ir išėjus priimti sprendimo buvo gautas atsakovo prašymas priteisti atstovavimo išlaidas. Kadangi priimant sprendimą teismas negalėjo remtis bylos nagrinėjimo metu neištirtais įrodymais, 2007 m. liepos 23 d. sprendimu atsakovo atstovavimo išlaidų klausimas nebuvo išspręstas. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovo atstovavimo išlaidos yra 2 400 Lt. Kadangi teismas ieškinį tenkino iš dalies (50 procentų), todėl atsakovui priteisė pusę atstovavimo išlaidų - 1 200 Lt.

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „BV Domus“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. liepos 23 d. sprendimą pakeisti – ieškovo UAB „Kevireneta“ ieškinį atmesti visiškai bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais :

Pagal 2006 m. lapkričio 2 d. statybinių medžiagų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 11-02, prekes pardavėjas turėjo pristatyti savo transportu tik pagal pirkėjo užsakymą per 24 valandas nuo užsakymo priėmimo (sutarties 2.1-2.2 p.). Prekė laikoma parduota pirkėjui nuo to momento, kai pirkėjas ar jo įgaliotas atstovas pasirašo prekės priėmimo dokumentus, gauna iš pardavėjo prekių gabenimo važtaraštį ir produkto kokybės pažymėjimą (sutarties 2.4, 3.2 p.). Pirkėjo pareiga apmokėti už prekes galėjo atsirasti tik po prekės pristatymo (sutarties 4.3 p.). Teismas nurodytų aplinkybių pagrindu padarė priešingą išvadą, kad atsakovas už negautas statybines medžiagas turi apmokėti pusę jų vertės. Teismas sprendimo dalį, kuria patenkino ieškinį, grindė prielaidomis, nes ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes.PVM sąskaitose-faktūrose nurodyto kiekio statybinių medžiagų įmonė neturėtų kur panaudoti ir sandėliuoti. Teismas įpareigojo ieškovą pateikti įrodymus, patvirtinančius prekių gabenimą ir perdavimą atsakovui, tačiau jis jų nepateikė. Buvęs atsakovo direktorius P. N. nurodė, kad pagal 2006 m. gruodžio 5 d. PVM sąskaitą-faktūrą KEV Nr. 0010 ir 2006 m. gruodžio 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą KEV Nr. 0011 prekių negavo, o sąskaitose pasirašė dėl ketinimo pirkti prekes. Šių PVM sąskaitų-faktūrų neteikė įmonės buhalterijai, o grąžino jas ieškovo darbuotojui R. S. . Ieškovo buhalterė parodė, kad ji tik kas dvi savaites gaudavo įmonės buhalterinius dokumentus, o krovinių nematė ir nežino, ar pagal nurodytas PVM sąskaitas-faktūras buvo perduotos prekės. Teismas nepašalino prieštaravimų tarp bylos įrodymų, neišsiaiškino, iš kur ieškovas pirko tokį didelį kiekį statybinių medžiagų, kur jas sandėliavo, kokiais pinigais apmokėjo, kada ir kokiu transportu pristatė atsakovui.Teismas be pagrindo netaikė CK 6.314 straipsnio 3 dalies. Ieškovas neįrodė, kad PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas statybines medžiagas turėjo, kad jas perdavė UAB „BV Domus“. Teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti iš atsakovo dalį prekių kainos. Teismas priėmė ieškinį neišsprendęs prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

Apeliaciniu skundu dėl papildomo teismo sprendimo atsakovas UAB „BV Domus“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. liepos 31 d. papildomą sprendimą pakeisti – priteisti iš ieškovo UAB „Kevireneta“ visas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Atsakovas nesutinka su papildomo teismo sprendimo dalimi, kuria nepriteista dalis atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo manymu, atsižvelgiant į bylos apimtį, į tai, kad byloje vyko keturi teismo posėdžiai, kad advokato išlaidos pagrįstos teisinės pagalbos sutartimi ir apmokėjimo dokumentais, teismas turėjo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo UAB „Kevireneta“ atstovas teikė atsiliepimą į atsakovo UAB „BV Domus“ apeliacinius skundus, tačiau teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 2 d. nutartimi atsiliepimą atsisakyta priimti, nustačius, kad atsiliepimas į apeliacinius skundus paduotas praleidus CPK 318 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Apeliaciniai skundai tenkintini.

