Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-10-26 · Byla Nr. A2.6.-10829-784/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-10-26
Bylos Nr.
A2.6.-10829-784/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-10176-2015-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gediminas Viederis
Pažeidėjas
L. Š.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A2.6.-10829-784/2015
Proceso Nr. 4-68-3-10176-2015-4
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4.; 2.7.4.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. spalio 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis, sekretoriaujant Eglei Petkevičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), netekėjusios, dirbančios UAB “ (duomenys neskelbtini)“, administracinio teisės pažeidimo bylą, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Š. 2015-06-19 apie 15.40 val. A. Goštauto g. 40A, Vilniuje, vairuodama automobilį Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiuodama stovintį automobilį Peugeot 407, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, jį kliudė ir abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Šiais savo veiksmais ji padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Apklausta teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama L. Š. parodė, kad užkliudė kitą mašiną. Tuo metu dirbo maisto išvežiotoja, labai skubėjo, parkavosi į „kišenę“ ir įsiparkavo nepilnai. Iš abiejų pusių stovėjo automobiliai. Jai atrodė, kad paliko tarpą, dar išlipo, pažiūrėjo. Atrodė, jog viskas gerai, tada pasiėmė maistą, grįžo atgal ir nuvažiavo. Po to, kai paskambino pareigūnė, nesuprato, apie ką šneka, bet pagalvojo, kad tikriausiai kliudė kitą automobilį. Gal pariedėjo ta mašina, kad nepilnai įparkavo. Atlygino nuostolį žmogui, kuriam apibraižė mašiną, jis parašė pareiškimą. Buvo apibraižyta galinis dešinysis sparnas. Ji net nepajuto kontakto, gal dėl to, kad jos automobilyje garsiai grojo muzika. Įvažiavo priekine eiga, išvažiavo atbuline eiga. Išlipo pažiūrėti, nes žinojo, kad neteisingai pasistatė, kreivai ir ne iki galo. Buvo įjungtas avarinis signalas, ji labai skubėjo, juos mokė įjungti avarinį signalą, kad jų niekas neužstatytų, nes jie greitai išvažiuoja, o viduje garsiai grojo muzika. Liudytojas sakė, kad labai švelnūs buvo įbrėžimai, ji tikrai nepajuto. Bet, kai paskambino, apžiūrėjo mašiną, tikrai pastebėjo, kad yra įbrėžimas.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas K. K. parodė, kad važiavo prie savo darbo, jis dirba Goštauto g. 40, tame pastate, prie kurio įvyko eismo įvykis. Pamatė stovintį automobilį Mazda, įvažiavusį į prisiparkavusį automobilį Peugeot, sidabrinės spalvos. Automobilis akivaizdžiai buvo įsirėmęs, gal buvo nepakankamai laiko įsiparkuoti į automobilio vietą. Galvojo, gal automobilio Mazda vairuotojas laukia policijos. Neprisimena, ar buvo įjungti avariniai signalai, bet atrodo, kad buvo. Tada jis prisiparkavo savo automobilį, išlipo iš mašinos ir pamatė, kad vairuotojas, kuris įvažiavo į sidabrinį Peugeot, apsisuko. Galvojo, kad nori sustoti, pakeisti savo įvažiavimo vietą, nes tas užsikišimas gal trukdė eismui, bet vairuotojas ėmė ir nuvažiavo. Staigiai pažiūrėjo, gal už Peugeot lango bus paliktas raštelis, kaip paprastai tokiais atvejais būna daroma. Bet nieko nebuvo. Jis pamatė nuvažiuojančio Mazda automobilio galą, užsirašė numerius ir viskas. Matė, kad automobilį Mazda vairavo mergina, bet nematė, kas tokia ir pamena ant automobilio lango buvo užrašyta „Ugnies šokis“. Tuomet jis kreipėsi į apsaugos darbuotoją, pastarojo paklausė, gal žino, kieno tas nukentėjęs automobilis. Automobilis buvo Baltarusijos piliečio atvažiavusio į jų pastate esančios įmonės biurą. Šis asmuo nusileido, pažiūrėjo automobilį, pamatė kad yra visiškai menkas įbrėžimas, bet vis dėl to buvo kažkoks kontaktas ir viskas. Jis tiesiog paliko viską, kaip yra, paliko savo duomenis ir daugiau nieko apie įvykį nežino. Mano, jog neįmanoma buvo nepajusti tokio smūgio.

