Vilniaus apygardos teismo nutartis, eAN2-38-468/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-01-24
Bylos Nr.: eAN2-38-468/2023
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00895-2022-9
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti

Teisėjas: Daiva Kazlauskienė (pirm.)
Pažeidėjas: L. G., D. B.
Institucija: Lietuvos transporto saugos administracijos administracinių nusižengimų teisenos skyrius
Advokatai: Vykintas Bulotas

Kategorijos

1.3.8Pateisinama profesinė ar ūkinė rizika (ANK 19 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-38-468/2023Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00895-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.8.; 1.3.10.; 16.5.9.; 21.11.10. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. sausio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktų L. G., D. B., E. B. atstovo advokato Vykinto Buloto apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-11-15 nutarties, kuria atmestas atstovo skundas ir Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – Institucija) 2022-06-09 nutarimas dėl L. G. patraukimo atsakomybėn, Institucijos 2022-06-09 nutarimas dėl D. B. patraukimo atsakomybėn ir Institucijos 2022-06-14 nutarimas dėl E. B. patraukimo atsakomybėn palikti galioti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Institucija 2022-04-06 L. G., D. B. ir E. B. surašė administracinio nusižengimo protokolus dėl to, kad jie 2022-02-16 apie 18.30 val. virš Gedmino pilies bokšto vykdė 100 bepiločių orlaivių LED šou pasirodymą, kurio metu buvo pažeistos Transporto kompetencijų agentūros išduoto specialiosios kategorijos leidimo Nr. 10-170 sąlygos, taip pat pažeistos bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių, kurios yra nustatytos Europos Komisijos Reglamento ES 2019/947 Priedo B dalyje UAS.SPEC.050, 1 punkto f dalis ir taip padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 393 straipsnio 2 dalyje. Institucijos 2022-06-09 nutarimu L. G. paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda, Institucijos 2022-06-09 nutarimu D. B. paskirta 200 Eur bauda, Institucijos 2022-06-14 nutarimu E. B. paskirta 200 Eur bauda. Nesutikdami su Institucijos nutarimais administracinėn atsakomybėn patraukti L. G., D. B. ir E. B. per savo atstovą advokatą V.Bulotą pateikė skundą apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-11-15 nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktų L. G., D. B. ir E. B. atstovo advokato V.Buloto skundas atmestas. Teismas nurodė, kad Institucijos vyriausiasis specialistas M. M. buvo įgaliotas surašyti administracinio nusižengimo protokolus pagal ANK 393 straipsnio 2 dalį, taip pat konstatavo, jog administracinė atsakomybė turi būti taikoma visiems trims pilotams – E. B., D. B., L. G.. Teismo vertinimu, nors galutinius sprendimus galimai priėmė L. G., tačiau kiti pilotai taip pat buvo nurodyti kartu su paraiška leidimui pateiktame sąraše, todėl orlaiviams kirtus „kietosios“ apsauginės zonos ribas privalėjo priimti sprendimus dėl avarinio nusileidimo. Teismas taip pat pažymėjo, jog pilotai nesilaikė saugumo reikalavimų, pagal kuriuos bepiločiams orlaiviams kirtus „minkštąją“ apsauginę zoną jiems privalo būti duodama komanda grįžti į kilimo tašką, o pažeidžiant „kietosios“ apsauginės zonos ribas bepiločių orlaivių varikliai nedelsiant privalo išsijungti, kadangi vietoje privalomo avarinio nusileidimo buvo bandoma bepiločius orlaivius grąžinti į pakilimo vietą. Teismas nesutiko, jog pilotai galėtų būti netraukiami administracinėn atsakomybėn ANK 19 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl profesinės ar ūkinės rizikos, ir nurodė, kad bepiločiai orlaiviai krito į upę, iš didelio aukščio, dideliu greičiu, dideliame plote, kai kurie visai šalia upės kranto, taigi tragiškų pasekmių buvo išvengta tik atsitiktinumo dėka, o tokia rizika negali būti pateisinama. Teismas taip pat nesutiko dėl asmenų netraukimo administracinėn atsakomybėn ANK 21 straipsnio pagrindu nurodydamas, kad meteorologinė orų prognozė yra grindžiama spėjimu, taigi nelaikytina oficialia konsultacija. Nesutikdamas su priimta nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktų L. G., D. B. ir E. B. atstovas advokatas V.Bulotas pateikė skundą apygardos teismui.

Šalies argumentai

3. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktų L. G., D. B. ir E. B. atstovas advokatas V.Bulotas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-11-15 nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną L. G., D. B. ir E. B. atžvilgiu nutraukti.

