Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutarimo D. C. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VDI Vilniaus skyrius) įgaliotas pareigūnas surašė D. C. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, būdamas UAB „Dvarčia“ direktoriumi, neįvykdė VDI Vilniaus skyriaus 2009 m. birželio 3 d. reikalavimo Nr. R1 0750-0083. Jo veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41² straipsnio 1 dalį.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 280 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas), inter alia turi išaiškinti ir išspręsti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2000 m. rugsėjo 22 d. konsultacija Nr. 4-93; Administracinių teismų praktika 1. P. 328-329.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo laiką, taip pat esmę. Pažeidimo esme ATPK 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui.

Teisėjų kolegijos nuomone, administracinio teisės pažeidimo protokolas nagrinėjamoje byloje surašytas nekokybiškai. Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už ATPK 41² straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pažeidimo padarymą. Minėtoje normoje nurodyta, kad neįleidimas Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų tikrinti pagal jų kompetenciją įmonių, įstaigų, organizacijų, taip pat Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas – užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo vieno šimto iki vieno tūkstančio trijų šimtų litų <...>. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atsakomybei pagal ATPK 41² straipsnio 1 dalį kilti yra būtina nustatyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nevykdytas Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimas yra teisėtas bei tai, ar reikalavimas buvo nevykdomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutartis byloje Nr. N575-1301/2008). Taigi, norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41² straipsnio 1 dalį, neužtenka administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti, kad buvo nevykdomas Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimas, kas yra bendro pobūdžio teiginys, turi būti atskleistas minėto reikalavimo turinys konkrečioje faktinėje situacijoje – išvardinti konkretūs darbo inspektoriaus nurodymai, kurie nebuvo vykdomi; teisės aktai, kuriais buvo grindžiami šie nurodymai; data, iki kurios nurodymai turėjo būti įvykdyti; atlikto patikrinimo metu nustatytos aplinkybes, t. y. tiksliai apibūdinta pažeidimo objektyvioji pusė.

Įvertinus VDI Vilniaus skyriaus surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, matyti, kad jis minėtų reikalavimų neatitinka. Protokole neįvardinta, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika, atitinkanti ATPK 41² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį, tiesiog apsiribota abstrakčiu įvardinimu, kad D. C., kaip UAB „Dvarčia“ direktorius, neįvykdė VDI Vilniaus skyriaus 3 reikalavimo Nr. R1 0750-0083. Iš minėto reikalavimo turinio matyti, kad buvo nustatyti penki pažeidimai (b. l. 3), tačiau, ar jie visi nepašalinti nurodytu terminu, neaišku. Matyti, kad pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo tik dėl šių pažeidimų – neapskaičiuoti ir neišmokėti darbuotojams įstatymo nustatyto dydžio delspinigiai už pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį, neatsiskaityta su atleistais darbuotojais jų atleidimo dieną ir neišmokėtas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laikotarpį (b. l. 21). Tuo tarpu 2009 m. birželio 4 d. reikalavimo Nr. R1 0750-0083 5 punkte nurodyta, kad buvo nustatytas ir toks pažeidimas – įmonės direktorius neatestuotas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 268 straipsnio 1 dalį. Nėra duomenų, kad minėtas pažeidimas buvo pašalintas, o pirmosios instancijos teismas 2009 m. birželio 4 d. reikalavimo Nr. R1 0750-0083 pagrįstumo ir teisėtumo klausimo 5 punkte išdėstyto pažeidimo atžvilgiu nesprendė. Pažymėtina, kad VDI Vilnius skyrius atsiliepime apie šį pažeidimą taip pat neužsimena. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. C. administracinio teisės pažeidimo bylos visapusiškas nagrinėjimas teisme nėra galimas, nes nėra galimybės aiškiai nustatyti kaltinimo apimties ir turinio.

Taip pat teisėjų kolegija, išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, vertina, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl kaltės D. C. veikoje nebuvimo padarė nesurinkęs ir neištyręs visų reikiamų pažeidėjo kaltę galinčių patvirtinti ar paneigti įrodymų, taip pažeisdamas ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius bylai reikšmingas aplinkybes, renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) (ATPK 256 str. 3 d.).

Matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, vadovavosi vien administracinėn atsakomybėn patraukto asmens administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotu rašytiniu paaiškinimu (b. l. 3), tačiau jo pagrįstumo nepatikrino. Minėtame paaiškinime D. C. nurodė, jog reikalavimas nevykdytas dėl UAB „Dvarčia“ sunkios finansinės padėties, kuri susidarė su įmone neatsiskaičius kreditoriams, tačiau šios aplinkybės nepatvirtintos jokiais rašytiniais įrodymais. Pažymėtina, kad byloje jokių duomenų, jog įmonė yra nemoki ar kad jai pradėtos taikyti bankroto procedūros, nėra, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar įmonės finansinė padėtis bylai nagrinėjamu laikotarpiu iš tikrųjų buvo sunki ir jei taip – ar tokia situacija įmonėje lėmė pažeidimo padarymą. Šioms aplinkybėms išaiškinti būtina atlikti papildomą tyrimą, t. y. surinkti duomenis apie UAB „Dvarčia“ finansinę padėtį 2009 m. pirmojo-trečiojo ketvirčių laikotarpiu – išsireikalauti įmonės balansą, pelno (nuostolio) ataskaitą, piniginių srautų ataskaitą, informaciją apie atliktas kasos operacijas, sąskaitos išrašus ir kt. Tik surinkus minėtus įrodymus ir įvertinus juos visumoje, gali būti daroma išvada dėl kaltės D. C. veikoje buvimo ar nebuvimo. Pažymėtina, kad VDI Vilniaus skyrius, atlikęs ikiteisminį administracinio teisės pažeidimo tyrimą, aplinkybių dėl UAB „Dvarčia“ materialinės padėties taip pat nesiaiškino, nors jau turėjo duomenų apie galimai įmonę ištikusias finansines problemas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek administracinio teisės pažeidimo ikiteisminio tyrimo, tiek proceso pirmosios instancijos teisme metu nebuvo atliktas išsamus įrodymų surinkimas ir vertinimas, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamai. Paminėti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir bylos medžiagos trūkumai yra esminiai, trukdantys nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, ištaisyti jų nėra galimybės, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutarimas naikinamas, o byla grąžinama Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui administracinio teisės pažeidimo protokolui taisyti ir papildomiems įrodymams surinkti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo tirti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui.

Nutartis neskundžiama.