Atsakovas padavė du apeliacinius skundus: vienu jų apskundė Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. liepos 23 d. sprendimą (t. 1, b. l. 181-182), kitu - to paties teismo 2007 m. liepos 31 d. papildomą sprendimą (t. 1, b. l. 196). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimų negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Absoliučių sprendimų negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Byloje spręstini klausimai, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai iš dalies tenkino ieškovo ieškinį, priteisdamas pusę skolos ir delspinigių, ar teisingai papildomu teismo sprendimu priteisė atsakovui tik dalį atstovavimo išlaidų.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį teismui pavesta vykdyti teisingumą, todėl jo veikla turi užtikrinti, kad nebūtų priimti nepagrįsti ir neteisėti sprendimai. Teismo procesinė veikla reglamentuota civilinio proceso įstatymuose. Civilinės bylos tinkamas išnagrinėjimas, taigi ir civilinio ginčo teisingas išsprendimas visų pirma priklauso nuo to, kaip tiksliai teismas nustatys ir kvalifikuos šalių materialinius teisinius santykius. Tikrųjų bylos faktinių aplinkybių nustatymas teismui tampa išeities tašku, leidžiančiu atsakyti į klausimą, buvo ar nebuvo pažeistos ieškovo teisės ir ar jas pažeidė atsakovas. Šie tikslai pasiekiami įrodinėjimo procese. Įstatymas įrodinėjimo tikslą apibrėžia kaip teismo įsitikinimą, pagrįstą byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Įrodinėjimo procesas yra sudėtingas reiškinys, susidedantis iš kelių etapų: faktų ir įrodymų nurodymo, įrodymų pateikimo ir rinkimo, jų tyrimo bei įvertinimo. Įrodymų įvertinimas yra sunkiausiai formalizuotam reglamentavimui pasiduodanti teismo procesinės veiklos dalis, nes tai iš esmės yra logikos dėsniais grindžiamas mąstymo procesas. Įstatymas nustato tik tai, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais bei nesuteikiant jokiems įrodymams, išskyrus CPK nustatytas išimtis, iš anksto nustatytos galios (CPK 185 str.). Galutinis įrodinėjimo tikslas yra nustatyti objektyvią tiesą. Šis procesas materialiąją išraišką įgauna teismo sprendimo ar nutarties forma. Teismo procesinis sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas, motyvuotas, įtikinamas. Sprendimas ar nutartis, kurie nurodytų reikalavimų neatitinka, negali būti pripažįstami teisingumą įgyvendinančiais teismo aktais.

Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK yra įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis. Apeliacijoje tikrinama, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Tokiu būdu yra įgyvendinama teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė. Šios bylos kontekste svarbią reikšmę turi įrodymų vertinimo klausimas, nes iš esmės tų pačių įrodymų pagrindu apeliacinio teismo teisėjų kolegija padarė priešingas nei pirmosios instancijos teismas teisines išvadas ir yra įsitikinusi, kad šioje byloje turi būti priimtas kitoks procesinis sprendimas.