3.1. Nurodo, kad prieš skrydį buvo imtasi visų priemonių, kurios nurodytos rizikos vertinimo apraše, oro sąlygos buvo patikrintos keliais būdais – orų prognozėmis, matavimais anemometru, bandomuoju skydžiu, visi duomenys nerodė jokių vėjo gūsių, kurie viršytų bepiločių orlaivių parametrus. Atstovo teigimu, į bylą pateiktas bepiločių orlaivių programinės įrangos gamintojo raštas patvirtina, kad bepiločių orlaivių spiečiaus pasirodymo metu leistinas vėjo greitis yra 8 m/s, o bepiločių orlaivių techninės savybės užtikrina jų atsparumą iki 15 m/s vėjo greičio, taigi programinės įrangos parametrai leido vykdyti skrydį. Pažymi, kad pasirodymo metu buvo nustatytos skrydžio apsaugos zonos, kurios visiškai atitiko skrydžio leidimui gauti pateiktą rizikos vertinimo dokumentaciją. Atstovas nesutinka su apylinkės teismo išvadomis, jog kirtusių „kietąją“ ribą bepiločių orlaivių varikliai neišsijungė ir šiuos orlaivius dar buvo bandoma valdyti, nurodo, kad tai prieštarauja orlaivių ir jų programinės įrangos technologijai, kadangi kirtusių šią ribą orlaivių varikliai išsijungia automatiškai, be papildomo piloto įsikišimo, šios funkcijos orlaiviams pradėjus skrydį neįmanoma išjungti, orlaiviai gali būti piloto valdomi tik iki „kietosios“ zonos. Pažymi, kad aplinkybę, jog šiuo atveju „kietosios“ zonos funkcija buvo įjungta, patvirtina į bylą pateiktas 2022-10-21 „S.“ patvirtinimas bei gamintojo raštas.

3.2. Atstovo teigimu, iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog skrisdami bepiločiai orlaiviai aktyviai priešinasi vėjui, tačiau kirtę nematomą ribą ima kristi žemyn, dėl didelio vėjo krenta žemyn ne stačia linija, bet kampu, įraše matomos avarinės šviesos, kurios įsijungia nutraukiant skrydį. Nurodo, kad liudytojo T. S. samprotavimai neva bepilotis orlaivis krenta „kaip akmenukas“ net ir esant stipresniam vėjui, yra visiškai nepagrįsti, kadangi orlaivio svoris yra apie 270 g, o skersmuo 28 cm, taigi, kritimo metu dėl savo nedidelio svorio ir sąlyginai plačių gabaritų jis yra stipriai veikiamas išorės veiksnių. Pažymi, kad teismo posėdžių metu L. G., D. B. ar E. B. nenurodė, jog orlaivius buvo bandoma valdyti jiems kirtus „kietąją“ ribą. Nurodo, kad į bylą buvo pateiktos aviacijos specialistų išvados, jog visi aptariamą skrydį vykdžiusio piloto veiksmai buvo tinkami, 2022-09-14 bepiločių orlaivių spečiaus programinės įrangos gamintojas „S.“, ištyręs bepiločių orlaivių antžeminės valdymo stoties įrašus, pateikė išvadą, kad iš įrašų matyti, jog operatorius davė komandą „Grįžti į pakilimo vietą“ visiems orlaiviams, tačiau atsižvelgiant į tai, kad orlaiviai negalėjo pasipriešinti vėjui, operatorių veiksmai leido išjungti variklius tam tikrame aukštyje ir įkristi į Neries upę. Pažymi, kad 2022-05-23 Vilnius Tech „Bepiločių orlaivių skydžių duomenų analizėje“ taip pat pateikiama išvada, kad avarinės situacijos metu bepiločių orlaivių valdytojai ėmėsi tinkamų veiksmų.

3.3. Atstovo manymu, nutartyje atsakomybė nepagrįstai taikoma E. B. bei D. B.. Nurodo, kad pagal skrydžio sprendimų priėmimo procedūrų aprašą, kuris buvo pateiktas derinančioms institucijoms ir kurio pagrindu išduotas leidimas skrydžiui, už sprendimą vykdyti skrydį yra atsakingas PIC (pilot in command), kuriuo buvo paskirtas L. G.. Pažymi, kad D. B. ir E. B. nepriėmė sprendimo pradėti vykdyti skrydį ar jį nutraukti, visus sprendimus priėmė L. G.. Atstovo vertinimu, nagrinėjamu atveju nepagrįstai buvo atsisakyta taikyti ANK 19 straipsnio nuostatas, nurodo, kad bepiločių orlaivių pasirodymas vykdytas visuomenei ypatingai svarbios Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga, sutarties su Vilniaus miesto savivaldybe pagrindu, stebėti šventinio renginio susirinko daugybė žmonių. Pažymi, kad bepiločių orlaivių skrydžiai visuomet yra susiję su tam tikra rizika, be jos šou kaip visuomenei naudingo tikslo nebuvo galima pasiekti. Mano, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti vertinamas ir ANK 21 straipsnio nuostatų taikymo klausimas, kadangi pilotai vadovavosi oficialiais Vilniaus oro uosto meteorologijos pranešimais, kurie nerodė jokių ženklių vėjo gūsių sustiprėjimų. Nurodo, kad oficialūs aviacinės meteorologijos (METAR) duomenys gali būti laikomi oficialia konsultacija, nes yra skelbiami viešojo administravimo srityje, siekiant užtikrinti orlaivių skrydžių saugą.

