Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. patikslintą ieškinį atsakovui E. A., trečiajam asmeniui L. B. dėl materialinio išlaikymo pilnamečiui vaikui bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė A. A. kreipėsi patikslintu ieškiniu į teismą, prašydama: 1) priteisti jai iš atsakovo E. A. išlaikymą po 490 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, iki kol ieškovė mokysis aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau nei jai sueis 24 metai; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo 16 294 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 3) priteisti ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą išlaikymo įsiskolinimo sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad atsakovas yra jos tėtis, o trečiasis asmuo L. B. – mama. Ieškovė pilnamete tapo (duomenys neskelbtini). Su atsakovu ieškovė nebendrauja beveik 9 metus. Ieškovė įstojo į dienines inžinerinės fizikos studijas (duomenys neskelbtini) universitete, persikėlė gyventi ir studijuoti į V. miestą. Ji neturi galimybės papildomai dirbti ir save išlaikyti, o atsakovas reikiamo išlaikymo neteikia. Ir ieškovei esant nepilnametei atsakovas tik simboliškai prisidėjo prie jos išlaikymo. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta ieškovės tėvų santuoka, iš atsakovo ieškovei priteistas išlaikymas po 300 Lt per mėnesį. Po santuokos nutraukimo ieškovė gyveno su mama, kuri ja rūpinosi ir iki šiol remia finansiškai. Ieškovės poreikiai vienam mėnesiui sudaro 978,84 Eur, todėl atsakovas turėtų apmokėti pusę šios sumos – 490 Eur. Be to atsakovas ieškovei dar esant nepilnametei teikė nepakankamo dydžio išlaikymą, jį mokėjo nereguliariai, t. y. iki 2024 m. mokėjo po 90 Eur per mėnesį, nuo 2024 m. – po 100 Eur., dėl to nebuvo tenkinami visi ieškovės poreikiai ir susidarė išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus. Apskaičiuojant išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydį ieškovė remiasi minimaliu mėnesiniu atlyginimu (toliau – ir MMA) I., kadangi šioje valstybėje ji gyvena ir mokosi. Atskaičius mokesčius MMA I. 2022 m. buvo 962 Eur, 2023 – 1 039 Eur, 2024 m. – 1 170 Eur, 2025 m. – 1 198 Eur. Šios sumos gerokai viršija ieškovės mėnesinių išlaidų sumas, kas rodo, kad jos poreikiai nėra pilnai patenkinami. Ieškovė būstą nuomojasi bei jo išlaikymo kaštus dalinasi su kitais trimis asmenimis, todėl jos išlaidos yra minimalios ir ekonomiškai pagrįstos. Dėl to ieškovė neturi pareigos įrodinėti ir pagrįsti savo išlaidų, nes jos neviršija MMA. Mano, kad prašoma iš atsakovo priteisti išlaikymo suma – po 490 Eur per mėnesį yra pagrįsta ir teisinga. Pažymėjo, kad ieškovė nedirba, jokio turto savo vardu neturi, jokių pajamų negauna, o atsakovas yra darbingo amžiaus, turi nekilnojamojo turto. Kadangi atsakovas ieškovei teikė nepakankamo dydžio išlaikymą, o ieškovės mama neturėjo finansinių galimybių tenkinti visus ieškovės poreikius, ieškovė, sulaukusi pilnametystės, įgijo teisę į išlaikymo įsiskolinimo priteisimą. Pažymėjo, kad išlaikymas jai buvo priteistas 2009 m. po 86,89 Eur per mėnesį ieškovės motinai teismo procese nedalyvaujant, ši suma nebuvo tinkamai indeksuojama, atsakovo mokamas išlaikymas po 100 Eur per mėnesį neužtikrino ieškovės kaip paauglės poreikių, kurie liko nepatenkinti, suma neatitiko orientacinio išlaikymo sumos dydžio (MMA). Mano, kad ieškovei nereikia įrodinėti savo minimalių poreikių lygio, kuris atitinka MMA atskaičius mokesčius. Atsižvelgiant į tai, kad pastaruosius trejus metus ieškovė gyveno I., turi būti taikomas I. buvęs MMA kaip orientacinė suma, nustatanti ieškovės poreikius. Todėl apskaičiavo išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, iš pusės ieškovės poreikius atitinkančios sumos atėmus atsakovo mokėtą išlaikymo sumą. Tokiu būdu atsakovo išlaikymo įsiskolinimas sudaro 16 294 Eur.

3. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinio reikalavimus palaikė visiškai ir prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Paaiškino, kad pradėjo studijuoti V., dėl ko teko išsikelti į šį miestą ir turi kur kas daugiau išlaidų nei prieš tai. Mama jai padeda pagal galimybes, tačiau negali teikti pilno išlaikymo, nes turi dar du mažesnius vaikus. Mama netgi dirbo be atostogų, kad galėtų ją išlaikyti, tačiau vis tiek to nepakanka. Pastaruosius metus ji dėl nepakankamo jai teikiamo išlaikymo negalėjo keliauti, pramogauti, nes mamos šeima negalėjo jai tu suteikti. To, ką dabar gauna iš atsakovo, neužtenka netgi maistui. Praeitais metais gavo stipendiją, iš viso apie 5 000 Eur, šiais metais suma bus kita, kokia – neaišku dar. 2025 m. vasarą dirbo greito maisto restorane daugiau nei mėnesį, gavo apie 1 000 Eur atlyginimą. Studijos prasidėjo 2024 m. rugsėjo mėnesį, dabar ji yra antrame kurse. Studijų pabaiga numatyta 2028 m. pavasarį, tačiau ji ketina studijuoti ir toliau, kad įgytų magistro kvalifikacinį laipsnį. Per dieną turi po tris pamokas, kurių kiekviena trunka apie 2 valandas. Vakarais universitete vyksta papildomi užsiėmimai. Jos pažymių vidurkis yra 8-9. Kad gautum stipendiją, mano, jog reikia vidurkio, aukštesnio nei 9. Dėl paskolos ar paramos į valstybines įstaigas ir bankus nesikreipė. Dėl lengvatinės paskolos kreiptis nėra galimybės. Gali nebent kas mėnesį mokėti už mokslus. Studijos kainuoja apie 1 100 Eur per metus. Jokio turto ji neturi.

4. Ieškovės atstovas advokatas Justas Sankaitis teismo posėdžio metu papildė ieškovės paaiškinimus, nurodydamas, kad atsakovas priteisto dydžio išlaikymą, sumos tinkamai neindeksavus, teikė, tačiau išlaikymo įsiskolinimo ieškovė prašo ne kaip priteisto išlaikymo padidinimo, o kaip nepatenkinto poreikio. Įsiskolinimas dėl nepatenkinto poreikio susidarė, kadangi ieškovės mama negalėjo pilnai patenkinti ieškovės poreikių. Atsakovo sumokėta suma išminusuota iš kiekvieno mėnesio atsakovo mokėtinos sumos. Atsakovo mokėtina suma paskaičiuota atsižvelgiant į tuo metu I. buvusį MMA atskaičius mokesčius.

