- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-29
- Bylos Nr.
- 2A-1264-253/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13310-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Suinteresuotas asmuo
- E. V., A. V., VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrui
- Pareiškėjas
- M. V.
- Advokatai
- Vytautas Mačiulskis
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-1264-253/2012
2012 m. rugpjūčio 29 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims E. V., A. V., suinteresuoto asmens A. V. atstovui advokatui Vytautui Mačiulskiui, VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro atstovui S. L., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi A. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-06 sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. V., A. V., VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centrui, dėl asmens pripažinimo neveiksniu ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti jos tėvą A. V. neveiksniu ir inicijuoti bylą dėl globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, globėja paskirti E. V.. Nurodo, kad A. V. nuo (duomenys neskelbtini) gydosi (duomenys neskelbtini). Dėl psichikos ligos nustatytas 35 procentų darbingumo lygis be termino. Dėl ligos tėvo elgesys tapo neadekvatus, jis piktas, gautą pensiją išleidžia per kelias dienas, perka nereikalingus daiktus, naktimis nebemiega, kalbasi su savimi, grasina aplinkiniams, mano esantis sekamas KGB tarnybų. 2011-09-25 su policijos pareigūnų pagalba jis buvo hospitalizuotas į (duomenys neskelbtini). Ambulatoriškai gydytis atsisako. Šiuo metu gyvena su buvusia žmona E. V. bute, (duomenys neskelbtini). Savimi pasirūpinti nesugeba, nesuvokia savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti. Jo įstatymine globėja sutinka tapti E. V., buvusi jo sutuoktinė, kuri šiuo metu juo rūpinasi.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-03-06 sprendimu pareiškimą patenkino iš dalies – pripažino A. V. ribotai veiksniu ir nusprendė inicijuoti bylos dėl rūpybos A. V. nustatymo ir rūpintojo paskyrimo iškėlimą. Teismas, įvertinęs 2011-12-29 teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, nustatė, kad A. V. serga (duomenys neskelbtini) bei priklausomybės alkoholiui sindromu; nepaisant lėtinio psichikos sutrikimo pasėkoje esamų mąstymo sutrikimų A. V. (ne ligos paūmėjimo metu) gali formaliai suprasti savo veiksmų esmę. Taip pat nustatė, kad A. V. piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, tai sąlygoja jo agresyvumą, negatyvumą kitų asmenų atžvilgiu bei kitokį jo elgesį. Be to, dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais A. V. gautus pinigus prageria, skolinasi pinigus, savo būklei yra nekritiškas, nevartoja jam ambulatoriškai skirtų vaistų. Dėl lėtinio psichikos sutrikimo pakenktų emocijų ir valios, esant kompulsyviam potraukiui alkoholiui, veiksmų valdymas yra ryškiai apsunkintas įgyjant civilines teises ir pareigas. Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo fizinį asmenį pripažinti neveiksniu, tačiau yra pagrindas A. V. veiksnumą apriboti.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo A. V. pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-06 sprendimą panaikinti, o civilinę bylą nutraukti. Apeliantas nurodo, kad teismas ne iki galo išsiaiškino ir neobjektyviai įvertino visas civilinės bylos aplinkybes. Mano, kad teismas privalėjo kritiškai vertinti pareiškėjos M. V., kuri yra jo dukra (jos deklaruota gyvenamoji vieta tame pačiame bute kaip ir jo), ir suinteresuoto asmens E. V., jo buvusios sutuoktinės, kuri irgi gyvena tame pačiame bute ir pretendavo tapti apelianto globėja ir turto administratore, o dabar pretenduoja tapti jo rūpintoja ir turto administratore, parodymų. Nurodo, kad pareiškėja nežino visų aplinkybių, nes paskutinius dešimt metų gyveno, dirbo ir mokėsi užsienyje, o namo buvo grįžusi tik laikinai. Su suinteresuotu asmeniu E. V. išsiskyrė (duomenys neskelbtini) ir po santuokos nutraukimo privatizavo butą. Turtas iki šiol nepadalintas, dėl to mano, kad buvusi sutuoktinė yra suinteresuota iškeldinti jį iš buto, paskyrus ją apelianto rūpintoja, jai bus lengviau tai padaryti. Nurodo, kad byloje neįrodyta, jog jis piktnaudžiauja alkoholiu ir yra prasiskolinęs asmuo, o tos skolos – alkoholio vartojimo pasekmė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo E. V. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-06 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nuo 2012-04-13 A. V. teismo sprendimu yra priverstinai gydomas (duomenys neskelbtini). A. V. turi įsiskolinimų už buto komunalines paslaugas, greitųjų kreditų bendrovėms, pažįstamiems, vaistų nevartoja, nemiega, naktį garsiai kalba, keikia ją ir kaimynus, piktas, vartoja alkoholį, perdėtai įtarus.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-06 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas pas gydytojus nesilanko, pablogėjus sveikatai mažai valgė, nemiegojo, buvo piktas, elgesys tapo neadekvatus, dėl to buvusios žmonos iniciatyva buvo hospitalizuotas į ligoninę. Buvusi žmona E. V., gyvenanti su apeliantu, yra suinteresuota rūpintis buvusiu vyru, nes jis savimi pasirūpinti iki galo negali. Už butą moka E. V., buitimi ir maistu taip pat rūpinasi ji. E. V. ir toiau yra suinteresuota rūpintis savo buvusiu vyru nesiekiant jokios materialinės naudos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl jos tėvo A. V. pripažinimo neveiksniu. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo nenustatyti pagrindai jį pripažinti neveiksniu, tačiau apeliantas pripažintas ribotai veiksniu, ir mano, kad nėra pagrindų apriboti jo veiksnumą.