3.4. Atstovo vertinimu, šiuo atveju administracinio nusižengimo teisena negalima ir dėl to, kad ji buvo pradėta ir protokolai surašyti tokios teisės neturinčio asmens. Nurodo, kad protokolą surašiusio M. M. pareigybės aprašyme nėra nurodyta funkcija atlikti administracinio nusižengimo tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus, tokia teisė priskirta Institucijos administracinių nusižengimų teisenos skyriaus specialistams, bet ne Civilinės aviacijos skyriaus bepiločių orlaivių specialistui. Pažymi, kad nors teismo nutartyje nurodoma, neva M. M. įgaliojimai pradėti teiseną, atlikti tyrimą ir surašyti protokolus buvo priskirti per dokumentų valdymo sistemą „Avilys“, byloje nėra jokių tai patvirtinančių dokumentų. Nurodo, kad Institucija į bylą nepateikė M. M. tiesioginio vadovo pavedimų vykdyti atitinkamas funkcijas.

4. Institucijos atstovė R.Rumbaitienė prašo skundą atmesti.

4.1. Nurodo, kad visi trys bepiločių orlaivių skrydį vykdę pilotai yra vienodai atsakingi, visi buvo susipažinę su parengtu rizikos vertinimu, jo laikymusi ir atsakingi už sklandų pasirodymą. Atstovės teigimu, rizikos vertinime buvo nurodyta, kad oro sąlygos turi būti įvertinamos prieš ir pasirodymo metu. Pažymi, kad Vilniaus automatinėje meteorologijos stotyje 18 val. buvo fiksuoti vėjo gūsiai, siekiantys 13,3 m/s, 19 val. gūsiai siekė 11,6 m/s, taigi, nors pastovus vėjo greitis buvo mažesnis nei 8 m/s, tačiau skrydį vykdę pilotai turėjo įvertinti ir Vilniaus mieste ir jo apylinkėse užfiksuotus nepastovius vėjo gūsius. Pažymi, kad bepiločių orlaivių šou programos naudojimo vadovo 12 psl. nurodyta, kad jei vidutinis vėjo greitis per paskutines 5 minutes yra didesnis nei 6 m/s, tada skrydžiai turėtų būti atidėti. Pažymi, kad apeliaciniame skunde pateiktas vaizdo įrašo stop kadras neturi įrodomosios reikšmės, kadangi nėra įmanoma nustatyti, ar „kietoji“ riba sutampa su leidime patvirtinta riba. Nurodo, kad asmenų paaiškinimai buvo prieštaringi, skunde teigiama, kad bepiločiams orlaiviams kirtus „kietąją“ ribą jų nėra įmanoma valdyti, tuo tarpu pirminiame paaiškinime nurodoma, kad sistema leidžia esant nenumatytiems atvejams suplanuoti alternatyvias nusileidimo vietas. Atstovės teigimu, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) atlikta analizė ir pateiktos išvados laikytinos šališkomis.

4.2. Atstovė nesutinka, kad asmenys turėtų būti netraukiami administracinės atsakomybėn ANK 19 straipsnio pagrindu, nurodo, kad pilotai turėjo realią galimybę valdyti riziką, objektyviai ir išsamiai įvertinti oro sąlygas, iškart pastebėjus nukrypimus tiksliai vadovautis rizikos vertinimo dokumentais ir saugiai avariniu būdu nedelsiant nutupdyti bepiločius orlaivius. Pažymi, kad bepiločiai orlaiviai krito dideliu greičiu, iš didelio aukščio, dideliame plote, tokia rizika negali būti pateisinama. Atstovė taip pat nesutinka su administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų atstovo skundo argumentais, susijusiais su ANK 21 straipsnio taikymu, pažymi, kad asmuo tik tuomet neturi atsakyti už pažeidimą, jeigu jis padaro veiką iš anksto turėdamas viešojo administravimo subjekto konsultaciją, kuri buvo klaidinga, tuo tarpu šioje byloje nebuvo gauta jokių duomenų, patvirtinančių, kad meteorologiniai pranešimai aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ar kitu administraciniu sprendimu arba teismo sprendimu būtų buvę pripažinti klaidingais. Nurodo, kad tinkamos meteorologinės sąlygos nuolat kinta, todėl orų prognozė yra grindžiama daugiau ar mažiau pagrįstu spėjimu, todėl orų prognozavimas nelaikytinas ANK 21 straipsnyje numatyta klaidinga konsultacija.

4.3. Pažymi, kad ANK 589 straipsnio 1 dalies 63 punkte nurodyta, kad Institucijos kompetencijai priklauso tyrimai pagal ANK 393 straipsnį, Institucijos nuostatuose numatyta, kad ji vykdo administracinių nusižengimų teiseną dėl ANK 589 straipsnio 63 punkte nurodytų administracinių nusižengimų, Institucijos direktoriaus 2021-12-31 įsakymu Nr. 2BE-364 patvirtintose „Administracinio nusižengimo protokolo surašymo ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Transporto saugos administracijoje taisyklėse“ numatyta, kad Administracijos Civilinės aviacijos skyriaus valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, kuriems pareigybės aprašymais arba jų tiesioginio vadovo pavedimu yra pavesta pradėti ir atlikti atitinkamas administracinių nusižengimų teisenos procedūras ir kuriems Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos yra suteikęs prieigą prie Administracinių nusižengimų registro šiuo įsakymu tvirtinamų taisyklių ir/arba administracinių nusižengimų teiseną reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais yra įgalioti pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinio nusižengimo protokolus dėl ANK 589 straipsnio 63 punkte numatytų administracinių nusižengimų. Nurodo, kad Civilinės aviacijos skyriaus vyriausiasis specialistas M. M. turi visus įgaliojimus pradėti administracinio nusižengimo tyrimus ir surašyti administracinio nusižengimo protokolus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktų L. G., D. B. ir E. B. atstovo advokato V.Buloto apeliacinis skundas netenkinamas