5. Atsakovas E. A. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad jis neginčija fakto, kad dukrai reikalinga parama kol ji studijuoja aukštojoje mokykloje, tačiau nesutinka su prašomu paramos dydžiu. Mano, kad ieškovė neišnaudojo visų galimybių gauti pajamų: vasaros metu ji galėjo įsidarbinti, galėjo pasinaudoti Mokslo ir studijų įstatymo 81 straipsnyje nustatytomis valstybės remiamomis paskolomis, nėra duomenų, kad ieškovė būtų kreipusis dėl stipendijų ar kitų paramos priemonių. Ieškovės reikalavimas perkelti visą jos išlaikymo naštą tėvui prieštarauja įstatymui ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Be to, ieškovė nepateikė savo tvarkaraščio, todėl negalima teigti, kad ji negali laisvu metu dirbti. Taip pat mano, kad ieškovė nepagrįstai remiasi I. nustatytu MMA dydžiu, nes Lietuvos teismui jis nėra privalomas kriterijus. Ieškovė pati pasirinko studijuoti užsienyje, todėl turi prisiimti atsakomybę už didesnes išlaidas dėl aukštesnio pragyvenimo lygio. Be to jos faktinės gyvenimo išlaidos yra mažesnės nei I. MMA, todėl šis dydis negali būti taikomas kaip objektyvus ieškovės poreikių pagrindas. Dėl išlaikymo įsiskolinimo nurodo, kad nepagrįstai ieškovė jo reikalauja už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2025 m. liepos 1 d., apimdama nepilnametystės metus. Nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas skiriasi nuo paramos pilnamečiams vaikams instituto. Vaikui esant nepilnamečiui, kreiptis į teismą vaiko vardu turi teisę jo atstovas, t. y. tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena. Pats nepilnametis tokios teisės neturi, todėl ieškovė negali reikalauti išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį, kai ji buvo nepilnametė. Be to (duomenys neskelbtini) teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, galutinis ir privalomas, todėl laikotarpiu iki pilnametystės taikytinas būtent jame nurodytas išlaikymo dydis. Ieškovė nepagrįstai prašo perskaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą pagal didesnius dydžius, remdamasi MMA rodikliais. Atsakovas savo prievolę pagal (duomenys neskelbtini) teismo sprendimą vykdė, mokėjo ieškovės išlaikymui netgi didesnes sumas, nei buvo priteista (mokėjo po 100 Eur, kai priteista suma buvo 86,89 Eur per mėnesį), todėl negali būti laikoma, kad šiuo laikotarpiu susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Ieškovei priteisus išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį, kai ji buvo nepilnametė ir atsakovas išlaikymą jai teikė pagal teismo sprendimą, paneigtų įsitiesėjusio ir galiojančio teismo sprendimo privalomumą. Taip pat pažymėjo, kad ieškovės teisė į paramą atsirado tik nuo jos mokymosi pradžios, t. y. 2024 m. rugsėjo 1 d., todėl laikotarpis nuo 2024 m. rugpjūčio 9 d. (kai ji tapo pilnamete) iki 2024 m. rugsėjo 1 d. negali būti laikomas paramos laikotarpiu. Įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstas, nes apima nepilnametystės laikotarpį, kurio metu teisę kreiptis į teismą turėjo tik ieškovės motina, ieškovės paramos teisė atsirado tik nuo mokymosi pradžios, be to, atsakovas tinkamai vykdė teismo sprendimą, prisidėdamas prie ieškovės išlaikymo netgi didesne suma. Atsakovas pažymėjo, kad jo gaunamas darbo užmokestis tik nežymiai viršija minimalų mėnesinį atlyginimą, jis yra sudaręs naują santuoką ir augina mažametį 6 metų amžiaus vaiką, dalis jo turto yra areštuota dėl skolinių įsipareigojimų. Atsakovas gali prisidėti prie ieškovės paramos tik po 100 Eur per mėnesį, didesnės sumos mokėti neturi finansinių galimybių, tokią sumą jis ir teikia nuo dukters pilnametystės. Todėl ieškovės reikalavimai dėl didesnio dydžio paramos ir įsiskolinimo priteisimo atmestini kaip nepagrįsti.

6. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad niekaip neišgalės sumokėti tokių sumų. Sutinka mokėti po 100 Eur kiekvieną mėnesį, kaip ir moka iki šiol. Sutinka, kad tokia suma nėra pakankama, tačiau jis neturi galimybių mokėti didesnių sumų. Gyvena ir dirba L. Respublikoje, gyvena sutuoktinės bute, bet jų susitarimu jis moka visus mokesčius, kurie sudaro per mėnesį nuo 350 Eur vasarą iki 450 Eur žiemą. Jo darbo užmokestis priklauso nuo dirbtų valandų ir siekia nuo 1 000 Eur iki 1100 Eur per mėnesį. Dirba (duomenys neskelbtini) operatoriumi, prie staklių, apytikriai nuo 150 iki 180 valandų per mėnesį. Jo išsilavinimas yra 10 klasių. Dirba po 11 valandų, yra slenkantis grafikas (dvi dienas dirba, dvi būna laisvos). Valandų susidaro daugiau, kuomet tenka dirbti nakties metu. Šioje įmonėje dirba 6 metus, prieš tai dirbo prie anglių – jas pakuodavo. Toje vietoje, kur gyvena, nėra galimybių susirasti geriau apmokamo darbo. Aplinkui nėra jokių įmonių, nes gyvena kaimelyje. Dabar jis iki darbo važiuoja 16 km. Papildomo darbo susirasti neturi galimybių. Galimybių išsikelti gyventi į kitą vietą, kur būtų daugiau darbo, nesvarstė, nes kažkada gyveno A., nors algos ten didesnės, bet būsto nuoma, kitos išlaidos didelę dalį sudarė. Be to sutuoktinės sūnus kol jie buvo A. gyveno su močiute, todėl jie grįžo, kad sūnus gyventų su mama. Sutuoktinė dirba bibliotekoje valytoja 0,75 etato. Vakarais valo, gauna iki 400 Eur darbo užmokestį per mėnesį. Taip pat jis turi turto – jam priklauso žemės sklypas Š., dovanotas mamos, ir automobilis – pirmas (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas yra su nameliu, kuris yra negyvenamas, supuvęs. Šio turto vertė maksimaliai 3 500 Eur, automobilio vertė – 3 000 Eur. Kreditus yra išsimokėjęs. Santaupų jokių neturi. Sveikatos problemų neturi. Turi įsiskolinimų antstoliams Lietuvoje, apie 900 Eur už šiukšles dovanotam turtui. Turi 6 metų dukrą, kurios išlaikymui taip pat patiria išlaidas. Dėl prašomo išlaikymo įsiskolinimo net nežino ką pasakyti, neišmokės tokios sumos niekada gyvenime. Visada mokėjo išlaikymą, kiek buvo priteista teismo sprendimu. Išlaikymo sumos neindeksavo, nes nežinojo kaip tai reikia daryti. Ieškovės mama buvo į jį kreipusis dėl išlaikymo sumos didinimo, bet jis dėl santykių komplikuotumo jai neatrašė. Paskutinį kartą jam rašė, kad jis mokėtų po 300 Eur ir tada jie neduos jo į teismą, bet jis neatrašė. A. galėjo pati jam parašyti, paprašyti didesnės sumos, galbūt būtų kažką susitarę. Ieškovė pasirinkdama studijas su juo nesitarė. Iš pradžių jis norėjo bendrauti su dukra, prašė dukros numerio, kontaktų, bet ieškovės mama jam atsakė, kad A. nenori duoti savo numerio ir bendrauti. Nevykdo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių – mokėti ieškovei po 300 Eur per mėnesį, nes neturi galimybių mokėti tokią sumą. Pasiskolinti sumų dukros išlaikymui nebandė, nemano, kad jam suteiktų paskolą tokioms sumoms. Kai skolinosi automobiliui, jam suteikė iki 4 000 Eur kreditą. Žemės sklypo su nameliu per antstolius nebandė parduoti, savarankiškai skelbimą buvo įdėjęs prieš kokius 4-5 metus, bet neatsirado pirkėjų, nes ten yra problemų su žemės sklypu. Jei teismas priteistų dukrai po 490 Eur į mėnesį, jis niekaip neišsimokėtų ir pradėtų lįsti į skolas.

7. Tretysis asmuo L. B. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo su ieškovės ieškiniu sutiko visiškai ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas su savo dukra praktiškai nebendrauja ilgiau nei 9 metus, nedalyvauja jos gyvenime ir juo nesidomi. Jo teikiamas dukrai išlaikymas yra neadekvačiai mažas. Jos finansinės galimybės teikti išlaikymą dukrai buvo ir yra labai ribotos bei nepakankamos tenkinti visus jos poreikius. Ji yra sudariusi naują santuoką, su sutuoktiniu augina du nepilnamečius vaikus. Jų šeimos mėnesinės darbo pajamos sudaro apie 2 500-2 800 Eur per mėnesį. Šeimą sudaro 5 asmenys, įskaitant ieškovę. Jos atlyginimas šiuo metu sudaro 1 477 Eur per mėnesį. Taip pat su sutuoktiniu gavę kreditą yra įsigiję butą bei automobilį. Jokių santaupų ar kito turto neturi. Kredito įmokoms per mėnesį bendrai išleidžia apie 900 Eur. Taigi likusi suma vienam asmeniui per mėnesį tenka apie 320-380 Eur. Ieškovės poreikiai pradėjus studijuoti nepalyginamai išaugo.

