Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-01-19 · Administracinė byla Nr. A-403-694-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-01-19
Bylos Nr.
A-403-694-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gudynas (pirm.), Nijolė Piškinaitė, Algirdas Taminskas (pran.)
Pareiškėjas
UAB "Turto valdymo centras"
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui
Advokatai
Vidmantas Drizga
Kategorijos
  • 13.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 13.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A6-694-06Procesinio sprendimo kategorija 13.2; 13.4.
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. sausio 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko (pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės,

Sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant pareiškėjo UAB "Turto valdymo centras" atstovui advokatui Vidmantui Drizgai,

atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento atstovui Gediminui Sungailai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB "Turto valdymo centras" skundą atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamentui dėl statybos leidimo išdavimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas UAB "Turto valdymo centras" kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas pripažinti, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas) 2005-05-12 neteisėtai išdavė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamentui statybos (toliau – VMSA Energetikos ir ūkio departamentas) leidimą Nr. (101)-11.3-49/NS-6. Pareiškėjas taip pat prašė pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamentas neteisėtai išardė privažiavimą prie pareiškėjui priklausančio kavinės pastato, ir įpareigoti atsakovą atstatyti šį privažiavimą. Pareiškėjas skunde nurodė, jog VMSA Energetikos ir ūkio departamentui 2005-05-12 išduotas statybos leidimas Nr. (101)-11.3-49/NS-6 suteikė statytojui teisę atlikti statybos darbus, numatytus savivaldybės įmonės "Vilniaus planas" parengtame projekte Nr. VP04-41. Statytojo prašyme dėl statybos leidimo išdavimo statybos objektu buvo įvardintas teritorijos sutvarkymas tarp Baltojo ir Žaliojo tilto, paplūdimio prie Baltojo tilto antros eilės darbai bei nurodyta numatoma statybos rūšis – laikini statiniai (nesudėtingos konstrukcijos). Pareiškėjo nuomone, prie statytojo prašymo pridėtas projektas neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 "Statinio projektavimas", Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 "Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai" bei Statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 "Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos" nustatytų reikalavimų. Prieš pradėdamas rengti projektą, statytojas turėjo gauti projektavimo sąlygų sąvadą, kuriuo vadovaujantis turėjo būti rengiamas projektas. Tačiau statytojas, pažeisdamas Statybos įstatymo 20 str. bei Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 "Statinio projektavimas" 8.5. punktą, prie projekto pridėjo visai kitam objektui (aikštelei riedutininkams) skirtą projektavimo sąlygų sąvadą, kuris niekaip nesusijęs su projekte numatytų objektų (futbolo, krepšinio aikštelių, pakylos koncertams ir kitokiems pasirodymams, lauko virtuvės, baseino, reklaminės pavėsinės bei prieplaukos) projektavimu. Projektuotojas savivaldybės įmonė "Vilniaus planas" be užduotyje projektavimui nurodytų nesudėtingų statinių, savarankiškai suprojektavo teisės aktų reikalavimų neatitinkantį 394 kv. m. privažiavimą nuo Žaliojo tilto prie UAB "Turto valdymo centras" nuosavybės teise priklausančio kavinės pastato (unikalus Nr. 1099-50354017) prie Baltojo tilto ir projekte numatė, kad bus ardomas esamas 573 kv.m. ploto privažiavimas, užtikrinantis kavinės pastato eksploatavimą pagal tikslinę paskirtį. Projekte numatytas privažiavimas neatitinka Statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 "Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos" keliamų reikalavimų. Projekte numatytas privažiavimas pagal šį reglamentą priskirtinas D kategorijos susisiekimo komunikacijai – pagalbinė gatvė, kurios tikslas – paskirstyti srautus į smulkias teritorijas, privažiavimai prie atskirų statinių ir kitų objektų. Todėl tokio privažiavimo plotis negali būti mažesnis nei 6 (šeši) metrai. Tačiau Projekte numatyto privažiavimo prie kavinės pastato plotis sudaro vos 3 metrus, kas net neužtikrina galimybės prasilenkti priešprieša atvažiuojantiems automobiliams. Pareiškėjas nurodė, kad statybos leidimas buvo išduotas 2005-05-12, nors projektas buvo patvirtintas tik 2005-05-13. Statytojas, gavęs statybos leidimą, atliko visus projekte numatytus statybos darbus ir išardė privažiavimą, einantį lygiagrečiai Baltajam tiltui, prie pareiškėjui priklausančio kavinės pastato, ir įrengė norminių aktų reikalavimų neatitinkantį bei saugaus eismo neužtikrinantį privažiavimą nuo Žaliojo tilto pusės. Prie naujai įrengto privažiavimo statytojas pastatė ženklą "Motorinio transporto priemonių eismas draudžiamas" (KET 303). Dėl aukščiau nurodytų priežasčių pareiškėjui priklausančių kavinės patalpų nuomininkai buvo priversti uždaryti kavinę. Statytojo atlikti darbai neleidžia naudoti pastato pagal jo paskirtį, todėl pareiškėjas patiria didelius nuotolius.

Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovo nuomone, statybos leidimas Nr. (101)-11.3-49/NS-6 buvo išduotas VMSA Energetikos ir ūkio departamentui teisėtai. Atsakovas nurodė, kad projektas buvo patvirtintas 2005-05-12, o ne 2005-05-13, kaip teigė pareiškėjas. Be to, tai, kad prie prašymo dėl statybos leidimo išdavimo nebuvo pridėtas projektą patvirtinantis dokumentas, nėra pagrindas pripažinti statybos leidimo išdavimą neteisėtu. Atsakovas taip pat nurodė, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad projekte numatyto privažiavimo įrengimas neleidžia eksploatuoti kavinės pastato pagal jo tikslinę paskirtį.

Atsiliepimas

Atsakovas VMSA Energetikos ir ūkio departamentas prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001-06-27 sprendimą Nr. 351 "Dėl pritarimo Vilniaus m. bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir Nėries upės dešiniojo kranto teritorijos prie Baltojo tilto detaliojo plano sprendinių tvirtinimo" dešiniajame Neries krante buvo numatytas privažiavimas, einantis nuo Žaliojo tilto pusės iki pareiškėjui priklausančio kavinės pastato, o laikinas privažiavimas, einantis lygiagrečiai Baltojo tilto, nebuvo numatytas. Todėl SĮ "Vilniaus planas" suprojektavo laikino privažiavimo išardymą bei naujo privažiavimo įrengimą. Šiais veiksmais jokie teisės aktai nebuvo pažeisti. Privažiavimas prie kavinės yra D(2-2) kategorijos, tai yra akligatvis, skirtas privažiuoti ir prieiti prie atskirų pastatų ir objektų. Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 "Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos" 7 lentelę D2 kategorijos minimalus eismo juostų skaičius yra 1, o eismo juostos plotis 2,75 metro. Įrengto privažiavimo plotis yra 3 m., o vietomis siekia 4,5 metro. Pareiškėjo teisės nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos, kadangi jis žinojo, kad senas privažiavimas prie kavinės pastato įrengtas laikinai ir jis bus išardytas. Be to, šis privažiavimas buvo išardytas po to, kai buvo įrengtas kitas privažiavimas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 205 m. rugsėjo 23 d. sprendimu patenkino pareiškėjo skundą: panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2005-05-12 išduotą VMSA Energetikos ir ūkio departamentui statybos leidimą Nr. (101)-11.3-49/NS-6 ir pripažino laikino privažiavimo prie kavinės pastato, esančio Upės g. 6, Vilniuje, ėjusio lygiagrečiai Baltam tiltui, išardymą pagal šį statybos leidimą neteisėtu, o administracinę bylą dalyje dėl VMSA Energetikos ir ūkio departamento įpareigojimo atstatyti privažiavimą nutraukė. Teismas sprendime nurodė, jog atsakovo suprojektuotas privažiavimas pagal Aplinkos ministro 1999-03-02 įsakymu Nr. 61 patvirtinto Statybos techninių reikalavimų reglamento STR 2.06.01:1999 "Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos" 3 lentelę gali būti priskirtas D(2-2) kategorijai kaip akligatvis. Tačiau pagal šio STR 7 lentelę, D2 kategorijos kelias gali būti ir dviejų eismo juostų, kurių minimalus plotis 2,75 m. Ši nuostata gali būti taikoma ir ginčijamam privažiavimui. Teismas tokią išvadą padarė vadovaudamasis STR 2.06.01:1999 4.1 punktu, kuriame numatyti planavimo tikslai. Pagal šią normą pagrindinis planavimo tikslas yra tas, kad susisiekimo planavimo sprendiniai turi garantuoti normatyvines gyventojų susisiekimo, krovinių pervežimo ir specialiosios paskirties transporto priemonių eismo sąlygas, taip pat susisiekimo būklę, palankią socialinei ir ekonominei plėtrai. Planavimo tikslą sąlygoja ir pareiškėjo bei VMSA Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyriaus 2003-04-08 pasirašyta Susisiekimo komunikacijų plėtros sutartis (b.l. 10-11). Pagal šios sutarties 2 d. 3.1 p. pareiškėjas įsipareigojo įrengti laikiną privažiavimą prie kavinės pastato, esančio Upės g. 6, ir automobilių stovėjimo aikštelę. Kita sutarties šalis įsipareigojo suprojektuoti apie 570 metrų ilgio privažiavimą prie kavinės pastato nuo Žaliojo tilto. Tokiu būdu, pareiškėjas investuodamas lėšas į susisiekimo komunikacijas, turėjo pagrįstą įsitikinimą, kad privažiavimas nuo Žaliojo tilto atitiks laikino privažiavimo parametrus, tai yra bus 5,5 m. pločio, nes įvertinus atitinkamą transporto kiekį buvo įrengtos prie kavinės pastato ir automobilių stovėjimo aikštelės. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo atstovo paaiškinimas, jog projektuojant privažiavimą prie kavinės buvo įvertinta tai, kad juo galės privažiuoti tik kavinę aptarnaujantis transportas, negali būti pripažintas pagrįstu, kadangi tai neatitinka pareiškėjo lūkesčių toliau naudoti kavinės pastatą pagal paskirtį tokiomis pat sąlygomis, kaip ir sudarant 2003-04-08 sutartį. Teismas nurodė, jog atsakovas nepagrindė, kodėl privažiavimo plotis yra 3 m. (vietomis 4,5 m.) ir kodėl privažiavimas negali būti dviejų eismo juostų. STR 2.06.01:1999 "Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos" skyriaus "Gatvių klasifikacijos" 2.5 punktas numato, kad D ir F kategorijų gatvių reikšmė ir techniniai parametrai nustatomi detaliuosiuose planuose. Byloje nėra duomenų, kad Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2001-06-27 sprendime Nr. 351 "Dėl pritarimo Vilniaus m. bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir Nėries upės dešiniojo kranto teritorijos prie Baltojo tilto detaliojo plano sprendinių tvirtinimo" buvo aptarti privažiavimo techniniai parametrai. Rengiant projektą taip pat nėra aptarti privažiavimo techniniai parametrai, nors pagal Aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 215 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 "Statinio projektavimo sąlygų sąvadas" 5.1 punktą, rengiant projektą, savivaldybės administracijos direktorius privalėjo nustatyti susisiekimo komunikacijų sąlygas, jei jų nebuvo teritorinio planavimo dokumentuose. Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 VI skirsnio "Statinio projektavimo sąlygų privalomumas" 27.1 punktas nustato, kad susisiekimo sąlygos yra privalomos naujoms susisiekimo komunikacijoms. Pagal šio reglamento 41 punktą, susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygas sudaro jų trasos, kategorijos, transporto rūšys, dangos tipažas ir kitos. Rengiant projektą šios sąlygos turėjo būti gautos ir jas buvo privaloma derinti. Projektinėje dokumentacijoje nebuvo šių sąlygų ir ji nebuvo svarstoma Nuolatinės statybos komisijos 2005-04-13 posėdyje (b.l. 66), kurios protokolu Nr. 45 buvo rekomenduota išduoti ginčijamą statybos leidimą. Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 str. ir Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 "Statybos leidimas" nuostatomis, VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas privalėjo tikrinti, ar pateikti visi dokumentai, būtini statybos leidimui išduoti, bei įvertinti, ar jie atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismas padarė išvadą, kad skundžiamas statybos leidimas buvo išduotas pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką, todėl naikintinas (LR ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.). Teismas nurodė, jog pagal Statybos įstatymo 23 str. bei Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 "Statybos leidimas" nuostatas, statybos leidimas išduodamas pateikus patvirtintą projektą. Tačiau nagrinėjamu atveju projektas buvo patvirtintas Miesto ūkio skyriaus 2005-05-13 įsakymu Nr. A300-24-(1.10-EUD-2), tai yra diena vėliau, nei buvo išduotas statybos leidimas. Teismas padarė išvadą, jog ši aplinkybė taip pat yra pagrindas pripažinti statybos leidimą neteisėtu. Pagal 2003-04-08 Susisiekimo komunikacijų plėtros sutartį atsakovas privalėjo įrengti privažiavimą, atitinkantį buvusio laikino privažiavimo duomenis. Teismas konstatavo, kad pripažinus, jog statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai, nuo jo išdavimo dienos, t.y. nuo 2005-05-12, pripažintina, kad laikinas privažiavimas išardytas neteisėtai. Teismas taip pat nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas atsisakė skundo dalies dėl statytojo įpareigojimo atstatyti išardytą privažiavimą. Teismas atsisakymą priėmė ir vadovaudamasis LR ABTĮ 101 str. 1 d. 3 p. bylą šioje dalyje nutraukė. Teismas pažymėjo, kad toks atsisakymas neriboja pareiškėjo teisės reikšti tokį reikalavimą bendrosios kompetencijos teisme, nes pareiškėjas atsisakymą motyvavo tuo, jog šis reikalavimas nėra teismingas administraciniam teismui.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamentas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, kad suprojektuotas privažiavimas atitinka minimalius reikalavimus, nustatytus Statybos techniniame reglamente STR 2.06.01:1999 "Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos". Pagal šio STR 7 lentelę, apibūdinančią susisiekimo komunikacijų techninius parametrus, minimalūs reikalavimai, taikomi D 2 kategorijos privažiavimui, yra viena eismo juosta, kurios minimalus plotis 2,75 m. Pagal projektą buvo numatyta įrengti privažiavimą, kurio plotis būtų 3 m., o nuo vasaros kavinės pastato, esančio šalia baseino, – 4,5 m. Tačiau, faktiškai įrengus privažiavimą, jo plotis atitinkamai padidėjo 3,2 ir 4,7 m (b.l. 85). Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad pagal Miesto ūkio skyriaus ir pareiškėjo 2003-04-08 sudarytos susisiekimo komunikacijų plėtros sutarties (b.l. 10-11) 2.2 p. Miesto ūkio skyrius įsipareigojo suprojektuoti 570 m. ilgio privažiavimą prie kavinės pastato nuo Žaliojo tilto. Pagal Miesto ūkio skyriaus išduotas susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygas, suprojektuoti 570 m. ilgio privažiavimą prie kavinės pastato nuo Žaliojo tilto turėjo pareiškėjas (b.l. 31). Pagal Miesto ūkio skyriaus išduotas susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygas ir minėtą sutartį, pareiškėjas taip pat buvo įpareigotas įrengti laikiną privažiavimą iš skaldos mišinio bei pakeliamą laikiną užtvarą privažiavimo pradžioje. Tai, kad laikino privažiavimo pradžioje buvo numatyta įrengti užtvarą, įrodo, jog pagal išduotas projektavimo sąlygas turėjo būti įrengtos susisiekimo komunikacijos ir automobilių stovėjimo aikštelės, skirtos tik aptarnaujančiam transportui, o ne kavinės klientų automobiliams. Be to, savivaldybės tarybos 2001-06-27 sprendimu Nr. 351 patvirtintame detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodoma, kad parkavimo vietos prie Baltojo tilto yra skirtos tik tarnybiniam transportui. Pareiškėjas, investuodamas savo lėšas į laikiną susisiekimo komunikaciją bei automobilių stovėjimo aikštelę, turėjo suvokti, kad ji yra skirta tik aptarnaujančiam transportui, o ne kavinės klientams. Todėl, įrengus naują privažiavimą ir pastačius kelio eismo ženklą Nr. 303 "Motorinio transporto eismas draudžiamas" (t.y. sudarius sąlygos važiuoti tik aptarnaujančiam transportui), pareiškėjo teisėti lūkesčiai nebuvo pažeisti. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nesilaikė susisiekimo komunikacijų plėtros sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – laikiną privažiavimą įrengė ne iš skaldos mišinio, o išgrindė trinkelėmis, pakeliamo užtvaro laikino privažiavimo pradžioje neįrengė. Dėl rekreacinės zonos (įrengtas paplūdimys, tinklinio aikštelės, baseinas) buvimo šalia privažiavimo toje vietoje negalimas intensyvus eismas. Todėl, atsakovo nuomone, netikslinga ir ekonomiškai nepagrįsta įrengti platesnį privažiavimą. Privažiavimo praplatinimas rekreacinės zonos sąskaita neatitiktų visuomenės intereso. Atsakovas nurodo, kad ginčijamu statybos leidimu yra įgyvendinamas projektas, kuriuo keičiamas kitas projektas, tai yra įgyvendinama projekto korektūra. Nei Statybos įstatymas, nei STR 1.05.06:2005 "Statinio projektavimas" nenustato, kad keičiant projektą reikėtų gauti naują projektavimo sąlygų sąvadą ar atskiras projektavimo sąlygas. Todėl teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti gautos susisiekimo komunikacijos projektavimo sąlygos, yra nepagrįsta. Net pripažinus, kad susisiekimo komunikacijos projektavimo sąlygos privalėjo būti gautos (t.y. kad Energetikos ir ūkio departamentas privalėjo pats jas sau išduoti), tai negalėtų būti vertinama kaip pagrindas visiems pareiškėjo reikalavimams patenkinti, nes Nuolatinė statybos komisija 2005-04-13 posėdyje pripažino, jog suprojektuotas privažiavimas atitinka teritorijos planavimo dokumentą. Be to, nežymūs nukrypimai nuo procedūrinių reikalavimų, kai statybos darbai jau atlikti, neturėtų būti pagrindu pripažinti statybos leidimą išduotu neteisėtai ir jį panaikinti. Atsakovas nurodo, jog teismui buvo pateiktas Miesto ūkio skyriaus vedėjo Juozo Gedvilo 2005-05-12 pasirašytas projekto patvirtinimo dokumentas, įrodantis, kad projektas buvo patvirtintas tą dieną, kai buvo išduotas statybos leidimas (b.l. 54-56). Tačiau teismas dėl šio įrodymo nepasisakė. VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2005-05-12 nebūtų išdavęs ginčijamo statybos leidimo, jeigu tą pačią dieną nebūtų gavęs projekto patvirtinimo dokumento. Atsakovas nurodo, kad projektas buvo patvirtintas 2 kartus, tačiau projekto patvirtinimas antrą kartą Miesto ūkio skyriaus 2005-05-13 įsakymu Nr. A300-24-(1.10-EUD-2) teisinės reikšmės neturi. Atsakovo nuomone, statybos leidimas buvo išduotas teisėtai.

Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad jis, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 131 straipsniu, prisideda prie atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento apeliacinio skundo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento apeliacinį skundą pareiškėjas UAB "Turto valdymo centras" prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 23 d. sprendimą nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Savo prašymą pareiškėjas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriais buvo grindžiamas pareiškėjo skundas, paduotas pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad atsakovas klaidingai aiškina 2003-04-08 komunikacijų plėtros sutarties sąlygas ir paties atsakovo 2003-04-09 išduotas technines sąlygas. Minėta komunikacijų plėtros sutartimi bei atsakovo išduotomis sąlygomis pareiškėjas buvo įpareigotas įrengti mašinų stovėjimo aikšteles kavinės klientams, tam, kad pagal STR 2.06.01:1999 "Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos" reikalavimus (10 lentelė) būtų užtikrintas tinkamas rekonstruojamo kavinės pastato eksploatavimas pagal tikslinę paskirtį. Pareiškėjas pažymi, kad teismo sprendime neteisingai nurodoma, jog pagal minėtą komunikacijų plėtros sutartį suprojektuoti privažiavimo nuo Žaliojo tilto dangas privalėjo atsakovas. Tačiau, pareiškėjo nuomone, ši aplinkybė nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės. Pareiškėjas nurodo, jog atsakovas yra nesąžiningas, teigdamas kad projektas buvo patvirtintas tą pačią dieną, kai buvo išduotas statybos leidimas. Iš atsakovo archyvo gautame projekte buvo tik vienas 2005-05-13 įsakymas Nr. A300-24-(1.10-EUD-2), kuriuo atsakovas patvirtino projektą. Tačiau teismo posėdžio metu atsakovas pateikė jau 2005-05-12 datuojamą įsakymą, kuriuo, anot atsakovo, taip pat buvo patvirtintas projektas. Pareiškėjo nuomone, atsakovo teiginiai, kad tas pats projektas buvo patvirtintas laiku ir du kartus, turėtų būti vertinami kritiškai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio, numatančio teisę kreiptis į teismą, 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tik įstatymo numatyti subjektai turi teisę kreiptis į teismą dėl kitų asmenų teisių, savivaldybių teisių viešojo administravimo srityje, valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. nustato teismo sprendimų rūšis, kurių pagalba gali būti apgintos subjekto pažeistos teisės, t.y. teismas, nustatęs, kad subjekto teisė pažeista, atsižvelgdamas į subjekto prašymą dėl teisės gynimo būdo, turi priimti tokį sprendimą, kuriuo subjekto teisė būtų apginta. Toks administracinio proceso reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal suinteresuoto subjekto skundą dėl jo teisių pažeidimo, gali tenkinti jo skundą tik tokiu atveju, jeigu nustatys, kad skundžiamu administraciniu aktu, veiksmais (neveikimu) ar vilkinimu buvo pažeistos to subjekto teisės.