Šalys turi pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Ieškovas, pareiškęs materialinius teisinius reikalavimus dėl skolos už parduotas prekes ir delspinigių už laiku neįvykdytus įsipareigojimus priteisimo, privalo įrodyti, jog prekes, dėl kurių pateikimo ir apmokėjimo iškilo ginčas tarp šalių, jis faktiškai pristatė ir pateikė atsakovui ir turi teisę reikalauti už jas sumokėti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Kevireneta“ (pardavėjas) ir UAB „BV Domus“ (pirkėjas) 2006 m. lapkričio 2 d. sudarė statybinių medžiagų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 11-02. Šia sutartimi šalys nustatė sąlygas, kuriomis pardavėjas įsipareigoja parduoti ir pateikti, o pirkėjas nupirkti ir priimti statybines medžiagas, tai yra : 1) prekės pristatomos pagal užsakymą; 2) prekės pristatomos per 24 valandas nuo užsakymo priėmimo; 3) parduodamos prekės pristatomos pardavėjo transportu, pagal pirkėjo užsakymą; 4) prekė laikoma parduota pirkėjui nuo to momento, kai pirkėjas ar jo įgaliotas atstovas pasirašo atitinkamus prekės priėmimo dokumentus (sutarties 2 dalies 1-4 punktai). Pristatomų prekių kokybė turi atitikti Lietuvos Respublikoje galiojančių standartų, techninių sąlygų bei produkto kokybės reikalavimus. Prie PVM sąskaitos-faktūros pridedamas prekių gabenimo važtaraštis, produkto kokybės pažymėjimas (sutarties 3 dalies 1-2 punktai). Už prekę, išskyrus sutarties 3.1 punkte nurodytas aplinkybes, pirkėjas sumoka grynaisiais pinigais arba bankiniu pervedimu į pardavėjo sąskaitą ne vėliau kaip per 2 kalendorines dienas nuo prekės pristatymo (sutarties 4 dalies 3 punktas) (t. 1, b. l. 6-7).

Sutarties laisvės principas užtikrina šalių teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, ar sudaryti konkrečią sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. CK 6.189 straipsnyje įtvirtintas sutarčių privalomumo (pacta sunt servanda) principas reiškia, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi jos šalims įstatymo galią. Iš nurodytos sutarties turinio matyti, kad sutarties šalys susitarė ne tik dėl sutarties dalyko - statybinių medžiagų (CK 6.304 str. 4 d.), bet ir dėl kitų sąlygų, apibrėžiančių, kokiu būdu prekės bus pristatomos, kokie turi būti pateikti dokumentai kartu su prekėmis ir pan. Šias sąlygas nustatė pačios šalys, sąlygos neprieštarauja teisės aktų nuostatoms, todėl jų turi būti paisoma ir laikomasi.