Žemesnės instancijos teismas

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktų L. G., D. B. ir E. B. atstovas advokatas V.Bulotas nesutinka, kad jo atstovaujamieji tyčia ar neatsargiai padarė specialiosios kategorijos leidimo sąlygų bei bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimus, mano, kad pažeidimai buvo nulemti itin pasikeitusių oro sąlygų ir negalėjo būti numatyti iš anksto, todėl asmenų atžvilgiu administracinio nusižengimo byla turėtų būti nutraukta. Atstovas taip pat pažymi, kad teismas turėtų vertinti ANK 19 straipsnio bei 21 straipsnio nuostatų taikymo klausimą, nurodo, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta ir protokolai surašyti tokios teisės neturinčio asmens.

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktų L. G., D. B. ir E. B. atstovo advokato V.Buloto skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad Institucija ir teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius duomenis, taip pat ir L. G., D. B. ir E. B. paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių, pasisakė dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei teisinio vertinimo ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, konstatuodamas, kad visi trys pilotai pažeidė specialiosios kategorijos leidimo sąlygas bei bepiločių orlaivių naudojimo taisykles, todėl jų veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 393 straipsnio 2 dalį. Taip pat sutiktina su apylinkės teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju negali būti taikomos nei ANK 19 straipsnio, nei ANK 21 straipsnio nuostatos, o administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta turinčio tokius įgaliojimus asmens. Tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukti L. G., D. B. ir E. B. ar jų atstovas advokatas V.Bulotas nesutinka su Institucijos ir apylinkės teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nereiškia, kad Institucijos nutarimas ir skundžiama apylinkės teismo nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti.

7. Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus vertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, įvertinant byloje surinktų įrodymų visumą, jų pakankamumą, nuoseklumą, galimus prieštaravimus, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes bei įrodymų šaltinių patikimumą. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Dėl M. M. įgaliojimų pradėti administracinio nusižengimo teiseną

8. Apeliaciniu skundu L. G., D. B. ir E. B. atstovas advokatas V.Bulotas nurodo, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena jo atstovaujamųjų atžvilgiu turėtų būti nutraukiama, kadangi ji buvo pradėta ir protokolai surašyti tokios teisės neturinčio asmens M. M.. Apygardos teismas, įvertinęs šiuos skundo argumentus, sutinka su apylinkės teismo išvadomis, jog jie yra nepagrįsti. ANK 589 straipsnio 1 dalies 63 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų, numatytų ANK 393 straipsnyje, teiseną pradeda bei administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai. M. M. pagal pareigas yra Lietuvos transporto saugos administracijos Civilinės aviacijos skyriaus vyriausiasis specialistas, kuris pagal jo pareigybės aprašymą vykdo bepiločių orlaivių ir jų sistemos rinkos valstybinę priežiūrą, atlieka tyrimus dėl bepiločių sistemų atitikties Reglamento 2019/945 reikalavimams (Reglamentas dėl bepiločių orlaivių sistemų ir trečiųjų valstybių bepiločių orlaivių sistemų naudotojų), taip pat vykdo kitus nenuolatinio pobūdžio su struktūrinio padarinio veikla susijusius pavedimus.

Žemesnės instancijos teismas

9. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2021-12-31 įsakymo Nr. 2BE-364 „Dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Transporto saugos administracijoje taisyklių patvirtinimo“ 3.1 punktu Institucijos Civilinės aviacijos skyriaus valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, savo pareigybės aprašymo arba jų tiesioginio vadovo pavedimo pagrindu buvo įgalioti pradėti administracinių nusižengimų teiseną dėl ANK 589 straipsnio 63 punkte nurodytų administracinių nusižengimų. Vyriausiasis specialistas M. M. apklausiamas apylinkės teisme kaip Institucijos atstovas parodė, kad viena iš jo darbinių funkcijų yra vykdyti skyriaus vedėjos pavestus darbus, juos įpareigoja žodžiu, o teismo posėdžio metu Institucijos atstovė R.Rumbaitienė patvirtino, kad M. M. užduotys dėl administracinių nusižengimų protokolų surašymo ne kartą buvo paskiriamos ir teikiamos per dokumentų valdymo sistemą „Avilys“.

