- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-19
- Bylos Nr.
- eI-4609-609/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00645-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- M. U.
- Atsakovas
- Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. U. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas M. U. (toliau – ir pareiškėjas) prašo panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK, atsakovas) 2018 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. 18-IL-85-00120-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo 2018 m. balandžio 5 d. prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Skunde nurodė, jog 2018 m. balandžio 5 d. jis kreipėsi į Tauragės AVPK su prašymu jam išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Tauragės AVPK 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. 18-IL-85-00120-e jo prašymas buvo netenkintas, motyvuojant tuo, jog jo atžvilgiu buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai ir dešimt kartų jis buvo baudžiamas administracine tvarka. Teigia, jog 2005 m. lapkričio 24 d. jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį buvo nutrauktas, nes kaip nepilnametis, nuo baudžiamosios atsakomybės jis buvo atleistas, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 93 straipsniu. Pažymi, jog dėl šio nusikaltimo padarymo jis nebuvo teisiamas ir jam nebuvo paskirta kriminalinė bausmė. Nurodo, jog antrą kartą jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 d. buvo nutrauktas 2009 m. balandžio 8 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 p., jo veiksmuose nenustačius nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Pripažįsta, jog tik sulaukęs pilnametystės, laikotarpiu nuo 2006 metų iki 2009 metų jis buvo baustas administracine tvarka, tačiau po paskutinio nubaudimo 2009 m. liepos 13 d. daugiau jokių administracinių teisės pažeidimų nepadarė ir nebuvo baustas. Teigia, jog priešingas teisei veikas padarė dėl jauno amžiaus ir nesubrendimo. Pareiškėjas nesutinka su Tauragės AVPK 2018 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. 18-IL-85-00120-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ argumentais ir nurodo, jog absoliučiai visas jam paskirtas baudas, apie kurias nurodyta sprendime, jis yra sumokėjęs ir baudų išieškojimas nebuvo vykdomas priverstine tvarka. Mano, jog Tauragės AVPK 2018 m. balandžio 30 d. sprendimas Nr. 18-IL-85-00120-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis, jog jis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai bei nuosavybei, nes nuo jo padarytų nusižengimų praėjo daug laiko, jis iš esmės yra pakeitęs gyvenimo būdą, vedė, augina sūnų, darbovietėje ir gyvenamojoje vietoje (seniūnijoje) yra charakterizuojamas teigiamai.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. U. ir jo atstovė skundą palaiko ir prašo jį patenkinti skunde bei teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovo Tauragės AVPK atsiliepime į skundą nurodyta, jog atsakovas su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigiama, jog 2018 m. balandžio 5 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas jam išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Tauragės AVPK 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. 18-IL-85-00120-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ pareiškėjo prašymą atsisakyta tenkinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas dešimt kartų buvo baudžiamas už administracinių teisės pažeidimų padarymą, iš kurių keturi buvo padaryti, pareiškėjui esant neblaiviam bei atsižvelgiant į jų pobūdį. Atkreipiamas dėmesys, jog priešingai negu nurodyta skunde, pareiškėjas administracinius teisės pažeidimus darė ir 2010 m. liepos 24 d. bei 2012 m. rugpjūčio 10 d..
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Tauragės AVPK 2018 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. 18-IL-85-00120-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.
Prašydamas panaikinti Tauragės AVPK 2018 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. 18-IL-85-00120-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“, pareiškėjas savo poziciją grindžia argumentais, jog Tauragės AVPK 2018 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. 18-IL-85-00120-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ pagrindžiantys duomenys yra neobjektyvūs ir nėra akivaizdžių duomenų, jog jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Nustatyta, jog 2018 m. balandžio 5d. pareiškėjas kreipėsi į Tauragės AVPK su prašymu jam išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Tauragės AVPK 2018 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. 18-IL-85-00120-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus buvo atsisakyta, teisiniu tokio sprendimo priėmimo pagrindu nurodant Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, o faktiniu pagrindu nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjo atžvilgiu du kartus buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, dešimt kartų jis buvo baudžiamas už administracinių teisės pažeidimų padarymą, 2014 m. gegužės 17 d. Tauragės AVPK pareiškėjo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal požymius nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, kuris 2014 m. gegužės 27 d. buvo nutrauktas, įtariamajam A. J. susitaikius su nukentėjusiąja. Be to pažymėta, jog pareiškėjas kelis kartus baustas už administracinių teisės pažeidimų padarymą, iš kurių vieną padarė būdamas neblaivus.
