Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas rašytinio proceso tvarka atsakovams už akių išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui V. M. dėl skolos priteisimo, priimdamas sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui V. M. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (asmeniškai) 2017-04-08 buvo įteiktos ieškinio ir jo priedų kopijos bei pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus, tačiau atsakovas nustatytu laiku atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, todėl, atsižvelgiant į nurodytą aukščiau, atsirado CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas sprendimui už akių priimti. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovo pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ perdavė patikėjimo teise valdyti visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. UAB „Rasų valda“ ir A. M. 2006-11-09 sudarė Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 230, kurios pagrindu nuomotojas suteikė gyvenamąsias patalpas nuomininkui ir jo šeimos nariams. VšĮ „Vilniaus butai“ ir A. M. 2007-10-15 pasirašė Susitarimą dėl teisių ir pareigų perėmimo Nr. 1.41-S07/2962/190, kuriuo nuomotojas perima minėtoje sutartyje nurodyto nuomotojo teises ir pareigas, o nuomininkas įsipareigojo toliau tinkamai vykdyti šią sutartį. Pagal Gyventojų registre esančius duomenis, A. M. 2013-01-01 mirė, o atsakovas V. M. savo gyvenamąją vietą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), deklaruoja nuo 1988-09-01. Taigi, atsakovas V. M. gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), apsigyveno šeimos nario teisėmis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas po pagrindinio buto nuomininko mirties gyvenamųjų patalpų ieškovui neperdavė bei toliau jomis naudojasi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.589 straipsniu bei aukščiau minėta sutartimi, privalo laiku ir tinkamai mokėti nuomos mokestį. Tačiau byloje esančiais duomenimis atsakovas nuomos mokesčio nemokėjo.

Pagal CK 6.576 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įpareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Pagrindinė nuomininko pareiga pagal nuomos sutartį yra mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš ieškovės pateiktų įrodymų, atsakovas naudojasi patalpomis, tačiau įsipareigojimų nevykdo – nemoka nuomos mokesčio, todėl nuo 2015-07-01 iki 2017-01-31 įsiskolino ieškovei 859,67 EUR (833,09 EUR skola, 26,58 EUR delspinigiai). Tai patvirtina į bylą pateikta pažyma apie įsiskolinimą už buto nuomą bei mokesčių paskaičiavimo lentelės. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove (CPK 178, 185 straipsniai). Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 833,09 EUR skolą už buto nuomą yra teisėtas ir pagrįstas (CK 6.583 straipsnis), todėl tenkintinas.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 26,58 EUR delspinigių. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 124 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“, prašo iš atsakovo priteisti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, iš viso 26,58 EUR. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šis ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, iš atsakovo priteistini 26,58 EUR dydžio delspinigiai.

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (859,67 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-04-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5, 10 punktai) atleista nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo. Ieškinys pareikštas 859,67 EUR sumai, jis patenkintas visa apimtimi ir už jį mokėtinas 19,00 EUR dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), kuris priteistinas iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumą – 3,00 EUR, todėl nurodytos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96, straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“, juridinio asmens kodas 124568293, įsiskolinimą už buto nuomą – 833,09 EUR (aštuonis šimtus trisdešimt tris eurus, 9 euro ct), delspinigius – 26,58 EUR (dvidešimt šešis eurus, 58 euro ct), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (859,67 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-04-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 19,00 EUR (devyniolika eurų) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.