10. Iš Institucijos „Administracinio nusižengimo protokolo surašymo ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Transporto saugos administracijoje taisyklių“ 5, 6.2, 42.4, 63, 64, 67 punktų akivaizdu, jog administracinių nusižengimų bylos šioje įstaigoje nagrinėjamos naudojant dokumentų valdymo sistemą „Avilys“. Apeliacinės instancijos teismui prie Institucijos atsiliepimo yra pateiktas dokumentų valdymo sistemos „Avilys“ išrašas dėl užduoties Institucijos darbuotojui vyriausiajam specialistui M. M. paskyrimo. Atsižvelgiant į tai, priešingai nei nurodoma skunde, nėra pagrindo teigti, kad vyriausiasis specialistas M. M. neturėjo įgaliojimų pradėti administracinio nusižengimo tyrimą ir surašyti administracinio nusižengimo protokolus L. G., D. B. ir E. B. ir dėl to jų atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena turėtų būti nutraukiama. Konstatavus, jog administracinio nusižengimo teisena pradėta pagrįstai, toliau nutartyje analizuojamas L. G., D. B. ir E. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagrįstumas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl L. G., D. B. ir E. B. veiksmų kvalifikavimo

11. ANK 393 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių, nustatytų 2019-05-24 Europos Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/947 dėl bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių ir tvarkos, pažeidimus. L. G., D. B. ir E. B. administracinio nusižengimo protokolai buvo surašyti ir nutarimai patraukti juos administracinėn atsakomybėn priimti dėl to, kad jie pažeidė nurodyto reglamento priedo B dalies UAS.SPEC.050 1 punkto f dalį, kurioje numatyta, kad bepiločių orlaivių naudotojas kiekvieną skrydį vykdo laikydamasis apribojimų, sąlygų ir rizikos mažinimo priemonių, nurodytų deklaracijoje arba naudojimo leidime.

12. Byloje nustatyta, kad 2022-02-16 apie 18.30 val. virš Gedmino pilies bokšto vykdyto pasirodymo metu bepiločiai orlaiviai išskrido iš leidime apibrėžtos teritorijos ir išjungus variklius dalis jų krito žemyn į Neries upę, dėl ko laikytina, kad pilotai L. G., D. B., E. B. nesilaikė pasirodymui išduoto specialiosios kategorijos leidimo sąlygų. Administracinėn atsakomybėn patraukti L. G., D. B. ir E. B. bei jų atstovas mano, kad nustatyti tvarkos pažeidimai buvo padaryti dėl netikėtai pakitusių oro sąlygų, kurių nebuvo įmanoma iš anksto numatyti ir joms pasiruošti, todėl administracinio nusižengimo teisena jų atžvilgiu turėtų būti nutraukiama, tuo tarpu, Institucijos ir apylinkės teismo vertinimu, bepiločių orlaivių skraidymo pažeidimai buvo padaryti dėl neatsargumo, kadangi asmenys mėgino mechaniniu būdu sugrąžinti orlaivius į pakilimo vietą ir to nedarant išskridimo iš teritorijos buvo įmanoma išvengti. Su tokiomis Institucijos ir teismo išvadomis sutinka ir apygardos teismas.

13. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktų L. G., D. B. ir E. B. atstovas skunde nurodo, kad prieš bepiločių orlaivių skrydį buvo imtasi visų būtinų saugumo priemonių, oro sąlygos buvo patikrintos orų duomenų bazių prognozėmis bei matavimais anemometru, bandomuoju bepiločių orlaivių skydžiu, bet gauti duomenys nerodė jokių vėjo gūsių, kurie viršytų bepiločių orlaivių parametrus, apygardos teismo vertinimu, šiuos paaiškinimus paneigia surinkti objektyvūs bylos duomenys. Iš byloje esančios „D.“ naudojimo koncepcijos matyti, kad prieš kiekvieną bepiločių orlaivių skrydį primygtinai rekomenduojama patikrinti orų prognozę, įskaitant vėjo greitį ir gūsius, ir pažymima, kad kaskart turi būti griežtai laikomasi bepiločių orlaivių gamintojo nustatytos didžiausio leidžiamo vėjo greičio specifikacijos. Prieš kylant rekomenduojama nuolat matuoti vėjo greitį vietoje, vidutinis vėjo greitis turi būti mažesnis už gamintojo nurodytą didžiausią vėjo greitį, jei jis yra didelis, pasirodymą reikia atidėti (t. 3, b. l. 144), tačiau bepiločių orlaivių pilotai nurodytų rekomendacijų nesilaikė.