Todėl teisingam šios bylos išsprendimui svarbu buvo nustatyti, ar Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2005-05-12 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamentui išduotas statybos leidimas Nr. (101)-11.3-49/NS-6 pažeidė pareiškėjo teises.

Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo šiuo leidimu padarytą pareiškėjo teisių pažeidimą, kuris pasireiškė tuo, jog projektuojant privažiavimą prie kavinės buvo vertinama, kad juo galės privažiuoti tik kavinę aptarnaujantis transportas, o tai negali būti pripažinta pagrįstu, kadangi neatitinka pareiškėjo lūkesčių toliau naudoti kavinės pastatą pagal paskirtį tokiomis pat sąlygomis, kaip ir sudarant 2003-04-08 sutartį.

Vertinant šį esminį pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvą pažymėtina, jog teismas neteisingai vertino privažiavimo prie kavinės ir parkavimo vietų planavimo tikslą sąlygojusius įrodymus. Kaip matyti iš bylos medžiagos (b.l. 86-87), pagal pareiškėjo bei VMSA Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyriaus 2003-04-08 pasirašytos Susisiekimo komunikacijų plėtros sutarties 2.1. p., privažiavimas prie kavinės, esančios Upės g. 6, turėjo būti laikinas su skaldos mišinio danga ir pakeliamu laikinu užtvaru šio privažiavimo pradžioje, o prie kavinės turėjo būti įrengta viena stacionari ir dvi laikinos automobilių parkavimo aikštelės. Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2001-06-27 sprendimu Nr. 351 "Dėl pritarimo Vilniaus m. bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir Nėries upės dešiniojo kranto teritorijos prie Baltojo tilto detaliojo plano sprendinių tvirtinimo" patvirtinto detaliojo plano aiškinamojo rašto dalyje „BT architektūrinė - erdvinė kompozicija“ (b.l. 108-110), kurioje aptarta aptarnavimo privažiavimų sistema bei parkingų sistema, nurodyta, kad „Aptarnavimo privažiavimams numatyta panaudoti dalį pėsčiųjų takų įrengiant sutapdintą dangą. Šias takais galima privažiuoti prie visų planuojamų aptarnavimo objektų, tarnybinis parkingas prie Baltojo tilto kavinės bei apatinės Neries krantinės bermos. Šie takai gali būti naudojami ir dviratininkų. Numatyta įrengti <...> 25 parkavimo vietas tarnybiniam transportui prie Baltojo tilto kavinės.“

Įvertinus visa, kas išdėstyta ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, nukrypdamas nuo minėto 2003-04-08 Susisiekimo komunikacijų plėtros sutarties 2.1. p. reikalavimų, laikiną privažiavimą prie kavinės, esančios Upės g. 6, buvo įrengęs su trinkelių, o ne su laikina skaldos mišinio danga, nebuvo įrengęs pakeliamo laikino užtvaro šio privažiavimo pradžioje ir dėl to buvo sudaręs galimybę ne tik tarnybiniam, bet ir kavinės klientų transportui privažiuoti prie šios kavinės, darytina išvada, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2005-05-12 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamentui išduotu statybos leidimu Nr. (101)-11.3-49/NS-6 nebuvo pažeistos nurodytos pareiškėjo teises, t.y. teisė naudoti kavinės pastatą pagal paskirtį, kadangi nei pagal pareiškėjo bei VMSA Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyriaus 2003-04-08 pasirašytą Susisiekimo komunikacijų plėtros sutartį, nei pagal Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2001-06-27 sprendimu Nr. 351 "Dėl pritarimo Vilniaus m. bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir Nėries upės dešiniojo kranto teritorijos prie Baltojo tilto detaliojo plano sprendinių tvirtinimo" patvirtintą detalųjį planą pareiškėjas negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad bus paliktas senasis įvažiavimas prie kavinės, esančios Upės g. 6, ar naujai įrengtas privažiavimas bus skirtas ne tik tarnybiniam, bet ir klientų transportui. Pagal Aplinkos ministro 1999-03-02 įsakymu Nr. 61 patvirtinto Statybos techninių reikalavimų reglamento STR 2.06.01:1999 "Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos" 3 lentelę, privažiavimas prie kavinės, esančios Upės g. 6, gali būti priskirtas D2 kategorijai kaip akligatvis su viena eismo juosta, kurios minimalus plotis 2,75 m.

