Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas akcentuoja, kad už tyrimą Valstybinėje teismo medicinos laboratorijoje jis buvo priverstas susimokėti pats, t. y. iš jo asmeninės sąskaitos buvo nuskaičiuoti 84,40 Eur. Pareiškėjas mano, kad Vilniaus PN pareigūnai veikė neteisėtai, dėl šių aplinkybių pareiškėjas teigia patyręs 84,40 Eur turtinę žalą. Be to, dėl susiklosčiusios situacijos pareiškėjas patyrė daug nerimo, dvasinių išgyvenimų, baimių, depresijos. Savo patirtą neturtinę žalą pareiškėjas vertina10 000 Eur.

Akcentuoja, kad Apraše ir Taisyklėse nėra laisvės atėmimo vietoms nustatytos nei pareigos, nei galimybės grąžinti nuteistiesiems jų patirtas išlaidas, nepriklausomai nuo to ar atliktų tyrimų rezultatai būtų neigiami ar teigiami. Pažymi, jog teisės aktai įpareigoja laisvės atėmimo vietoje laikomus asmenis, kurie nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, atlikti jo tiriamosios medžiagos ištyrimą jo lėšomis, taigi, ir šiuo pagrindu neteisėtų Vilniaus PN veiksmų nėra.

Nuteistųjų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymą atlieka tik tam tikslui pritaikytoje specialioje patalpoje atitinkamus kursus išklausę pareigūnai, žinantys, kaip turi būti imamas šlapimas tyrimui ir atliekamas testas. Pareigūnai atlikdami tarnybines pareigas neturi išankstinio ar asmeninio nusistatymo nei prieš pareiškėją, nei prieš bet kurį kitą nuteistąjį ir savo pareigas atlieka dorai bei atsakingai, nėra nustatyta, kad pareigūnai dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuoti apkaltinti būtent pareiškėją, pareiškėjas taip pat skunde nenurodė suinteresuotumo priežasčių, todėl nėra pagrindo teigti, kad priesaiką davę ir sąžiningai dirbantys pareigūnai surašo melagingą ir tikrovės neatitinkančią dokumentinę medžiagą.

Motyvuojamoji dalis

Iš aukščiau išdėstytų argumentų ir pateiktos dokumentinės medžiagos matyti, kad Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, taigi nėra jokio pagrindo svarstyti turtinės žalos pareiškėjui atlyginimą.

Pareiškėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas. Pareiškėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Pareiškėjas nepateikia įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatą.

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti.

Atsakovės atstovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdžio vietą ir laiką atsakovė informuota tinkamai.

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas sieja su, kaip jis teigia, neteisėtais Vilniaus PN pareigūnų veiksmais, kuriais greitąja tyrimo priemone (testu) buvo nepagrįstai nustatytas narkotinių medžiagų vartojimo faktas, dėl ko jis turėjo sumokėti 84,40 Eur už tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinės teismo medicinos tarnyboje, ir dėl to patirtos 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Iš byloje pateikto 2021-03-26 Vilniaus PN suimtojo (nuteistojo) neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo ako Nr. 79-204 duomenų matyti, kad Vilniaus PN greitąja tyrimo priemone atliko pareiškėjo patikrinimą apsvaigimui nustatyti. Tyrimas parodė, kad pareiškėjas vartojo ABP (AB-PINACA).

Pareiškėjas su greitosios tyrimo priemonės rezultatu nesutiko ir 2021-03-26 pateikė prašymą išsiųsti jo tiriamąją medžiagą į Valstybinės teismo medicinos tarnybos laboratoriją, apmokant tyrimą jo paties lėšomis.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos parengė 2021-03-30 išvadą Nr. T-N 709/2021(01), iš kurios matyti, kad pareiškėjo šlapime amfetaminų, benzodiazepinų, sintetinių kanabinoidų (AB-FUBINACA, ADB-FUBINACA, AB-CHMINACA, 5F-MDMB-PINACA, AM 2201, MDMB-CHMICA, JWH 018, 5F-APINACA, MDMB CHMINACA), etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties nerasta.

Pareiškėjas skunde teigia, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialistui paneigus Vilniaus PN atliktos greitosios tyrimo priemonės rezultatus, jam atsirado turtinė ir neturtinė žala.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą CK 6.271 straipsnio taikymo prasme, būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2019-03-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-162-968/2019).