14. Iš bepiločių orlaivių gamintojo „F.“ paaiškinimų matyti, kad didžiausias vėjo greitis skrendant bepiločiais orlaiviais spiečiumi yra 8 m/s (t. 2, b. l. 19), byloje esanti „S.“, kurie yra programinės įrangos, kuri naudojama bepiločių orlaivių pasirodymams, kūrėjai, išvada taip pat patvirtina, kad didžiausias vėjo greitis pasirodymui yra 8 m/s (t. 2, b. l. 114). Vienas iš pilotų, L. G., apklausiamas teisme nurodė, kad tikrinant vėjo greitį Vilniaus oro uosto meteorologinis pranešimas rodė 7,7 m/s vėją, kitas pilotas D. B. taip pat nurodė, kad įvykio dieną greitis buvo nurodytas 7,7 m/s. Taigi pastovus vėjo greitis dar prieš pradedant pasirodymą jau buvo itin artimas maksimaliai galimai ribai. Sutiktina su apeliantais, kad toks pakilimo metu užfiksuotas vėjo greitis atitiko orlaivių technines specifikacijas, todėl pakilimas buvo leistinas, vis dėlto, tai savaime nereiškia, kad jis buvo saugus. Manytina, kad esant itin artimam maksimaliam vėjo greičiui pilotai turėjo itin atidžiai įvertinti, ar sąlygos nekis, atsižvelgti į tai, kad vėjo greitis turi neviršyti maksimalaus ne tik pakilimo, bet ir viso pasirodymo metu, kuris truko 10 minučių, taip pat įvertinti į tai, kad bepiločių orlaivių pasirodymas vykdomas ant Gedimino kalno, ant kurio taip pat gali susidaryti ir didesnis vėjas, nei pirminių matavimų metu, tačiau tokie pakartotiniai vertinimai atlikti nebuvo.

15. Administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų atstovas skunde teigia, kad jo atstovaujamieji negalėjo niekaip numatyti, kad vėjo gūsiai gali kilti. Tuo tarpu iš Vilniaus miesto apylinkėse esančių hidrometeorologijos tarnybų pateiktų duomenų matyti, kad informacija apie kylančius vėjo gūsius egzistavo. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus pateiktoje pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas užfiksuota, kad Vilniaus automatinės meteorologijos stoties (Tiškevičiaus g. 4-1, T.Vokė) duomenimis įvykio dieną 18.00-19.00 val. vėjo greitis turėjo būti 6,3-7,6 m/s, vėjo greičio maksimumas per valandą 11,6-13,3 m/s, Vilniaus aviacinės meteorologijos stoties (Rodūnios kelias 2, Vilnius) duomenimis 18.20-18.50 val. vėjo greitis turėjo būti 15-17 mazgų (7,7-8,7 m/s), Vilniaus miesto automatinės meteorologijos stoties (Rudnios g. 6, Vilnius) duomenimis 18.00-19.00 val. vėjo greitis turėjo būti 2,2-2,5 m/s, o vėjo greičio maksimumas per valandą 7,7-7,8 m/s (t. 1, b. l. 47). Taigi, nors visos šios oro prognozės buvo skirtingos ir dalyje jų pateikiami duomenys rodė, kad bepiločių orlaivių pasirodymas yra galimas, tuo pačiu dalyje jų buvo aiškių požymių, jog aplinkui kyla vėjo gūsiai ir jie yra nepastovūs.

16. Vis dėlto, kaip ir nurodė apylinkės teismas, vien nustačius, kad L. G., D. B. ir E. B. pilotuojami orlaiviai buvo paveikti oro gūsių, dėl ko pasirodymas negalėjo būti atliekamas tinkamai ir bepiločiai orlaiviai turėjo būti nutupdyti ant žemės avariniu būdu nustatytoje zonoje, nesant kitų skrydžio leidimo pažeidimų administracinės atsakomybės jiems neužtrauktų. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju to konstatuoti negalima. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių pažeidimo byloje esminę reikšmę turi pasirodymo vykdymui nustatytos/apibrėžtos saugumo zonos ir jų laikymasis viso pasirodymo metu. Nustatytoje skrydžio zonoje turėjo būti atliekamas bepiločių orlaivių pasirodymas, kirtus „minkštąją“ zoną orlaiviui turėjo būti siunčiama komanda grįžti į kilimo tašką, o pažeidus „kietąją“ apsauginę zoną orlaiviui turėjo būti siunčiama komanda nedelsiant išjungti variklius, dėl ko jis kristų žemyn. Atsižvelgiant į tai, kad avarinis bepiločių orlaivių nusileidimas turi būti įvykdomas tam tikroje teritorijoje, krentantis bepilotis orlaivis negali niekam kelti pavojų. Būtent šios avarinio bepiločių orlaivių nuleidimo tvarkos ir nesilaikė L. G., D. B., E. B., kadangi orlaivių nuleidimas buvo pradėtas netinkamu laiku, per vėlai, bei kirtus tam skirtą zoną.

17. Iš byloje esančių saugumo zonų schemų (t. 6, b. l. 57-58) duomenų matyti, kad atstumas nuo „minkštosios“ ir „kietosios“ zonų yra 10 m., o tarp „kietosios“ zonos ir leidžiamos bepiločių orlaivių naudojimo teritorijos kraštinės ribos yra 43,9 m., ši zona apytiksliai baigiasi ties (duomenys neskelbtini) pastatu, pėsčiųjų šaligatvio kraštinės (vidinės) pusės riba, tuo tarpu iš vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuotas Vasario 16-osios pasirodymas, matyti, kad bepiločiai orlaiviai krito ne tokiam avariniam nusileidimui skirtoje zonoje, o į Neries upę, kuri nuo leidžiamos teritorijos yra nutolusi apie 50 m. Kaip ir nurodė apylinkės teismas, iš pilotų parodymų akivaizdu, jog suvokęs, kad pasirodymas vyksta ne įprasta eiga, bepiločiai orlaiviai yra veikiami vėjo, vietoj to, kad išjungtų variklius, tam, kad jie nukristų tam skirtoje teritorijoje, L. G. dar mėgino siųsti komandas orlaiviams sugrįžti į pakilimo vieną, taip galimai siekdamas išsaugoti įrangą nuo visiško sugadinimo jai sudūžtant kritimo į žemę metu.