Administracinio teisės pažeidimo byloje esančiame rašytiniame paaiškinime L. Š. iš esmės pripažino padariusi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą bei nurodė, jog 2015-06-19 apie 15 val. vairuodama automobilį Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) adresu Goštauto g. 40A užkliudė kito vairuotojo automobilį, tačiau šito nepastebėjo. Labai dėl to gailisi, užkliudė visiškai netyčia. Kai paskambino policijos pareigūnė, apžiūrėjusi automobilį pastebėjo, kad apibraižytas galinis dešinės pusės sparnas. L. Š. kaltė, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, išrašu iš policijos registruojamų įvykių registro, eismo įvykio vietos schema bei papildomais duomenimis apie eismo įvykį, V. S. ir K. K. rašytiniais paaiškinimais, liudytojo parodymais, Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolu, fotolentele, kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Nors L. Š. neprisipažino padariusi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina jos kaltę: liudytojas K. K. parodė, jog „automobilis akivaizdžiai buvo įsirėmęs“, „neįmanoma buvo nepajusti tokio smūgio“, iš transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo bei fotolentelės matyti, kad automobilių apgadinimai nėra tiek nežymūs, kad būtų buvę galima nepajusti jų kontakto (automobiliui Peugeot 307 nubrozdintas galinis bamperis iš kairės pusės, automobiliui Mazda 323 – priekinės durelės iš dešinės pusės bei galinis sparnas iš dešinės pusės). Be to pati L. Š. teigia, jog pastačiusi automobilį išlipo apžiūrėti, ar niekam nekliudo, tokiu atveju taip pat abejotina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija, jog ji apžiūrėdama automobilį nepastebėjo, kad šis įsirėmęs į kitą transporto priemonę. ATPK 257 straipsnyje nurodyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Atsižvelgiant į tai L. Š. parodymai, jog ji iš įvykio vietos nesišalino, nes nejuto ir negirdėjo kliudžiusi kitą automobilį, laikytini pažeidėjos pasirinkta gynybine taktika ir vertintini kritiškai. Administracinėn atsakomybėn traukiama L. Š., kuri yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, teikia versiją, kuri prieštarauja kitiems neprieštaringiems ir pripažintiems patikimais byloje esantiems įrodymams.

L. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, pažeidėjos asmenybę (administracine tvarka nebausta), pažeidimo padarymo aplinkybes, bei daro išvadą, kad L. Š. už padarytus administracinius teisės pažeidimus, numatytus 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, skirtinos baudos, įstatymo straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytus administracinius teisės pažeidimus, sankcijų ribose.

ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje kaip privaloma papildoma administracinė nuobauda vairuotojams pasitraukusiems iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles yra numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų. Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą turi būti vadovaujamasi teisingumo ir proporcingumo principais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai), todėl individualizuojant skiriamas nuobaudas, būtina atidžiai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Be to, Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti švelnesnę (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013).

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad L. Š. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jos sukeltas eismo įvykis, atsižvelgiant į padarinius, iš esmės yra mažareikšmis, nukentėjusysis pretenzijų pažeidėjai neturi, pats pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, laikyti kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinei nuobaudai keliami tikslai bus pasiekti L. Š. neskiriant ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos teisės vairuoti atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30 str., 30¹ str., 127 str., 130 str., 286 str., 287 str., teismas,

nutaria:

L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, paskirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) skirti galutinę administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Išaiškinti, kad pagal ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėja turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundusi tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje. Mokėjimo pavedime turėtų būti nurodomas administracinio teisės pažeidimo bylos numeris ir įmokos kodas 1001.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gediminas Viederis