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad LVAT bylose dėl žalos atlyginimo ne kartą yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr. pvz., 2018-02-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018; 2019-02-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-450-520/2019).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. BVK 12 straipsnyje įtvirtintos bendrosios nuteistųjų pareigos. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. BVK 110 straipsnyje įtvirtintos specialiosios nuteistųjų pareigos. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones

Taisyklės nustato, kad transporto priemones vairuojančių asmenų ir kitų čia numatytų asmenų, iš jų – ir laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų, neblaivumo ir apsvaigimo kontrolės, medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti atlikimo ir atlyginimo asmens sveikatos priežiūros įstaigai už joje atliktą medicininę apžiūrą neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti tvarką (Taisyklių 1 p.), numato: apsvaigimas – asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikimas, kuriuos sukelia psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės, psichotropinės medžiagos, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholis ir kitos), išskyrus etilo alkoholį (Taisyklių 2.1 p.); medicininė apžiūra neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti (toliau – medicininė apžiūra) – asmens sveikatos priežiūros įstaigų ar laisvės atėmimo įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų (toliau – medicinos specialistai) atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra neblaivus arba apsvaigęs; laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumą arba apsvaigimą nustato laisvės atėmimo įstaigos arba probacijos tarnybos vadovų įgalioti asmenys, atlikdami asmens tikrinimą ar pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką vertindami bendrą asmens būklę arba atlikdami jo medicininę apžiūrą. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir probacijos tarnybų prižiūrimų asmenų neblaivumo ir apsvaigimo nustatymo tvarką nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius. Jeigu laisvės atėmimo vietoje laikomas asmuo atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po atsisakymo tikrintis ar medicininės apžiūros arba po jam atlikto tikrinimo ar medicininės apžiūros gali kreiptis į laisvės atėmimo įstaigos administraciją, kad ši tarpininkautų padėdama asmeniui jo lėšomis atlikti jo tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Šiuo atveju kartu su tiriamąja medžiaga Valstybinei teismo medicinos tarnybai siunčiamas dokumentas, patvirtinantis, kad atlyginimas už tiriamosios medžiagos ištyrimą sumokėtas (Taisyklių 21 p.).

Apraše, reglamentuojančiame laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nustatymą ir įforminimą, be kita ko nustatyta: kontroliuoti ir nustatyti, ar suimtieji (nuteistieji) nevartojo alkoholio arba kitų psichiką veikiančių medžiagų, turi teisę laisvės atėmimo vietų pareigūnai, išklausę neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo kursus ir gavę pažymėjimus (Aprašo 3 p.); suimtųjų (nuteistųjų) neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymą sudaro: neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo požymių nustatymas ir bendras asmens būklės vertinimas; tikrinimas alkoholio kiekio matuokliu (esant įtarimui, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį); tiriamosios medžiagos paėmimas; tiriamosios medžiagos ištyrimas greita tyrimo priemone (esant įtarimui, kad suimtasis (nuteistasis) yra apsvaigęs); tiriamosios medžiagos siuntimas į Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Toksikologijos laboratoriją (toliau – toksikologijos laboratorija) ir tyrimo išvados gavimas; Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto (toliau – aktas) 1 priedas) surašymas (Aprašo 4-4.6 p.); neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas turi būti atliekamas iš karto įtarus, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas (Aprašo 5 p.); pareigūnas gali įtarti, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį arba kitas psichiką veikiančias medžiagas esant tokiems požymiams: iš burnos sklinda alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai (Aprašo 6-6.4 p.); pareigūnas, vertindamas bendrą asmens būklę (odą, gleivines, elgseną, eiseną, stovėseną, pirštų virpėjimą, nuotaiką, judesių tikslumą, dėmesio koncentravimą, kvapą), užpildo akto 1-8 punktus (Aprašo 10 p.); jei dėl suimtojo (nuteistojo) būklės (dėl sužalojimų ar kitų priežasčių) neįmanoma įvertinti bendros asmens būklės, pareigūnas nedelsdamas turi kviesti laisvės atėmimo vietos medicinos specialistus arba organizuoti suimtojo (nuteistojo) konvojavimą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (Aprašo 11 p.); pareigūnas, įvertinęs bendrą asmens būklę ir esant bent vienam apsvaigimo požymiui, paima suimtojo (nuteistojo) tiriamosios medžiagos ir ištiria greita tyrimo priemone (testu). Greitos tyrimo priemonės (testo) rezultatai įrašomi į aktą (Aprašo 14 p.); jei suimtasis (nuteistasis) nesutinka su greitos tyrimo priemonės rezultatais, tiriamoji medžiaga siunčiama į toksikologijos laboratoriją ištyrimui (Aprašo 15 p.).