18. L. G. apklausiamas teisme nurodė, kad keletą minučių pasirodymas vyko sklandžiai, tačiau vėliau savo ekranuose pastebėjo nukrypimus, nusprendė nutraukti pasirodymą, apsaugoti pasirodymą stebėjusius žiūrovus ir nuleido orlaivius į upę, 2022-09-15 teismo posėdžio metu D. B. nurodė, jog L. G. davė komandą orlaiviams, kad jie skristų tame aukštyje, kur jie buvo, grįžtų į pakilimo vietą ir grįžę leistųsi, su dalimi bepiločių orlaivių pavyko taip padaryti, su kita dalimi ne, todėl dalis nusileido į upę. Byloje esančioje „S.“, kurie yra programinės įrangos, kuri naudojama bepiločių orlaivių pasirodymams, kūrėjai, išvadoje taip pat nurodoma, kad pilotas nutraukdamas pasirodymą turėjo du variantus, kokią komandą siųsti orlaiviams – LAND (liepti leistis) arba RTH (liepti grįžti į pakilimo vietą) ir specialistai iš vaizdo įrašų nustatė, kad nagrinėjamu atveju buvo duota komanda grįžti į pakilimo vietą, tačiau jie negalėjo pasipriešinti vėjui ir išjungus variklius krito į Neries upę (t. 2, b. l. 114).

19. Iš šių byloje užfiksuotų duomenų darytina išvada, kad L. G. priėmė sprendimą, kuris, jo vertinimu, tuo metu galimai buvo saugiausia alternatyva, vis dėlto, tai savaime nereiškia, kad tokie jo veiksmai nelaikytini skrydžio leidimo sąlygų pažeidimu. Iš „D.“ naudojimo koncepcijos matyti, kad skrydžio metu pilotas privalo gebėti išlaikyti bepiločio orlaivio kontrolę, atlikti nustatytas avarines procedūras, įskaitant priemones skrydžiui nutraukti, kai yra požymių, kad bepilotis orlaivis gali viršyti erdvės ribas (t. 3, b. l. 136-137), kai imamasi veiksmų reaguoti į ekstremaliais situacijas orlaivio naudojimas turėtų būti nedelsiant nutraukiamas, nebent atsakingos institucijos būtų davusios tam aiškų leidimą (t. 3, b. l. 138). Nagrinėjamu atveju to padaryta nebuvo, L. G. savo iniciatyva priėmė sprendimą bepiločius orlaivius nuleisti avariniu būdu į upę, o ne į tokiam atvejui paskirtą teritoriją, o toks sprendimas laikytinas itin rizikingu. Iš bylos medžiagoje esančių vaizdo įrašų matyti, kad bepiločių orlaivių pasirodymą stebėjo minia žmonių, kurių dalis taip pat buvo ir Neries krantinėje ir tik atsitiktinumo dėka jie nebuvo sužaloti krentančių orlaivių. Nors tokia žala ir nebuvo padaryta, tai neeliminuoja fakto, kad buvo sukelta grėsmė žmonių saugumui ir asmenys turi atsakyti teisine tvarka.

20. Apeliaciniame skunde keliama prielaida, kad už visus veiksmus, susijusius su bepiločių orlaivių valdymu, buvo atsakingas tik pagrindinis pilotas L. G., todėl kitiems pilotams D. B. ir E. B. negali būti taikomos teisinio poveikio priemonės. Vis dėlto, apygardos teismo, kaip ir Institucijos bei apylinkės teismo, vertinimu, visi trys pilotai yra atsakingi už specialiosios kategorijos leidimo sąlygų neįvykdymą. Kaip ir nurodė Institucija ir apylinkės teismas, visi asmenys buvo supažindinti su bepiločių orlaivių pasirodymo vykdymo sąlygomis, galimų avarinių nusileidimų atlikimo tvarka ir jų nesilaikė. „D.“ pateiktame bepiločių orlaivių ir nuotolinių pilotų sąraše buvo aiškiai nurodyta, kad pasirodymą atliks trys asmenys – E. B., D. B. ir L. G. (t. 2, b. l. 178), „D.“ vadovo įsakymu nurodyta, kad pagrindiniu pilotu paskirtas L. G., o antraisiais pilotais – E. B. ir D. B. (t. 3, b. l. 3), iš „D.“ bepiločių orlaivių naudojimo koncepcijos matyti, kad pasirodymo įgulą sudaro minimaliai trys asmenys (7.4 punktas) (t. 3, b. l. 143).