Ieškovas savo reikalavimus grindė neapmokėtomis PVM sąskaitomis-faktūromis: 2006 m. gruodžio 5 d. (serija KEV Nr. 0010) dėl 4 750 kg metalo gaminių bei 23 400 kg gipso už 78 971,50 Lt sumą (t. 1, b. l. 8, 43) bei 2006 m. gruodžio 7 d. (serija KEV Nr. 0011) dėl 47 300 kg cemento ir 11 300 kg gipso už 41 210,32 Lt sumą (t. 1, b. l. 9, 44). Tačiau, pasak atsakovo, ieškovas sąskaitose nurodytų prekių nepateikė, todėl atsakovas neturi pareigos už jas mokėti, nes prekių negavo. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir šalių sudarytos sutarties nuostatas, sutinka su apelianto argumentu, kad pirkėjo pareiga apmokėti už prekes galėjo atsirasti tik po faktinio prekės pristatymo (sutarties 4 dalies 3 punktas). Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad prekes atsakovui realiai pristatė (pateikė). Be to, pagal aukščiau nurodytas sutarties nuostatas, pardavėjas prekes turėjo pristatyti tik pagal pirkėjo užsakymą per 24 valandas nuo užsakymo priėmimo (sutarties 2 dalies 1-2 punktai), tačiau ieškovas neįrodė, kad atsakovas UAB „BV Domus“ pas jį būtų užsakęs PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas prekes (statybines medžiagas). Prekė laikoma parduota (perduota) pirkėjui nuo to momento, kai pirkėjas ar jo įgaliotas atstovas pasirašo prekės priėmimo dokumentus, gauna iš pardavėjo prekių gabenimo važtaraštį ir produkto kokybės pažymėjimą (sutarties 2 dalies 4 puntas, 3 dalies 2 punktas), tačiau ieškovas nepateikė jokių dokumentų, kurie galėtų patvirtinti prekių perdavimo ir priėmimo (gavimo) faktą. Klaipėdos apygardos teismas, įgyvendindamas ginčo šalių kooperacijos principą (CPK 8 str.), 2007 m. balandžio 16 d. nutartimi įpareigojo ieškovą UAB „Kevireneta“ pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius prekių gabenimą ir perdavimą atsakovui UAB „BV Domus“ (t. 1, b. l. 72), tačiau ieškovas tokių įrodymų nepateikė. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kurie galėtų patvirtinti aplinkybes, jog atsakovui esą perduotas prekes ieškovas apskritai buvo turėjęs savo žinioje (CK 6.317 str. 1 d., 6.318 str.). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje nėra objektyvių įrodymų, kad PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos prekės (statybinės medžiagos) buvo perduotos atsakovui UAB „BV Domus“. Sudaryta statybinių medžiagų pirkimo-pardavimo sutartimi kiekviena iš šalių siekė tam tikrų teisinių pasekmių, tai yra pirkėjas siekė įgyti nuosavybės teisę į prekes, o pardavėjas gauti kainą, tačiau nesant įrodymų, kad prekės apskritai buvo perduotos atsakovui, ieškovas neturi teisės reikalauti sumokėti prekių kainą, o už tariamai laiku neįvykdytus įsipareigojimus reikalauti dar ir netesybų. Pagrindinė pardavėjo pareiga yra perduoti daiktus pirkėjui nuosavybės teise (CK 6.317 str. 1 d.). Neįvykdžius šios pareigos pirkėjui nekyla pareiga sumokėti kainą už prekes (CK 6.314 str.).

Liudytoju apklaustas P. N. , dirbęs UAB „BV Domus“ direktoriumi nuo 2006 m. sausio 3 d. iki 2007 m. vasario 1 d., nurodė, kad ieškovą UAB „Kevireneta“ atstovavęs R. S. pasiūlymą dėl statybinių medžiagų įsigijimo pateikė PVM sąskaitos-faktūros forma. Pasitarus su įmonės savininke buvo nuspręsta atsisakyti siūlomų statybinių medžiagų, kadangi įmonės finansinė padėtis buvo sunki, todėl pirkimo - pardavimo sandoris neįvyko. P. N. pažymėjo, kad prekės pagal 2006 m. gruodžio 5 d. ir 7 d. PVM sąskaitas-faktūras nebuvo gautos, o sąskaitos jo buvo pasirašytos tik dėl ketinimo įsigyti siūlomas statybines medžiagas. PVM sąskaitos-faktūros nebuvo pateiktos atsakovo įmonės buhalterijai, o po 1-2 savaičių buvo grąžintos R. S. , kadangi atsakovas nieko nepirko (t. 1, b. l. 117-118). Liudytoja J. R. , tvarkiusi UAB „Kevireneta“ buhalterinės apskaitos dokumentaciją, nurodė, kad sandorį, dėl kurio sudarymo kilo ginčas, sudarė R. S. , kuris taip pat išrašė ir PVM sąskaitas-faktūras. Ji pažymėjo, kad prekių krovinių nematė ir nežino, ar pagal 2006 m. gruodžio 5 d. ir 7 d. PVM sąskaitas-faktūras buvo perduotos prekės, nors iš dokumentų matyti, kad prekės buvo gautos (t. 1, b. l. 118-120). Liudytoja R. A. , dirbanti UAB „BV Domus“ buhaltere, pažymėjo, kad apie PVM sąskaitas-faktūras sužinojo tik gavusi dokumentus iš teismo. Šios PVM sąskaitos-faktūros nėra užregistruotos atsakovo įmonės buhalterijoje (t. 1, b. l. 120-121).