8. Teismo posėdžio metu tretysis asmuo L. B. su ieškovės ieškiniu sutiko. Paaiškino, kad jie su vyru turi du nepilnamečius vaikus, turi kreditus būstui, automobiliui. Jiems neužtenka pinigų vaikų poreikiams, nors daugelį metų dirba net be atostogų. Šiuo metu ieškovė gyvena V., yra žymiai išaugusios jos išlaidos. Bandė kreiptis į atsakovą dėl išlaikymo sumos padidinimo, bet nesėkmingai. Atsakovas paskutinį kartą aplankyti dukters buvo prieš 9 metus. Ji jam rašydavo, tačiau atsakymo negaudavo. Atsakovas net neprisimindavo dukters gimtadienių. Vaikai negalėjo lankyti būrelių, gimtadienių. Kai atsakovas kreipėsi į teismą dėl skyrybų, ji jau gyveno I., nežinojo, kad tokį sprendimą teismas priėmė, byla buvo išnagrinėta jai už akių. Išlaikymo lėšų neužteko nuo pat pradžių, tačiau į antstolius ji nesikreipė, nes neturėjo galimybių. Dėl išlaikymo padidinimo kreiptis į teismą taip pat neturėjo galimybių. Ieškovė per vasarą dirbo ir užsidirbo pinigų, todėl galėjo pasamdyti advokatą. Aistei kiekvieną mėnesį skiria po maždaug 700 Eur. Jų kartu su sutuoktiniu mėnesines pajamas sudaro apie 2 700 Eur. Ji gauna 1 470 Eur mėnesinį atlyginimą. Turi butą ir automobilį, tačiau juos įgijo gavę kreditus. Kredito įmokoms padengti per mėnesį reikia apie 900 Eur. Jų nepilnamečių vaikų amžius – 8 ir 10 metų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

9. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieškovė A. A. yra atsakovo E. A. ir trečiojo asmens L. B. duktė. (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta atsakovo ir trečiojo asmens santuoka, A. A. gyvenamoji vieta nustatyta su mama, iš E. A. dukrai priteistas išlaikymas po 300 Lt (86,89 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009 m. rugsėjo 22 d. iki vaiko pilnametystės. A. A. (duomenys neskelbtini) tapo pilnamete. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. ieškovė pradėjo studijuoti (duomenys neskelbtini) inžinerijos aukštojoje mokykloje, siekdama įgyti (duomenys neskelbtini) bakalauro laipsnį. Atsakovas E. A. iki 2023 m. ieškovei teikė išlaikymą po 90 Eur per mėnesį, o nuo 2023 m. sausio – po 100 Eur per mėnesį. Šios lėšos atsakovo ieškovei mokamos ir jai tapus pilnamete.

Dėl bylos teismingumo

10. Ieškovė ieškinį pateikė Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams pagal atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas faktiškai negyvena Lietuvos Respublikoje, kadangi ieškovė gyvena I., o atsakovas nurodė jau septynerius metus gyvenantis L.

11. Vadovaujantis 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje 3 straipsniu, jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi: a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba c) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe; arba d) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis (susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe. Pagal šio reglamento 5 straipsnį, be jurisdikcijos, kylančios iš kitų šio reglamento nuostatų, jurisdikciją turi valstybės narės teismas, kurio procese dalyvauja atsakovas.

12. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo iškelta pagal atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą ir jo turto buvimo vietą, o vėliau paaiškėjus, kad atsakovas faktiškai gyvena kitoje valstybėje narėje, jis dalyvavo procese, tačiau teismo jurisdikcijos neginčijo, todėl byla buvo nagrinėjama Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.

Dėl materialinės paramos priteisimo

13. Pagal bendrąsias vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymą reglamentuojančias teisės normas, konkrečiai – pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalį, pirmiausia tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.

14. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nustatęs išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo kriterijus, kurių vieni yra susiję su paramos būtinumu pilnamečiam besimokančiam asmeniui, o kiti su tėvų galimybėmis teikti paramą. Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Antrajai kriterijų grupei priskirtina: tėvų galimybės teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012). Svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-664-916/2015).

15. Taigi nagrinėjamoje byloje reikalinga įvertinant paramos pilnamečiam vaikui būtinumą ir tėvų galimybes šią paramą teikti.