21. Nors avarinio bepiločių orlaivių nuleidimo veiksmus galimai atliko tik L. G., kiti pilotai D. B. ir E. B. buvo supažindinti su tokių nesklandumų sprendimo tvarka ir žinojo, jog L. G. pasirinktas veikimo būdas buvo netinkamas (neatitinkantis leidimo nuostatų). Iš „D.“ bepiločių orlaivių naudojimo koncepcijos matyti, kad antrieji pilotai yra atsakingi už visos antžeminės pagalbinės skrydžio įrangos valdymą, atidų bepiločio orlaivio elgesio stebėjimą skrydžio metu ir pranešimą apie netikėtą elgesį, pasirengimą pradėti avarines procedūras viso skrydžio metu, parengtį, kad prireikus būtų galima valdyti bepiločio orlaivio nuotolinio valdymo pultą (t. 3, b. l. 136). Taigi, nustatę, kad bepiločiai orlaiviai kirto „kietosios“ apsauginės zonos ribas ir pagal leidimo reikalavimus privalo tuoj pat būti nutupdyti ant žemės išjungiant jų variklius, D. B. ir E. B. turėjo priimti sprendimus dėl avarinio orlaivių nuleidimo, todėl kartu su L. G. atsako už tokių veiksmų neatlikimą.

22. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė pagrįstą išvadą, jog L. G., D. B. ir E. B. kaltė dėl ANK 393 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nekelia jokių abejonių, todėl nėra pagrindo šioje dalyje nutraukti administracinę teiseną ir jų atstovo apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas.

Dėl aplinkybių, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn

23. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, ar L. G., D. B. ir E. B. gali būti netraukiami administracinėn atsakomybėn nustačius aplinkybes, numatytas ANK 19, 21 straipsniuose.

24. Pagal ANK 19 straipsnio nuostatas asmuo neatsako už veiksmus, kai jie atlikti pateisinama profesine ar ūkine rizika visuomenei naudingam tikslui. Rizika laikoma pateisinama, kai padaryta veika atitinka šiuolaikinį mokslą ir techniką, o visuomenei naudingo tikslo nebuvo galima pasiekti nesusijusiais su rizika veiksmais ir rizikavęs asmuo ėmėsi būtinų saugumo priemonių, kad apsaugotų nuo žalos įstatymų saugomus interesus. Kaip ir nurodė apylinkės teismas, bepiločių orlaivių pasirodymas valstybinės šventės metu tokių sąlygų neatitinka. Profesinė ar ūkinė rizika galima situacijose, kai siekiama įdiegti naujas metodikas, technologijas, išradimus, išmėginti naujus gydymo metodus ir tai gali sukelti neprognozuojamas žalingas pasekmes, tačiau atliekamais veiksmais siekiama naudos visuomenei ir žalos padarymo grėsmę pateisina tikimas rezultatas.

25. L. G., D. B. ir E. B. bepiločių orlaivių pasirodymą vykdė pagal paslaugų teikimo sutartį už atlygį, sukelti padariniai yra tik leidimo reikalavimų nesilaikymo rezultatas, kadangi tinkamai laiku nutupdžius orlaivius grėsmė žmonėms nebūtų kilusi. Pateisinama yra tik ta rizika, kuria veikiant rezultato nebuvo galima pasiekti nesusijusiais su rizika veiksmais ir rizikavęs asmuo ėmėsi būtinų saugumo priemonių. Kaip jau minėta anksčiau, apygardos teismo vertinimu, bepiločių orlaivių pilotai savo pasirinkimu nesilaikė saugumo reikalavimų, patys priėmė sprendimą pakeisti orlaivių avarinio nuleidimo tvarką, atsižvelgiant į tai, jie atsako administracine tvarka.

26. Taip pat sutiktina ir su apylinkės teismo išvadomis dėl ANK 21 straipsnio nuostatų netaikymo nagrinėjamoje byloje. ANK 21 straipsnyje nustatyta, kad administracine tvarka neatsako asmuo, kuris šiame veiką padarė vadovaudamasis klaidinga oficialia konsultacija. L. G., D. B. ir E. B. vadovavosi ne jiems teiktais kokio nors pobūdžio privalomaisiais nurodymais, o interneto tinklapiuose skelbiamomis orų prognozėmis, kurios yra bendro pobūdžio ir konkrečiam atvejui netaikomos. Pažymėtina, kad meteorologinės prognozės yra greitai kintančios, priklausančios nuo daug faktorių, todėl joms negali būti taikomas visiško patikimumo kriterijus. Prieš atlikdami bepiločių orlaivių pasirodymą pilotai turėjo įvertinti daug aplinkybių bei skirtingų orų prognozių, kurių dalis, kaip jau nurodyta anksčiau, rodė tam tikrus kylančio vėjo greičio požymius, todėl nutraukti administracinio nusižengimo teiseną šiuo pagrindu taip pat negalima.

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės administracinėn atsakomybėn patrauktų L. G., D. B. ir E. B. veiksmų vertinimui, byloje nenustatyta, konstatuotina, kad apylinkės teismo nutartis, kuria pritarta Institucijos nutarimams, yra teisėta bei pagrįsta, todėl ją keisti ar naikinti dėl administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų atstovo apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktų L. G., D. B., E. B. atstovo advokato Vykinto Buloto apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-11-15 nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Daiva Kazlauskienė