Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2016-10-18 · Civilinė byla Nr. e2-3825-450/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-18
Bylos Nr.
e2-3825-450/2016
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00191-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Ieškovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Atsakovas
V. D., L. D.
Civilinė byla Nr. e2-3825-450/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00191-2016-5Procesinio sprendimo kategorija: .; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Radzevičienė, sekretoriaujant Dovilei Toleikienei, dalyvaujant ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei V. J., atsakovo V. D. atstovui adv. padėjėjui A. T., trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų AB DNB banko atstovui adv. N. Š.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovams V. D., L. D., trečias asmuo be savarankiškų reikalavimų AB DNB bankas dėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad remiantis Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 2.3-24-(01) ir 2008 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 2.3-4424-(01) tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir atsakovų 2008 m. gegužės 19 d. buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutartis Nr. P01/2008-565. Pagal Sutartį, atsakovai išsimokėtinai be aukciono nupirko įsiterpusį 264 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties 4 punkte nurodyta, kad 2008 m. kovo 4 d. atsakovai už perkamą Žemės sklypą sumokėjo 20 procentų nustatytos perkamo Žemės sklypo sumos - 87 191,80 Lt, įsiskolinimo likutį - 348 767,20 Lt ir 2 procentų dydžio metines palūkanas įsipareigodami sumokėti iki 2022 m. sausio 15 d., t. y. mokėdami po 24 911,94 Lt iki kiekvienų metų sausio 15 d.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamentas 2012 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. A51- 60230(3.3.2.12-EM4) informavo Nacionalinę žemės tarnybą, kad atsakovai pagal Sutartį už ne aukciono tvarka parduotą Žemės sklypą 2008 m. kovo 4 d. yra sumokėję 87 191,80 Lt, o vėlesnių periodinių įmokų nemokėjo.

Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2012 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 49SFN-(14.49.104.)- 2444 „Dėl apmokėjimo už išsimokėtinai pirktą Žemės sklypą ir valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties dalinio pakeitimo“ informavo atsakovus, kad Nacionalinei žemės tarnybai perėmus valstybinės žemės patikėjimo teises ir pareigas, pasikeitė gavėjas ir sąskaita, į kurią turi būti mokama už išsimokėtinai pirktą valstybinės žemės sklypą. Taip pat buvo pranešta, kad reikia suderinti atsakovų turimą įsiskolinimo likutį ir iš dalies pakeisti Sutartį (pakeisti banko sąskaitos numerį), todėl atsakovai paprašyti atvykti į Vilniaus miesto skyrių. Minėtas pranešimas atsakovams išsiųstas registruotu laišku Nr. RN377009636LT, tačiau 2013 m. sausio 11 d. buvo grąžintas Vilniaus miesto skyriui kaip neatsiimtas.

Atsakovai, pasirašydami Sutartį, įsipareigojo atsiskaityti už žemės sklypą Sutartyje numatyta tvarka. Tačiau atsakovai šios jiems tenkančios pareigos visiškai nevykdė, tuo pažeisdami ne tik Sutartį, bet ir Nacionalinės žemės tarnybos interesus. Atsakovai vienintelį mokėjimą, 20 proc. avansą, atliko dar 2008 m. Nacionalinė žemės tarnyba yra gavusi antstolės V. M. patvarkymą Nr. 50 15 2015 07 29 3842/11-1, kuriuo yra informuojama apie paskelbtas antrąsias atsakovams priklausančio turto varžytynes. 2015 m. liepos 3 d. buvo gautas atsakovų prašymas dėl taikos sutarties pasirašymo vykdymo procese, kuriame patys atsakovai nurodo, jog visas jiems priklausantis turtas yra įkainotas 1 158 480,07 Eur, o vien DnB bankui kredito skola sudaro 2 247 865 Eur. Taip pat atsakovai nurodo, kad neturi galimybių sumokėti įsiskolinimus. Nacionalinė žemės tarnyba neturi pagrindo tikėtis, kad atsakovai bus pajėgūs ateityje įvykdyti Sutartimi prisiimtą prievolę valstybei. Atsakovai, nesumokėdami nė vienos įmokos po Sutarties pasirašymo, per pastaruosius septynerius metus iš esmės pažeidė Sutartį, dėl ko Nacionalinė žemės tarnyba įgijo teisę nutraukti Sutartį, remiantis CK 6.217 straipsnio pagrindu.