16. Sprendžiant dėl paramos ieškovei būtinumo teismas pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė studijuoja V. universitete, siekia įgyti (duomenys neskelbtini) bakalauro laipsnį. Iš ieškovės pateikto tvarkaraščio matyti, kad paskaitos ieškovei vyksta nuo pirmadienio iki penktadienio, kiekvieną dieną ieškovė turi po 2 arba 3 paskaitas, kurių trukmė – apie dvi valandas. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad po paskaitų lanko papildomus užsiėmimus, todėl dirbti ir gauti lėšų savęs išlaikymui neturi galimybių. Be to ieškovė nurodė, kad jos pažymių vidurkis yra apie 8-9. Nors šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje nėra, teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės paaiškinimais. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovei, studijuojančiai universitete ir siekiančiai įgyti pirmąjį aukštąjį išsilavinimą, nepaisant to, kad ji yra pilnametė, yra reikalinga tėvų teikiama parama.

17. Vertinant antrosios sąlygos buvimą – realias tėvų galimybes teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) ir jų turtą, taip pat visas kitas pajamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 6/2007).

18. Nagrinėjamu atveju ieškovės tėvai: atsakovas E. A. ir tretysis asmuo L. B. gyvena užsienio valstybėse, todėl teismo galimybės savo iniciatyva surinkti duomenis apie jų turtinę padėtį buvo ribotos. Ieškovės tėvai pateikė tik tam tikrus rašytinius įrodymus apie turtinę padėtį, taip pat teismo posėdžio metu davė paaiškinimus, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, abejonių šių paaiškinimų teisingumu neišsakė ir priešingos bylos šalys.

19. Byloje esančiais duomenimis ir dalyvių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovės mama tretysis asmuo L. B. gyvena I., yra ištekėjusi, turi du nepilnamečius vaikus. L. B. nurodė, kad dirba, jos mėnesines pajamas sudaro 1 470 Eur atlyginimas, o bendrai jos su sutuoktiniu per mėnesį gaunama suma yra apie 2 700 Eur. Tretysis asmuo taip pat nurodė, kad nuosavybės teise turi butą ir automobilį, kurių įsigijimui yra gavę kreditą. Kredito dengimui per mėnesį teigė mokanti apie 900 Eur.

20. Atsakovas E. A. gyvena L. Respublikoje, nedidelėje gyvenvietėje, sutuoktinei priklausančiame bute. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) operatoriumi, jo vidutinis atlyginimas per mėnesį sudaro apie 1 000 Eur – 1 100 Eur, priklausomai nuo išdirbtų valandų. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo gyvenvietėje jokių darbų nėra, į darbovietę jis važiuoja 16 km., tai vienintelis artimiausias darbas, todėl susirasti papildomą darbą jis neturi galimybių. Turi įgijęs 10 klasių išsilavinimą. Atsakovas dirba slenkančiu grafiku, augina nepilnametę dukrą, yra vedęs, o jo sutuoktinė dirba valytoja ir gauna 400 Eur per mėnesį nesiekiantį atlyginimą. Taigi atsakovo šeimos pajamas sudaro apie 1 500 Eur per mėnesį. Atsakovas apie 350-450 Eur per mėnesį skiria būsto mokesčiams, kreditų šiuo metu neturi, turi įsiskolinimą Lietuvoje. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, esantys adresu: (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė apie 5 000 Eur. Turtas areštuotas antstolių. Taip pat atsakovas nurodė turintis automobilį, 2006 m. gamybos, kurio vertė yra apie 3 000 Eur. Atsakovas yra sveikas, duomenų apie jo dalinį darbingumą byloje nėra. Posėdžio metu sutiko ieškovei kaip paramą teikti išmokas po 100 Eur per mėnesį.

21. Nustačius šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovei yra reikalinga parama, ir abu jos tėvai turi galimybes ir privalo prisidėti prie ieškovės išlaikymo.

22. Sprendžiant dėl paramos, priteistinos iš atsakovo, dydžio teismas pažymi, kad atsakovo turtinė padėtis nėra gera, jo šeimos pajamos yra mažos, jis turi dar vieną išlaikytinę – 6 metų amžiaus nepilnametę dukrą. Duomenų, kad atsakovas turėtų realias galimybes gauti didesnes pajamas, atsižvelgiant į jo duotus paaiškinimus, nėra. Taip pat spręsdamas dėl paramos dydžio iš atsakovo priteisimo teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė posėdžio metu nurodė, jog praėjusiais metais ji gavo stipendiją, šiais metais taip pat gali ją gauti, tačiau nėra žinomas jos dydis, taip pat kad ieškovė nurodė nesikreipusi į jokias institucijas dėl paramos ar lengvatinės paskolos suteikimo. Nors ieškovė nurodė, kad tokių galimybių nėra, teismui nepateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina ir tai, kad dalį paramos ieškovei privalo teikti jos mama L. B., kurios šeimos turtinė padėtis, teismo vertinimu, yra geresnė nei atsakovo šeimos. Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyros principą, pernelyg nepabloginti atsakovo šeimos materialinės padėties, teismas mano, kad iš atsakovo ieškovei priteistina 200 Eur per mėnesį materialinė parama.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

23. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Vaikas teisę į išlaikymą turi nuo gimimo momento, todėl tėvai jį privalo teikti nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

24. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

25. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad jeigu pilnamečio asmens veiksnumas neapribotas, tėvai ar kiti asmenys gali būti jo atstovais teisme tik pavedimo teisinių santykių pagrindu ir tik tuo atveju, kai jie atitinka įstatyminius reikalavimus atstovams pagal pavedimą (CPK 56 straipsnis). Tai reiškia, kad pilnamečiu tapęs asmuo savarankiškai įgyvendina ir savo teisę dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo teismine tvarka iš tėvų, nevykdžiusių įstatyminės nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009, 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

26. Nagrinėjamu atveju ieškovė, sulaukusi pilnametystės, prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį, kai ji buvo nepilnametė, taip pat už laikotarpį, kai ji buvo sulaukusi pilnametystės, tačiau jai buvo reikalinga parama. Tokį reikalavimą ieškovė grindžia tuo, kad dėl nepakankamo dydžio atsakovo teikiamo išlaikymo buvo nepatenkinti jos poreikiai, todėl išlaikymo įsiskolinimo prašo kaip nepatenkinto poreikio. Pažymėtina, kad ieškovės nurodytu jos nepilnametystės laikotarpiu iš atsakovo išlaikymas ieškovei buvo priteistas teismo sprendimu, kurį atsakovas vykdė, mokėdamas periodines išmokas kiekvieną mėnesį. Ieškovei sulaukus pilnametystės, atsakovas tęsė išlaikymo teikimą, toliau kiekvieną mėnesį mokėdamas po 100 Eur. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra.

27. Apskaičiuodama išlaikymo įsiskolinimo dydį ieškovė remiasi I. buvusiu MMA konkrečiu laikotarpiu, kurį vertina kaip savo poreikį, jį dalina abiem tėvams ir iš atsakovui tenkančios dalies atima atsakovo mokėtą sumą.

28. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.).

29. Atsižvelgiant nustatytas byloje aplinkybes ir teismų praktiką, teismas mano, jog ieškovė nepagrįstai siekia prisiteisti išlaikymo įsiskolinimą už praėjusį laiką. Visų pirma teismo įsitikinimu neteisingai ieškovė nurodo, kad jos poreikiai praėjusiu laikotarpiu prilygintini tuo metu I. buvusiam MMA. Pažymėtina, kad ginčo laikotarpiu, kuomet ieškovė buvo nepilnametė, atsakovas teikė jai teismo sprendimu priteistą išlaikymą. Net ir nustačius, kad atsakovo teiktas išlaikymas ieškovės nepilnametystės laikotarpiu buvo nepakankamas, jis galėjo būti peržiūrimas tik įstatymo nustatytais atvejais, t. y. nustačius esminį vaiko poreikių arba tėvų turtinės padėties pasikeitimą. Sprendžiant išlaikymo dydžio keitimo klausimą nepakanka jį perskaičiuoti remiantis MMA, kadangi, kaip minėta, šis dydis yra tik orientacinis, o poreikių ar tėvų padėties esminį pasikeitimą yra būtina įrodyti. Teismas atkreipia dėmesį ir į aplinkybę, kad tiek ieškinyje yra nurodyta, tiek tretysis asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad būtent šiuo metu, ieškovei pradėjus studijuoti universitete ir persikėlus gyventi į kitą miestą, jos poreikiai iš esmės išaugo, o pagal ieškinyje nurodytą poreikių suvestinę net ir šiuo metu ieškovės poreikiai nesiekia MMA. Todėl konstatuoti, kad praėjusiu laikotarpiu, kai ieškovė gyveno su mamos šeima jų būste, mokėsi vidurinėje mokykloje, poreikiai buvo didesni, nėra jokio pagrindo. Be to pažymėtina, kad ieškovės atstovas jos teisę tapus pilnametei reikalauti išlaikymo įsiskolinimo grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. spalio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-378/2023 pateiktais išaiškinimais, tačiau faktinės situacijos šiose bylose nėra tapačios ar netgi panašios.