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas, 2017 m. birželio 29 d. redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.), kuris reglamentuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, paskirtis yra nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas. Pagal Įstatymo 17 straipsnį B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, jei nustatoma bent viena minėtos įstatymo normos 1–11 punktuose nurodyta aplinkybė. Pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir VAT) yra pažymėjęs, jog Įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014). Iš Įstatymo turinio matyti, kad įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas ir nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti išduotas ar panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, būtent - yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui laikant bei nešiojantis šaunamuosius ginklus ir juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms. Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais aiškindama Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatą, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. Be to, administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog turi būti vertinamos visos aplinkybės, charakterizuojančios asmenį, norintį gauti leidimą laikyti, nešiotis ginklą. Tik įvertinus visumą surinktų duomenų apie asmenį, galima padaryti pagrįstą išvadą apie tai, ar jis kelia grėsmę įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytoms vertybėms, ar ne.
Iš Tauragės AVPK 2018 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. 18-IL-85-00120-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ turinio matyti, jog sprendimas atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus grindžiamas duomenimis apie pareiškėjo atžvilgiu vykdytus ikiteisminius tyrimus, jo patraukimą administracinėn atsakomybėn. Pažymėta, jog pareiškėjas vengia mokėti jam paskirtas baudas.
Į bylą pateikti Administracinių nusižengimų registro duomenys patvirtina, jog 2006 m. –2012 m. laikotarpiu pareiškėjas 10 kartų buvo baudžiamas už administracinius teisės pažeidimus.
Nors Tauragės AVPK 2018 m. balandžio 30 d. sprendime Nr. 18-IL-85-00120-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ nurodytą aplinkybę, jog pareiškėjas vengia mokėti jam paskirtas baudas, paneigia į bylą pateikti įrodymai, pareiškėjo padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdis, jų darymo sistemingumas, tai, jog keturi iš jų buvo padaryti pareiškėjui esant neblaiviam, atskleidžia pareiškėjo konfliktišką būdą, nepaisymą visuomenėje nustatytų elgesio normų, todėl vertintina, jog jie nėra praradę aktualumo Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo prasme.
Pareiškėjo argumentai, jog jis turi šeimą, charakterizuojamas teigiamai, nesudaro pagrindo išvadai, jog leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimas yra neproporcinga priemonė, atsižvelgiant į tai, kad šaunamieji ginklai yra ribotos civilinės apyvartos objektai, jų turėjimas ir nešiojimas yra susijęs su padidinta rizika pačiam asmeniui ir aplinkiniams.
Pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai pažeidžia Įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, ir tokiu būdu įrodo, jog pareiškėjas kelia grėsmę savo ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei bei visuomenės saugumui, t. y. patenka į įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto veikimo sritį. Tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz. 2018 m. kovo 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018).
Konstitucinis Teismas, aiškindamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas yra konstatavęs, kad „pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Pabrėžtina, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. <...> Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos“ (Konstitucinio teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas, 2013 m. sausio 25 d. nutarimas).
Teisėjų kolegija pažymi, jog teisė turėti ginklą nėra absoliuti, nes tai susiję su žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumu, todėl valstybė kontroliuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, nustato griežtus reikalavimus subjektams, norintiems gauti leidimus nustatytų kategorijos ginklams įsigyti, laikyti, nešioti ir naudoti. Neišdavimas leidimo laikyti (nešiotis) ginklą nėra laikytinas pareiškėjo baudimu, kadangi leidimas laikyti (nešiotis) ginklą yra išduodamas tik tiems subjektams, kuriems netaikomi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnyje nustatyti apribojimai.
Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad Tauragės AVPK 2018 m. balandžio 30 d. sprendimas Nr. 18-IL-85-00120-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo panaikinimui pagrindo nėra.
Netenkinus reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti išvestinio skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.