CK 6.222 straipsnyje nurodyta, kad tais atvejais, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi; kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Nacionalinė žemės tarnyba pažymi, kad nagrinėjamoje situacijoje dvišalė restitucija negalima. Atsakovai įgijo teisę naudoti, valdyti bei disponuoti žemės sklypu, sumokėjus tik 20 proc. paties žemės sklypo kainos. Vadinasi, šiuo atveju Nacionalinė žemės tarnyba, perduodama nuosavybėn Žemės sklypą, finansavo atsakovus, kadangi jie sumokėjo tik pradinį įnašą, tačiau jokių mokėjimo už suteiktą galimybę naudotis žemės sklypu neatliko. Tad Sutarties nutraukimo ir dvišalės restitucijos taikymo atveju, atsakovai negalės grąžinti Nacionalinei žemės tarnybai to, ką gavo pagal Sutartį, t. y. galimybės valdyti, naudoti bei disponuoti žemės sklypu. Tokiu atveju bus laikoma, kad atsakovai naudojosi žemės sklypu beveik 8 metus neatlygintinai, kas prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir kitiems pamatiniams civilinės teisės principams ir tuo pačiu reikštų nepagrįstą atsakovų praturtėjimą Nacionalinės žemės tarnybos, t. y. valstybės sąskaita, dėl ko valstybės interesai būtų iš esmės dar kartą pažeisti. Šiuo atveju turi būti taikoma vienašalė restitucija.

Sutartimi įsigytas žemės sklypas yra įkeistas hipoteka AB DNB banko naudai ir šiuo metu yra vykdomi išieškojimo veiksmai iš atsakovams priklausančio turto, tarp kurio yra ir žemės sklypas. Taigi šiuo atveju nėra teisinių galimybių taikyti restituciją natūra. Prašė nutraukti 2008 m. gegužės 19 d. valstybinę žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P01-2008-565, kuria V. D. ir L. D. išsimokėtinai be aukciono parduotas įsiterpęs 264 km. M. ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) bei priteisti iš atsakovų L. D. ir V. D. Lietuvos Respublikos valstybei 161 599,61 Eur (101 010 Eur skolos už žemę, 15 388,85 Eur metinių palūkanų, 45 200,76 Eur delspinigių) už pagal 2008 m. gegužės 19 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį Nr. P01/2008-565 įsigytą 264 kv. m. ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Atsakovas V. D. su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad sutinka, kad Sutartis būtų nutraukta ir taikyta restitucija – žemės sklypas grąžintas Valstybei, jį prijungiant prie besiribojančio 1481 kv. m. valstybinės žemės sklypo (u/n (duomenys neskelbtini)), tokiu būdu padidinant valstybinės žemės plotą suformuotame žemės sklype bei grąžinant atsakovams pagal Sutartį sumokėtą avansą, atskaičius iš avanso lėšų būtinas sąnaudas 264 kv. m. ploto žemės sklypo prijungimui prie 1481 kv. m. valstybinės žemės sklypo. Taip pat atsakovas prašė taikyti 5 metų senatį ieškovo reikalavimui priteisti palūkanas bei 6 mėn. ieškinio senatį reikalavimui priteisti delspinigius.

Nurodė, kad ginčo žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymas buvo sąlygotas Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. liepos 27 d. Įsakyme Nr. 30-1508 nurodyta atsakovų pareiga neatlygintinai perduoti valstybei 256 kv. m. žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tad restitucija turėtų apimti ir šios, Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. liepos 27 d. Įsakymu Nr. 30-1508 nustatytos pareigos panaikinimą. Ginčo žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta tik todėl, kad be jos sudarymo nebuvo tvirtinamas teritorijos detalusis planas, nors jokio ekonominio poreikio šiame žemės sklype atsakovai neturėjo, jo įsigijimas buvo sąlygotas siekiu sudaryti detalųjį planą. Ginčo pirkimo -pardavimo sutartimi atsakovai nupirko siaurą juostą teritorijos, kurios rinkos vertė ženkliai mažesnė, nei yra nurodyta pirkimo - pardavimo sutartyje. Iš šios aplinkybės išplaukia, kad teisingas restitucijos būdas sietinas su nupirkto žemės sklypo atidalijimu ir grąžinimu Valstybei, išmokant atsakovams jų sumokėtą avansą, atskaičius iš avanso išlaidas, susijusias su atidalijimu.