Kadangi neveiksnumo nustatymas yra ypač sunkus teisės į privatų gyvenimą ribojimas, tai asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tik ypatingais atvejais. LR CPK 468 str. 1 d. ir 2 d. numato, kad išnagrinėjęs pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu teismas priima sprendimą pripažinti fizinį asmenį neveiksniu arba pareiškimą atmeta. Bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad nėra pagrindo fizinį asmenį pripažinti neveiksniu, tačiau yra pagrindas fizinio asmens veiksnumą apriboti, teismas priima sprendimą fizinį asmenį pripažinti ribotai veiksniu. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje Nr. R(99) 4¹, kurioje pateikti Pilnamečių neveiksnių asmenų teisinės apsaugos principai, yra įtvirtintas maksimalus veiksnumo išsaugojimo principas (principas Nr. 3). Šį principą LR CK iš esmės atitinka riboto civilinio veiksnumo institutas ir veiksnumo apribojimo suinteresuotam asmeniui pasekmės, suteikiančios šiam asmeniui teisę su rūpintojo sutikimu atlikti tam tikrus veiksmus ir sudaryti tam tikrus sandorius, taip pat paliekančios asmeniui teisę pačiam sudaryti kasdieninius smulkius sandorius (LR CK 2.11 str. 2 d.).
LR CK 2.11 str. 1 d. numato, kad fizinių asmenų civilinis veiksnumas gali būti apribotas teismo tvarka, jeigu jie piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis; kai asmens veiksnumas apribojamas, jam yra nustatoma rūpyba. Iš 2011-12-29 teismo psichiatrijos ekspertizės akto nustatyta, kad A. V. serga lėtine psichikos liga – (duomenys neskelbtini) bei priklausomybės alkoholiui sindromu. Tačiau nepaisant lėtinio psichikos sutrikimo pasėkoje esamų mąstymo sutrikimų A. V. (ne ligos paūmėjimo metu) gali formaliai suprasti savo veiksmų esmę. Taip pat ekspertai padarė išvadą, kad dėl lėtinio psichikos sutrikimo pakenktų emocijų ir valios, esant kompulsyviam potraukiui alkoholiui, veiksmų valdymas yra labai apsunkintas įgyjant civilines teises ir pareigas. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad apelianto psichinės sveikatos sutrikimas nėra pakankamai sunkus, kad būtų pagrindas asmenį pripažinti neveiksniu (LR CK 2.10 str. 1 d.).
Vertinant asmens veiksnumą, dėl teismo sprendimo pasekmių svarbos turėtų būti atsižvelgiama į pakankamą šio asmens supratimą. Asmens elgesio racionalumas, ekscentriškas elgesys ar elgesys, nukrypstantis nuo vyraujančių normų savaime nėra lemiančios aplinkybės sprendžiant klausimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu. Tačiau nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad apeliantas 2010 m. – 2012 m. laikotarpiu keletą kartų buvo gydytas dėl psichinės sveikatos būklės, teismo sprendimu buvo gydytas priverstinai. Savo būklei yra nekritiškas, nevartoja jam ambulatoriškai skirtų vaistų. Tuo metu taip pat nustatyta, kad jis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, alkoholio vartojimui yra nekritiškas. Bylos nagrinėjimo metu ekspertas D. T. paaiškino, kad apeliantui akivaizdžiai yra susiformavusi stipri priklausomybė alkoholiui ir tai atitiktų riboto veiksnumo kriterijus, esant priklausomybei alkoholiui. Iš teismo ekspertizės akto, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad apelianto būklė, t. y. jo elgesys, emocijų reiškimas, aplinkos suvokimas, pablogėja apeliantui pavartojus alkoholio. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas vertinti, kad dėl alkoholio vartojimo apelianto būklė pablogėja ir apsunkina jo gebėjimą valdyti savo veiksmus, suprasti veiksmų reikšmę ir teisines pasekmes. Byloje yra duomenų, kad apeliantas turi sunkumų planuodamas savo išlaidas, mokėdamas už buto komunalines paslaugas, naudojasi greitųjų kreditų paslaugomis, prašydamas pinigų ar maisto kreipiasi į buvusią sutuoktinę, kaimynus. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad apeliantas jo vardu registruotame bute gyvena kartu su buvusia sutuoktine E. V., šiame bute registruota ir apelianto duktė pareiškėja M. V.. Suinteresuotas asmuo E. V. su apeliantu išsiskyrė (duomenys neskelbtini), tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad ji juo pasirūpina. Nenustatyta duomenų, kad E. V. ar pareiškėja M. V. naudojosi apeliantu ar kreipėsi į teismą dėl apelianto pripažinimo neveiksniu iš savanaudiškų paskatų. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas vertinti, kad apeliantas dėl žalingų polinkių (priklausomybės alkoholiui sindromo), kartu esant lėtiniam psichinės sveikatos sutrikimui, sukeliamos būklės, iš esmės ne visuomet gali visiškai suvokti savo veiksmus ir jų pasekmes, todėl realiai gali pakenkti savo teisiniams ir turtiniams interesams. Priklausomybės alkoholiui sindromo nulemtas apelianto negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti leidžia pagrįstai spręsti, jog nagrinėjamu atveju siekiant apsaugoti apelianto interesus jam reikalinga rūpyba ir tai pateisintų jo teisių bei laisvių suvaržymą pripažįstant jį ribotai veiksniu.
Esant tokioms bylos aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, bylos medžiagą ir šiomis aplinkybėmis pagrįstai nusprendė A. V. pripažinti ribotai veiksniu. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pagrindų skundžiamą teismo sprendimą panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-06 sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-06 sprendimą palikti nepakeistą.