Teisėjų kolegija sutinka ir su tuo apelianto argumentu, kad ieškovas neįrodė, jog PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas statybines medžiagas jis praktiškai turėjo ir jas perdavė atsakovui UAB „BV Domus“. Ieškovas savo reikalavimus grindė vien tuo argumentu, kad yra neapmokėtos, nors ir buvo pasirašytos 2006 m. gruodžio 5 d. bei 2006 m. gruodžio 7 d. PVM sąskaitos-faktūros (t. 1, b. l. 9, 44). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, vien tik PVM sąskaitos-faktūros pasirašymas, nesant kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad atsakovas prekes faktiškai gavo, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas iš tikrųjų prekes yra priėmęs ir jam atsirado pareiga už jas sumokėti. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau - PVMĮ) 2 straipsnio 29 dalis nustato, kad PVM sąskaita-faktūra – tai dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus Įstatyme tokiam dokumentui nustatytus privalomus reikalavimus. Prekių tiekimu laikomas prekių perdavimas kitam asmeniui, kai pagal sandorio sąlygas šis asmuo arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis kaip jų savininkas (PVMĮ 4 str. 1 d.). Įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo (išskyrus Lietuvos Respublikos apmokestinamąjį asmenį, kuriam taikomos 71 str. 2 d. nuostatos) privalo įforminti PVM sąskaita-faktūra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimą ar paslaugų teikimą jo vardu įformintų šių prekių ar paslaugų pirkėjas arba trečiasis asmuo (PVMĮ 79 str. 1 d.). Vertinant išdėstytas įstatymo nuostatas ir atsižvelgiant į šalių sudarytos sutarties sąlygas (kad prekės pristatomos pagal užsakymą, kad prekė laikoma parduota pirkėjui nuo to momento, kai pirkėjas ar jo įgaliotas atstovas pasirašo atitinkamus prekės priėmimo dokumentus, kad prie PVM sąskaitos-faktūros pridedamas prekių gabenimo važtaraštis, produkto kokybės pažymėjimas) bei nustačius, jog sąskaitose nurodytos prekės faktiškai nebuvo pristatytos ir perduotos pirkėjui, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti išvadą, jog ieškovas pagal ginčijamas PVM sąskaitas-faktūras pardavė prekes (statybines medžiagas) atsakovui bei turi teisę reikalauti kainos sumokėjimo, o atsakovui atsirado pareiga sumokėti už prekes (statybines medžiagas). Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio pagrindo priteisti iš atsakovo visą ar dalį prekių (statybos medžiagų) kainos.