Papildomai triplike nurodė, kad 262 kv. m. ploto žemės sklypas, kaip savarankiškas vienetas, nėra vertas pirkimo – pardavimo sutartyje nustatytos kainos, nes 264 kv. m. ploto žemės sklype (suformuotame) neįmanoma pastatyti jokio pastato; 264 kv. m. ploto žemės sklypas gali būti prijungtas prie besiribojančio 1481 kv. m. ploto žemės sklypo, atitinkamai padidinant valstybės dalį; pritaikius ieškovo siūlomą restitucijos būdą, Valstybė neatgaus iš atsakovų jokių lėšų, kadangi visas turtas įkeistas Bankui, o atsakovo amžius sudaro pagrindą manyti, kad ateityje jo turtinė padėtis nepagerės.

Atsiliepimas

Trečias asmuo be savarankiškų reikalavimų AB DNB bankas nurodė, kad palaiko reikalavimą nutraukti valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, nurodė, kad žemės sklypas yra prijungtas prie kito ir suformuotas naujas žemės sklypas, kuris yra įkeistas bankui atsakovų prievolės įvykdymo pagal paskolos sutartį užtikrinti. Nurodė,kad atsakovo nurodytas restitucijos būdas nėra teisingas, kadangi neįmanoma šio žemės sklypo dalies grąžinti valstybei bei suformuoti naujai nurodytą žemės sklypą (prijungti prie šalia esančio).

Motyvuojamoji dalis

Ieškininis pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 2.3-24-(01) ir 2008 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 2.3-4424-(01) tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, ir atsakovų L. D. bei V. D., 2008 m. gegužės 19 d. buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis Nr. P01/2008-565 (priedas Nr. 1). Pagal Sutartį, atsakovai išsimokėtinai be aukciono, nusipirko 264 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties 4 punkte nurodyta, kad 2008 m. kovo 4 d. atsakovai už perkamą žemės sklypą sumokėjo 20 procentų nustatytos perkamos žemės sklypo kainos - 87 191,80 Lt, įsiskolinimo likutį - 348 767,20 Lt ir 2 procentų dydžio metines palūkanas įsipareigojo sumokėti iki 2022 m. sausio 15 d., mokėdami po 24 911,94 Lt už kiekvienus metus iki kiekvienų metų sausio 15 d.

Byloje nustatyta, kad 2007 m. liepos 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (1 p.) iš trijų atsakovams priklaususių žemės sklypų (1380 kv. m., 452 kv. m. ir 1155 kv. m.) buvo suformuoti du sklypai: 2723 kv. m. ir 256 kv. m.; šio Įsakymo 5 p. suformuotas naujas žemės sklypas – 1481 kv. m. ploto; 7 p. suformuotas 256 kv. m. ploto žemės sklypas, kuris perduotas Savivaldybei.

2008 m. sausio 8 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu vietoje 1380 kv. m. ploto ir 452 kv. m. ploto, 1155 kv. ploto žemės sklypų – suformuotas 2723 kv. m. ploto bei 256 kv. m. ploto žemės sklypai; bei prie 2723 kv. m. ploto žemės sklypo prijungtas įsiterpęs 264 kv. m. ploto žemės sklypas, Įsakymo 5 p. leista parduoti atsakovams 264 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypą, suformuotą prie 2723 kv. m. ploto žemės sklypo Nr. 2 (duomenys neskelbtini), iš karto sumokant 20 procentų nustatytos žemės kainos, kitą sumą – per 14 metų, pradedant mokėti antraisiais kalendoriniais metais po valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo.

2008 m. balandžio 11 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu iš dalies pakeistas 2008 m. sausio 8 d. įsakymas (pakeistas pavadinimas) bei 2 p. suformuotas prie (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypas Nr. 3, įsiterpęs 1481 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypas, kuris nuosavybės teise priklausys Lietuvos Respublikai ir V. ir L. D.. 2008 m. birželio 6 d. Įsakymu sujungti 2723 kv. m. ploto žemės sklypas su 264 kv. m. ploto žemės sklypu į vieną 2987 kv. m. ploto kitos paskirties žemės sklypą, (duomenys neskelbtini).