Apibendrinant aptartą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad procedūra, kurios metu patikrinama, ar suimtieji (nuteistieji) nevartojo alkoholio arba kitų psichiką veikiančių medžiagų, yra detaliai reglamentuota, todėl tokiu, kaip nagrinėjamas ginčas, atveju tam, kad patikrinti jos teisėtumą, būtina įvertinti visus ją sudarančius veiksmus.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (Vataro duomenys) patvirtina, kad pareiškėjo galimą neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymą vykdė Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas, kuris 2012 m. dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo mokymuose tema – „Nuteistų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo pagrindai“, todėl konstatuotina, kad Vilniaus PN pareigūnas turėjo teisę atlikti laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymą.

Vilniaus PN l-ojo saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas 2022-02-21 tarnybiniame pranešime nurodė, kad nuteistojo M. L. bendra būklė sukėlė įtarimų dėl narkotinių medžiagų vartojimo, todėl buvo nuspręsta nedelsiant nuteistąjį patikrinti dėl narkotinių medžiagų vartojimo greito tyrimo priemone (testo) būdu. Jis nuvedė nuteistąjį į tarnybines patalpas, tinkamai įvertino bendrą M. L. būklę, iš kurios aiškiai matėsi, kad nuteistasis mieguistas, nekoordinuoti judesiai, akivaizdžiai svyravo. Atlikus greito tyrimo priemonę (testą) dėl narkotinių medžiagų vartojimo nuteistajam M. L. buvo nustatyta AB-PINACA (ABP) vartojimas. Nurodė, kad nuteistojo M. L. neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nustatyti buvo naudotas galiojantis, įstaigos išduotas greito tyrimo testas „Multi-Drug Test Panel“.

Teismas neturi pagrindo abejoti pareigūno tarnybiniame pranešime išdėstytų aplinkybių pagrįstumu. Atkreiptinas dėmesys, kad pareigūno, kuris pagal teisės aktus turi teisę atlikti laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymą, įtarimus patvirtina Vilniaus PN 2021-03-26 Vilniaus PN suimtojo (nuteistojo) neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo akto Nr. 79-204 duomenys, kuriuose užfiksuota, kad eisena - svyruoja; stovėsena – svyruoja; judesių tikslumas – PNM atlikta netiksliai; yra vokų, liežuvio ir ištiestų rankų pirštų virpėjimas; elgsena, nuotaika – mieguista; dėmesys – 43 s. (nerišli kalba, Šultės testas).

Darytina išvadą, kad Vilniau PN pareiškėjas patikrindami pareiškėją dėl narkotinių medžiagų vartojimo greito tyrimo priemone (testo) būdu, nepažeidė teisės aktų.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 709/2021(01) matyti, kad pareiškėjo šlapime amfetaminų, benzodiazepinų, sintetinių kanabinoidų (AB-FUBINACA, ADB-FUBINACA, AB-CHMINACA, 5F-MDMB-PINACA, AM 2201, MDMB-CHMICA, JWH 018, 5F-APINACA, MDMB CHMINACA), etilo alkoholio nerasta.

Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties nerasta.

Minėta specialisto išvada patvirtina, kad pareiškėjas BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtino reikalavimo, draudžiančio narkotinių priemonių vartojimą, nepažeidė. Kaip atsiliepime nurodė Vilniaus PN, atsižvelgiant į šią išvadą, pareiškėjui drausminė atsakomybė nebuvo taikyta.

Tačiau teismas pažymi, kad Vilniaus PN atsakyme į pareiškėjo 2021-08-10 skundą dėl atliktų testų, informavo pareiškėją, kad bausmės atlikimo metu Vilniaus PN jis buvote 14 kartų testuotas dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. 6 kartus jam greitosios tyrimo priemonės (testo) pagalba buvo nustatytas apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis Taisyklių 21 punktu, jam prašant, jo šlapimo mėginys buvo 3 kartus išsiųstas į Valstybės teismo medicinos prie Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos Toksikologijos laboratoriją su tikslu nustatyti sintetinių kanabinoidų vartojimą. Visi atsakymai iš Toksikologijos laboratorijos buvo neigiami (pastabose buvo parašyta, kad laboratorija neturi galimybės nustatyti AB-PINACA, nes neturi šios medžiagos kontrolinio standarto). Šie tyrimai buvo apmokami iš jo asmeninės sąskaitos.