Kolegija konstatuoja, jog aukščiau išdėstytų motyvų pakanka, kad būtų panaikinta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo panaikintas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2005-05-12 išduotas VMSA Energetikos ir ūkio departamentui statybos leidimas Nr. (101)-11.3-49/NS-6 ir pripažintas neteisėtu laikino privažiavimo prie kavinės pastato, esančio Upės g. 6, Vilniuje, ėjusio lygiagrečiai Baltam tiltui, išardymas pagal šį statybos leidimą. Tuo pačiu kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas panaikino visą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2005-05-12 išduotą VMSA Energetikos ir ūkio departamentui statybos leidimą Nr. (101)-11.3-49/NS-6, o ne jo dalį (dėl naujo įvažiavimo ir ardomo laikino įvažiavimo), kurią pareiškėjas nurodė, kaip pažeidžiančią jo teises, t.y. panaikino ir leidimo dalį dėl krepšinio aikštelės asfalto dangos, futbolo aikštelės smėlio dangos, medinės dangos bei pėsčiųjų takų įrengimo. Kaip jau buvo minėta, negali būti tenkinamas suinteresuoto subjekto reikalavimas dėl administracinio akto, kuris, tokio subjekto teigimu pažeidžia jo teises, panaikinimo, jeigu nenustatoma, kad aktas pažeidžia to subjekto teises. Be to, kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjui atsisakius skundo dalies dėl atsakovo įpareigojimo atstatyti išardytą laikiną privažiavimą prie kavinės pastato, esančio Upės g. 6, Vilniuje, ėjusį lygiagrečiai Baltam tiltui, negalėjo būti tenkinamas pareiškėjo reikalavimas pripažinti neteisėtu šio privažiavimo išardymą, kadangi toks teismo sprendimas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. nuostatų, t.y. tokiu sprendimu negali būti apginta subjekto teisė. Tai galėtų būti tik kaip fakto konstatavimas sprendimo motyvuojamojoje dalyje, kurio pagrindu būtų priimtas vienas iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. numatytų sprendimų, apginančių asmens teises.

Konstatavus, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2005-05-12 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamentui išduotu statybos leidimu Nr. (101)-11.3-49/NS-6 nebuvo pažeistos pareiškėjo skunde nurodytos jo teisės, netikslinga vertinti kitus pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus (projektas patvirtintas diena vėliau, nei buvo išduotas ginčijamas statybos leidimas; nagrinėjamu atveju turėjo būti gautos susisiekimo komunikacijos projektavimo sąlygos, kurios nebuvo gautos) kaip neturinčius reikšmės šios bylos teisingam išsprendimui.

Pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui atsisakius skundo dalies dėl įpareigojimo atstatyti išardytą privažiavimą, pagrįstai tokį atsisakymą priėmė ir vadovaudamasis LR ABTĮ 101 str. 1 d. 3 p. bylą šioje dalyje nutraukė. Todėl ši teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 23 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria panaikintas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2005-05-12 išduotas VMSA Energetikos ir ūkio departamentui statybos leidimas Nr. (101)-11.3-49/NS-6 ir pripažintas neteisėtu laikino privažiavimo prie kavinės pastato, esančio Upės g. 6, Vilniuje, ėjusio lygiagrečiai Baltam tiltui, išardymas pagal šį statybos leidimą. Pareiškėjo skundą šioje dalyje atmesti.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiamaTeisėjai: Stasys GudynasNijolė PiškinaitėAlgirdas Taminskas