Turto areštų aktų registro išrašas patvirtina, kad žemės sklypui, kurį suformavus naujai įeina ir 264 kv. m. atsakovams parduota žemės sklypo dalis, yra įregistruota hipoteka AB DNB banko naudai.

Taigi, Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties 1 p. nurodoma, kad pardavėjas parduoda, o pirkėjai perka 264 kv. m. ploto žemės sklypą – (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), u/n (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypo kaina – 435 959 Lt, pagal Sutarties 4 p. pirkėjai už perkamą žemės sklypą 2008 m. kovo 4 d. sumokėjo 20 procentų kainos, t. y. 87 191,80 Lt, įsiskolinimo likutį 348 767 Lt ir 2 procentus metinių palūkanų pirkėjai įsipareigojo sumokėti nustatyta tvarka ir terminais.

Šalių pasirašyta sutartis įgyja įstatymo galią ir kiekviena iš jų privalo vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Byloje nustatyta, kad nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą pagal 2008 m. gegužės 19 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį yra perėjusi atsakovams, įregistruota viešame registre kaip bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau atsakovai savo pareigos, numatytos Sutarties 4 p. nevykdė, ir nustatytu grafiku jokių mokėjimų pagal sutartį neatliko, palūkanų nemokėjo. CK 6.217 str. 1 d. numato, kad šalis gali nutraukti sutartį, jei kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai vykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, visų pirma vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso prievolėje praradimą. Trečia, sprendžiant ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios šalies pagrįstas interesas likti sutartinuose santykiuose yra mažesnis. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Galiausiai, penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Šiuo atveju turimi omenyje ne įprastiniai, bet labai dideli, neproporcingi nuostoliai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

Kadangi atsakovai iš esmės nesumokėjo nei vienos įmokos pagal Sutartį (išskyrus 87 191,80 Lt avansą iki sutarties pasirašymo (4 p.)), sutartis sudaryta dar 2008 metais, t.y. ilgą laiką (daugiau nei aštuonis metus) sutartis nevykdoma, darytina išvada, kad atsakovai jos neketina vykdyti ir ateityje, ką iš dalies ir pripažino atsakovas V. D., kuris sutinka su reikalavimu nutraukti sutartį, atsakovė L. D. savo pozicijos neišreiškė. Kita vertus, kaip matyti iš bylos medžiagos, visas atsakovų turtas yra areštuotas ir įkeistas hipoteka AB DnB banko naudai, kredito sutarties vykdymo užtikrinimui, atsakovas V. D. pripažįsta, kad areštuoto turto vertė yra daug mažesnė nei įsipareigojimai Bankui pagal Kredito sutartį. Atsakovas taip pat patvirtino, kad neturi materialinių galimybių visiškai atsiskaityti su banku, kadangi įkeisto ir areštuoto turto vertė yra daug mažesnė nei prievolės bankui dydis.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai ilgą laiką neatliko jokių mokėjimų pagal sutartį, jų turtas areštuotas ir pardavinėjamas iš varžytynių, todėl akivaizdu, kad atsakovai nebevykdys sutarties ir ateityje, Valstybė (kurios patikėtinis yra ieškovas) patiria nuostolius ir juos patirs ir ateityje (CK 6.217 straipsnis 4 d.). Tai reiškia, kad CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu skolininkų neteisėti veiksmai (mokėjimo terminų praleidimai) kvalifikuoti kaip esminis sutarties pažeidimas ir yra pagrindas nutraukti 2008 m. gegužės 19 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį, kuria atsakovams išsimokėtinai be aukciono buvo parduotas 264 kv. m. ploto žemės sklypas, (duomenys neskelbtini).

Dėl restitucijos taikymo

CK 6.222 straipsnyje nurodyta, kad tais atvejais, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai, vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi; kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams.