Vilniaus PN, atsakydami į teismo paklausimą paaiškinti, kodėl Vilniaus PN atliekami AB-PINACA testai, o Toksikologijos laboratorija neturi galimybės nustatyti AB-PINACA (neturi šios medžiagos kontrolinio standarto), informavo, jog Laisvės atėmimo vietose, tame tarpe, ir Vilniaus PN laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymas vykdomas pagal Aprašo nuostatas. Pareiškėjo galimą neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymą vykdė Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas, kuris 2012 m. dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo mokymuose tema – „Nuteistų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo pagrindai“, todėl minėtas Vilniaus PN pareigūnas turėjo teisę atlikti laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymą. Pareiškėjo neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nustatyti buvo naudotas galiojantis greitojo tyrimo testas „Multi-Drug Test Panel“, o šiuo testu gali būti aptiktos šios narkotinės medžiagos: ABP (AB-PINACA), K2, MDPV, MCAT. Pažymėjo, kad Vilniaus PN naudojamos greitojo tyrimo priemonės (testai) gaunamos iš Kalėjimų departamento, kuris vykdo minėtų testų narkotinių medžiagų aptikimui centralizuotą pirkimą ir perduoda testus visoms kalinimo įstaigoms, todėl į klausimą, kodėl Toksikologijos laboratorija neturi galimybės nustatyti AB-PINACA, t. y. neturi šios medžiagos kontrolinio standarto, Vilniaus PN atsakyti negali, nes minėta Toksikologijos laboratorija nėra susijusi ar pavaldi Vilniaus PN.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 709/2021(01) nepaneigia Vilniaus PN 2021-03-26 suimtojo (nuteistojo) neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo ako Nr. 79-204 duomenų, kad pareiškėjas vartojo ABP. Valstybinė teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorija neturi AB-PINACA medžiagos kontrolinio standarto, todėl dėl šios medžiagos vartojimo pareiškėjas nebuvo tikrinamas. Teismo įsitikinimu, pareiškėjas, gavęs Vilniaus PN atsakymą į jo 2021-08-10 skundą, kuriame informuojama, kad Toksikologijos laboratorija neturi galimybės nustatyti AB-PINACA, nes neturi šios medžiagos kontrolinio standarto, sąmoningai pasinaudojo šia aplinkybe, paneigti Vilniaus PN tyrimo rezultatus.

Teismas, įvertinęs tai, kas nustatyta, daro išvadą, kad Vilniaus PN, atlikdami pareiškėjo neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymą, vadovavosi Aprašo ir Taisyklių nuostatomis, pareiškėjo galimą neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymą vykdė Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas, kuris turėjo teisę atlikti laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymą, pareiškėjo neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nustatyti buvo naudotas galiojantis greitojo tyrimo testas „Multi-Drug Test Panel“, kuriuo gali būti aptiktos narkotinės medžiagos: ABP (AB-PINACA), K2, MDPV, MCAT, neatliko neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas skunde teigia, kad Valstybinei teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijai, nenustačius alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo, jam turėtų būti grąžinti 84,40 Eur jo lėšomis atlikti tiriamosios medžiagos ištyrimai Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje.

Kaip minėta Taisyklių 21 punkte nustatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumą arba apsvaigimą nustato laisvės atėmimo įstaigos arba probacijos tarnybos vadovų įgalioti asmenys, atlikdami asmens tikrinimą ar pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką vertindami bendrą asmens būklę arba atlikdami jo medicininę apžiūrą. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų ir probacijos tarnybų prižiūrimų asmenų neblaivumo ir apsvaigimo nustatymo tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. Jeigu laisvės atėmimo vietoje laikomas asmuo atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, jis ne vėliau kaip per 1 val. po atsisakymo tikrintis ar medicininės apžiūros arba po jam atlikto tikrinimo ar medicininės apžiūros gali kreiptis į laisvės atėmimo įstaigos administraciją, kad ši tarpininkautų padėdama asmeniui jo lėšomis atlikti tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Šiuo atveju kartu su tiriamąja medžiaga Valstybinei teismo medicinos tarnybai siunčiamas dokumentas, patvirtinantis, kad atlyginimas už tiriamosios medžiagos ištyrimą yra sumokėtas.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad teisės aktuose nėra nustatyta galimybė laisvės atėmimo vietoms grąžinti nuteistiesiems jų patirtas išlaidas, nepriklausomai nuo to, ar atliktų tyrimų rezultatai būtų neigiami ar teigiami. Pažymėtina, kad teisės aktai įpareigoja laisvės atėmimo vietoje laikomus asmenis, kurie nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, atlikti jų tiriamosios medžiagos ištyrimą jų lėšomis. Atsižvelgiant į tai, šiuo pagrindu neteisėtų Vilniaus PN veiksmų nenustatyta. Taip pat dar kartą akcentuotina, kad byloje pateikti įrodymai, leidžia konstatuoti, kad pareiškėjas sąmoninga, žinodamas, kad jo vartotos narkotinės medžiagos, laboratorijoje nebus aptiktos, kreipėsi į šią įstaigą.

Minėta, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

Nagrinėjamos bylos atveju, nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir prašomos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas. Taigi, nesant būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas. Kadangi Vilniaus PN neteisėtų veiksmų nenustatyta, laikytina, kad atsakovės atstovo veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.