30. Taip pat pažymėtina, kad ieškovės teisė į paramą atsirado tik tuomet, kai ji pradėjo studijas, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. Tačiau sprendžiant dėl paramos įsiskolinimo nuo šios datos iki ieškinio teismui pateikimo dienos atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė pati patvirtino, jog pirmaisiais studijų metais gavo stipendiją, iš viso apie 5 000 Eur, o 2025 m. vasaros laikotarpiu, studijoms nevykstant, ilgiau nei mėnesį dirbo ir gavo papildomas pajamas savęs išlaikymui. Ieškovės argumentai, kad dėl nepakankamo jai teikto išlaikymo ji negalėjo keliauti ir pramogauti, vertintini kritiškai, kadangi esant sunkiai tėvų turtinei padėčiai, ieškovė turėtų kiek įmanoma mažinti savo poreikius ir išlaidas, kad nebūtų itin pažeisti jos tėvų šeimų interesai. Pažymėtina, kad pagal atsakovo ir trečiojo asmens nurodytas pajamas, trečiojo asmens duotus paaiškinimus, ieškovės tėvai galimai patys dėl sunkios turtinės padėties neturėjo galimybių pramogauti, neatostogavo. Atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad sprendžiant dėl paramos pilnamečiui vaikui yra būtina įvertinti ne tik vaiko paramos poreikį, bet ir tėvų galimybes tokią paramą teikti. Atsižvelgiant į tai, kad visą laikotarpį ir ieškovei tapus pilnamete atsakovas toliau tęsė jos išlaikymui mokėti po 100 Eur per mėnesį, įvertinus pačios ieškovės ginčo laikotarpiu gautas pajamas, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad yra susidaręs materialinės paramos įsiskolinimas, todėl šioje dalyje ieškinys netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir kitų klausimų

31. Kai ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

32. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Už advokato suteiktas teisines paslaugas ieškovė patyrė 2 468,40 Eur, taip pat sumokėjo 338,80 Eur už dokumentų vertimą, iš viso – 2 807,20 Eur. Atsakovas byloje patyrė 1 100 Eur išlaidas už suteiktas teisines paslaugas, taip pat 12 Eur išlaidas už dokumentų vertimą, taip pat 30 Eur už Lietuvos antstolių rūmų pažymos išdavimą, iš viso – 1 142 Eur.

33. Teismas sprendžia, kad byloje yra patenkinta 11 procentų patikslinto ieškinio reikalavimų (ieškinio suma sudarė 22 174 Eur (490 Eur x 12 mėn. + 16 294 Eur), o priteista (metinė) suma sudaro 2 400 Eur), todėl ieškovei iš atsakovo turėtų būti priteista 11 procentų (309 Eur) patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės – 89 procentai (1 016 Eur) patirtų bylinėjimosi išlaidų. Tačiau teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tai, kad ieškovė yra paramos reikalingas atsakovo vaikas, paramos dydis sprendimu priteisiamas mažesnis nei ieškiniu prašytas dėl ieškovei ieškinio pateikimo metu jai nežinotų aplinkybių (atsakovo turtinės padėties), iš esmės ieškiniu reikalautas priteisti paramos dydis nebuvo nurodytas absoliučiai nepagrįstas ir pripažintinas akivaizdžiai per dideliu, todėl teismas mano, kad yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir šalims vienai iš kitos patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.

34. Iš atsakovo valstybės naudai taip pat priteistini 11 procentų byloje mokėtino žyminio mokesčio, t. y. 55 Eur.

35. Byloje 2025 m. liepos 8 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės teismo sprendimui įsiteisėjus naikintinos (CPK 150 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268-271 straipsniais, 279 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą (paramą) ieškovei A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, iki kol ieškovė mokysis aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau nei jai sueis 24 metai.

Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. liepos 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Nepriteisti šalims vienai iš kitos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 55 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį, nurodant jį sumokėti į vieną iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos priklausančių sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią L. B. AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.