Ieškovas Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad šioje situacijoje dvišalė restitucija negalima, kadangi atsakovai įgijo teisę naudoti, valdyti bei disponuoti žemės sklypu, sumokėjus tik 20 proc. paties žemės sklypo kainos, kas reiškia, kad Nacionalinė žemės tarnyba, perduodama nuosavybėn žemės sklypą, finansavo atsakovus, kadangi jie sumokėjo tik pradinį įnašą, tačiau jokių kitų mokėjimų už suteiktą galimybę naudotis žemės sklypu, neatliko. Dvišalės restitucijos taikymo atveju, atsakovai negalės grąžinti Nacionalinei žemės tarnybai to, ką gavo pagal Sutartį, t. y. galimybės valdyti, naudoti bei disponuoti žemės sklypu. Tokiu atveju bus laikoma, kad atsakovai naudojosi žemės sklypu beveik 8 metus neatlygintinai, kas prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir kitiems civilinės teisės principams ir tuo pačiu reikštų nepagrįstą atsakovų praturtėjimą Nacionalinės žemės tarnybos, t. y. Valstybės sąskaita, dėl ko Valstybės interesai būtų iš esmės dar kartą pažeisti. Šiuo atveju turi būti taikoma vienašalė restitucija.

Atsakovas V. D. prašė taikyti restituciją natūra, 264 kv. m. ploto žemės sklypą grąžinti Valstybei bei jį prijungti prie šalia besiribojančio 1481 kv. m. ploto žemės sklypo (u/n (duomenys neskelbtini)), grąžinant atsakovams jų sumokėtą avansą, iš kurio dalį lėšų panaudojant 264 kv. m. ploto žemės sklypo prijungimui prie atsakovo nurodyto kito valstybinės žemės sklypo.

Teismas pripažįsta, kad šioje situacijoje taikyti restituciją natūra nėra galimybės, kadangi 264 kv. m. ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), u/n (duomenys neskelbtini)) šiuo metu neegzistuoja, iš esmės pirkimo – pardavimo sutarties dalykas pasikeitęs, nes 2008 m. birželio 6 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-7026-(01) sujungus atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir asmeninės nuosavybės teise priklausiusius žemės sklypus (2723 kv. m. ir 264 kv. m. ploto) į vieną 2987 kv. m. ploto kitos paskirties: gyvenamosios teritorijos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), iš esmės neliko 2008 m. gegužės 19 d. Sutartimi parduoto objekto, pasikeitė jo būklė, kitaip tariant sutarties dalykas pasikeitė, be to į šį žemės sklypą yra įregistruota hipoteka, užtikrinant atsakovų Kredito sutarties grąžinimą AB DNB bankui. Todėl ne tik neliko sutarties objekto, kurį natūra būtų galima grąžinti Valstybei, bet kaip patvirtino trečiojo asmens AB DNB bankas atstovas, hipotekos kreditorius nesutinka su atsakovo V. D. siūlomu restitucijos būdu, nes nėra įmanoma šio žemės sklypo atskirti ir prijungti prie kito, nes naujai suformuotas žemės sklypas, į kurį įeina ir ginčo skylas, yra įkeistas ir vyksta skolos išieškojimas priverstine tvarka iš įkeisto turto.

Taigi, šioje situacijoje yra pagrindas ieškovui (šiuo atveju Valstybei) atlyginti tai, ko ji negavo pagal sutartį, priteisti iš atsakovų solidariai Valstybės naudai 101 010 Eur skolą (Sutartyje nesumokėtą žemės sklypo kainą). Nors valstybę atstovaujanti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nenurodė, kokia atsakomybės forma šioje situacijoje taikytina, tačiau atsižvelgiant į sutarties dalyką, bei aplinkybę, kad šis turtas įregistruotas viešame registre kaip bendroji jungtinė sutuoktinių (atsakovų) nuosavybė, todėl teismo vertinimu, skolininkai atsako solidariai (CK 6.6 str.). Pažymėtina ir tai, kad toks atlyginimas šioje situacijoje atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.).

Dėl palūkanų priteisimo

Pagal Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties 5 p., pirkėjai L. D. ir V. D. įsipareigojo įsiskolinimo likutį 101 010 Eur (348 767,20 Lt) už perkamą žemės sklypą ir 2 procentus dydžio metines palūkanas sumokėti kiekvienais metais (atitinkamai iki tų metų, už kuriuos mokama, sausio 15 d.) po 7215 Eur (24 911,94 Lt). Sutartyje šalys susitarė, kad metinės 2 procentų palūkanos nuo likusios įsiskolinimo sumos skaičiuojamos už faktiškai įsiskolinimo laiką, t. y. nuo valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo iki pirkėjas sumoka valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytą visą parduodamo žemės sklypo kainą. Metinės palūkanos apskaičiuojamos sekančiai: įsiskolinimo likutis padauginamas iš palūkanų normos (2 procentai), gauta metinė palūkanų suma padalijama iš tų metų dienų skaičiaus ir padauginama iš faktiško įsiskolinimo dienų skaičiaus.