Pagal šalių sudarytos sutarties 5 dalies 2 punktą, pažeidus atsiskaitymo už prekes tvarką ir terminus, pirkėjas moka 0,07 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną mokėti uždelstą dieną nuo neapmokėtos sumos, tačiau ne daugiau nei 5 procentus nuo neapmokėtos sumos (t. 1, b. l. 6-7). Teisėjų kolegijai nusprendus, jog ieškovas nepateikė atsakovui PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų prekių ir ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti sumokėti už prekes, o atsakovas - pareigos už jas mokėti, darytina išvada, jog ieškovas neturi pagrindo reikalauti ir delspinigių. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, kuriomis remiantis buvo prašoma priteisti skolą už prekes (statybines medžiagas) ir delspinigius pagal 2006 m. gruodžio 5 d. ir 7 d. PVM sąskaitas-faktūras, yra neįrodytos, todėl ieškinys atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias pirkimo-pardavimo sutarčių teisinius santykius, taip pat Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas, klaidingai įvertino byloje esančius įrodymus, faktines bylos aplinkybes ir šalių sudarytos prekių (statybinių medžiagų) pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, todėl iš dalies tenkindamas ieškovo ieškinį priėmė neteisingą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.). Priimdama byloje naują sprendimą teisėjų kolegija iš naujo išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (CPK 93 str. 4 d., 98 str. 1 ir 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas 2007 m. liepos 31 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovo UAB „Kevireneta” atsakovui UAB „BV Domus” 1 200 Lt atstovavimo išlaidų (t. 1, b. l. 196). Teismas papildomą sprendimą motyvavo tuo, jog 2007 m. liepos 23 d. sprendimu ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, o visos atsakovo atstovavimo išlaidos yra 2 400 Lt, todėl atsakovui priteistina pusė šių išlaidų. Pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo remiantis buvo papildomu sprendimu atsakovui priteista 1 200 Lt atstovavimo išlaidų, apeliacinės instancijos teismas naikina ir ieškovo ieškinį atmeta. Dėl šios priežasties Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. liepos 31 d. papildomas sprendimas taip pat naikinamas, o atsakovui priteisiama 2 400 Lt atstovavimo išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93, 98 str.). Šios išlaidos yra pagrįstos, jų dydį patvirtina pateikti dokumentai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas, pateikdamas apeliacinį skundą dėl papildomo teismo sprendimo, sumokėjo 50 Lt žyminį mokestį (t. 2, b. l. 2). Papildomu teismo sprendimu buvo sprendžiamas tik procesinis reikalavimas dėl atsakovo atstovavimo išlaidų priteisimo, kuris nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu, todėl 50 Lt žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą dėl papildomo teismo sprendimo, grąžintinas atsakovui. Kadangi atsakovo UAB „BV Domus“ apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir ieškovo ieškinys atmetamas, atsakovui priteistinas jo sumokėtas 1 926 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 4). Tenkinant atsakovo apeliacinius skundus, jam iš ieškovo taip pat priteistinos advokato atstovavimo išlaidos Lietuvos apeliaciniame teisme (3 200 Lt) (t. 2, b. l. 37-39) (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93, 98 str.).

Apeliantas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė ieškinį neišsprendęs klausimo dėl žyminio mokesčio atidėjimo pagal ieškovo pateiktą prašymą. Ieškovo pareikšto ieškinio suma - 128 368,60 Lt (t. 1, b. l. 38-40). Už ieškinį turėjo būti sumokėtas 3 567,37 Lt dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str.). Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartimi buvo atidėtas tik 863,53 Lt žyminio mokesčio mokėjimas teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (t. 1, b. l. 21-22). Ieškovo prašymas (t. 1, b. l. 45) atidėti kitos dalies (2 703,84 Lt) žyminio mokesčio mokėjimą už pareikštą ieškinį neišspręstas. Tokiu būdu, nesumokėjus dalies žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį, o šiuo sprendimu ieškovo ieškinį visiškai atmetant, nesumokėta mokesčio dalis už ieškinį priteistina valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p. 93, 96 str.). Atmetant ieškovo ieškinį, valstybei priteistina ir ta žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas ieškovui buvo atidėtas (t. 1, b. l. 21-22) (CPK 84, 93, 96 str.). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neišsprendė bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo klausimo, todėl šiuo sprendimu atmetant ieškovo ieškinį, valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme – 100,25 Lt (t. 1, b. l. 2), taip pat apeliacinėje instancijoje - 15,75 Lt (t. 2, b. l. 3).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. liepos 23 d. sprendimą ir to paties teismo 2007 m. liepos 31 d. papildomą sprendimą. Priimti naują sprendimą - ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kevireneta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „BV Domus“ atmesti.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Kevireneta“ (į. k. 300521636) uždarajai akcinei bendrovei „BV Domus“ (į. k. 300151254) 2 400 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme, 1926 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 3 200 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Kevireneta“ (į. k. 300521636) į valstybės pajamas 3567,37 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir 116 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios ir apeliacinės instancijų teisme.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „BV Domus“ (į. k. 300151254) 50 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. liepos 31 d. papildomo sprendimo, įmokėtą pagal 2007 m. rugpjūčio 20 d. įmokos mokėjimo kvitą.