CK 1. 125 str. 9 p. numato, kad palūkanų mokėjimui taikomas sutrumpintas penkių metų ieškinio senaties terminas. Atsakovas V. D. prašo taikyti ieškinio senaties terminą palūkanų skaičiavimui (CK 1.126 str. 2 d.). Pareiga sumokėti pirmąją įmoką pagal sutartį atsakovui atsirado 2009 m. (iki sausio 15 d.). Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu 2016 m. sausio 28 d. Teismas taiko ieškinio senatį atsakovo V. D. atžvilgiu priteistinų palūkanų dalyje, todėl atsakovui V. D. tenka pareiga sumokėti prašomas priteisti palūkanas už penkis metus (už vienerius metus 2020,20 Eur), viso 10 101 Eur palūkanų sumą.

Dėl delspinigių priteisimo

Pagal Sutarties 5 p. laiku nesumokėjus mokėtinos sumos už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami 0,05 procento delspinigių mokėtinos sumos. Delspinigiams taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 5 p.). Atsakovas V. D. prašo taikyti ieškinio senatį priteisiant delspinigius (CK 1.126 str. 2 d.).

Kadangi atsakovas nėra sumokėjęs pirkimo - pardavimo sutarties 5 punkte numatytų įmokų (už kiekvienus metus), ieškovas turi teisę reikalauti delspinigių už kiekvienus sutartyje numatytus įmokų mokėjimo metus. Taigi, atsakovo prašymu, pritaikius ieškinio senaties terminą reikalavimui priteisti delspinigius, jie priteistini iš atsakovo V. D. už pusę metų už kiekvienus metus - po 649.35 Eur už kiekvienus metus nuo 2009 m. iki 2015 m. imtinai, viso 4545,45 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas pagal pateiktą delspinigių paskaičiavimo pažymą, delspinigių už 2016 metus priteisti neprašė.

Atsakovė L. D. procesinių dokumentų byloje nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo. Ieškinio senatis reikalavimui taikytina tik tuo atveju, jei ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.), atsakovė tokio reikalavimo nėra išreiškusi. Kaip jau pasisakyta, VĮ Registrų centro duomenimis, 2008 m. gegužės 19 d. Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi įsigytas žemės sklypas buvo įregistruotas atsakovų L. D. ir V. D. vardu kaip bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai (sutuoktiniai) žemės sklypą įsigijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, bei vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais (CK 1.5 str.), mano esant pagrindui sumažinti iš atsakovės L. D. priteistinų palūkanų ir delspinigių dydį iki to paties dydžio, koks yra priteistinas iš atsakovo V. D., atitinkamai priteisinat iš atsakovės 10 101 Eur palūkanų ir po 649,35 Eur už kiekvienus metus delspinigių (viso 4545,45 Eur), kurie iš atsakovų taip pat priteistini solidariai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškinį patenkinus, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis), nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, viso 2315 Eur (CPK 93 str., 80 str.).

Iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą šalims, viso 6,12 Eur, valstybės naudai (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti 2008 m. gegužės 19 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P01-V2008-565, sudarytą tarp Lietuvos Respublikos ir V. D. bei L. D., kuria jie nupirko 264 km. m. ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

Taikyti vienašalę restituciją ir priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos valstybei (atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) iš atsakovų L. D. ir V. D. solidariai 101 010 Eur skolos už nupirktą žemės sklypą, 10 101 Eur palūkanų, 4545,45 Eur delspinigių, viso 115 656,45 Eur (šimtą penkiolika tūkstančių šešis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 45 cnt.), už pagal 2008 m. gegužės 19 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį Nr. P01/2008-565 įsigytą 264 kv. m. ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), u/n (duomenys neskelbtini)), bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 115 656,45 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-02-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovų V. D. bei L. D. lygiomis dalimis 2321,12 Eur (du tūkstančius tris šimtus dvidešimt vieną eurą 12 cnt.) bylinėjimosi išlaidų Valstybės naudai (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, įmokos kodas 5660, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų numeriai nurodyti https://www.vmi.lt/cms/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Asta Radzevičienė