- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-08
- Bylos Nr.
- I-2192-244/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00444-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- O. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, (iki reorganizacijos Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas) dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad iki 2018 m. rugsėjo pabaigos Lukiškių TI-K buvo galima įsigyti vitaminų, tačiau vėliau visi maisto papildai buvo išbraukti iš Lukiškių TI-K parduotuvės sąrašo. Pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K medicinos priežiūros tarnybą dėl to, kad jam du kartus per metus būtina vartoti preparatą „Carsil“. Pareiškėjas taip pat kreipėsi su prašymu, kad jam būtų leista iš laisvės gauti minėtą preparatą, tačiau jam buvo išduotos tik šešios tabletės bei paaiškinta, kad nėra galimybės nusipirkti preparatų dėl pasikeitusių teisės aktų. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K parduotuvėje vaisiai yra labai brangūs, taip pat itin prastos kokybės. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė didelius neigiamus išgyvenimus, todėl mano, kad jam turėtų būti atlyginta neturtinė žala.
Atsiliepimas
Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 9–12).
Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų sveikatos priežiūra organizuojama ir atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu, kitais sveikatos priežiūrą reglamentuojančiais įstatymais ir teisės aktais, sveikatos priežiūros standartizacijos norminiais aktais, asmens sveikatos priežiūros technologijomis bei pagrįsta sveikatos priežiūros paslaugų bei patarnavimų teisėtumo, priimtinumo, prieinamumo, tinkamumo principais. Nuteistiesiems garantuojamos valstybės remiamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir patarnavimai (išskyrus dantų protezavimą, kuris gali būti atliktas nuteistajam pageidaujant iš jo asmeninėje sąskaitoje turimų lėšų), kuriuos nustato Vyriausybė. Jeigu kurios nors sveikatos priežiūros paslaugos negali būti suteiktos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, tokiais atvejais ligoniai siunčiami į viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Už šias paslaugas ir patarnavimus pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros tarnybose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse ir viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose nuteistieji nemoka. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodyta, kad preparatas „Carsil“ yra maisto papildas ir nėra įtrauktas į asmenims leidžiamų turėti daiktų sąrašą. Lukiškių TI-K teritorijoje parduotuvės veiklą vykdo UAB „Lobby Baltic“, kurios siūlomas prekių asortimentas tiesiogiai priklauso nuo nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašo. Lukiškių TI-K atkreipia dėmesį, kad gydantis gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, sprendžia, kokius tyrimus ir gydymą reikia skirti pacientui. Šiuo atveju pareiškėjui jo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu buvo atlikti laboratoriniai kraujo tyrimai, tačiau pacientas su gautais laboratorinių tyrimų atsakymais nebuvo supažindintas, kadangi nei į šeimos gydytoją, nei į vidaus ligų gydytoją nesikreipė. Dėl šių aplinkybių Lukiškių TI-K teigia, kad pareiškėjas siekia neteisėtai pasipelnyti ir jo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl tariamai neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų.
Teismas pažymi, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje O. S. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos – Lukiškių TI-K – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad jam, būnant Lukiškių TI-K, nebuvo sudaryta galimybė įsigyti preparato „Carsil“.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris pareiškėjui atsakė 2018 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. 2S-4158 (b. l. 32–34). Rašte nurodyta, kad nuo 2017 m. gruodžio 12 d, įsigaliojus naujam Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašui, buvo panaikinta galimybė suimtiesiems ir nuteistiesiems iš artimųjų (iš laisvės) perduoti vaistinius preparatus. Vaistinės prekėmis turi aprūpinti įstaiga, jei minėtos prekes yra paskirtos gydytojo. Jei vaistinės prekės nebuvo paskirtos gydytojo, jomis suimtieji arba nuteistieji gali apsirūpinti pataisos įstaigoje arba tardymo izoliatoriuje veikiančioje parduotuvėje, atsižvelgdami į jos asortimentą ir teisės aktų nustatytą sąrašą daiktų, kuriuos suimtieji ir nuteistieji gali įsigyti ir turėti. Galiojantys teisės aktai nenustato vaistinių prekių (ar šių prekių grupių) sąrašo, tačiau, vertinant iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-646 patvirtintame Vaistinių prekių grupių sąraše nurodytas prekes, pažymėtina, kad didžioji jų dalis yra nurodyta sąrašuose daiktų, kuriuos suimtieji ir nuteistieji gali įsigyti ir turėti, pavyzdžiui, maisto papildai ir gydytojo rekomenduoti vaistiniai preparatai (ne didesnėse nei 200 ml/g gamintojo pakuotėse, ne daugiau kaip 2 pakuotės). Jei vis tik gydantis gydytojas rekomenduoja vartoti vaistines prekes, o rekomenduojamų vaistinių prekių nėra galimybių nuteistajam ar suimtajam įsigyti, jam turėtų būti pasiūlomos (rekomenduojamos) įsigyti alternatyvios prekės. „Carsil“ yra maisto papildas, todėl turėtų būti sudaryta galimybė jo įsigyti Lukiškių TI-K parduotuvėje.
Iki 2017 m. gruodžio 12 d. galiojęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-156 patvirtintas Vaistinių preparatų ir medicinos prekių įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašas numatė, kad Aprašo nustatyta tvarka suimtiesiems ir nuteistiesiems gali būti leista gauti iš artimųjų, giminaičių ar kitų asmenų arba įsigyti už asmeninėse sąskaitose turimas lėšas gydančio gydytojo paskirtus ar rekomenduojamus vaistus ir medicinos prekes. Tuo tarpu Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-538 patvirtinto Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašu buvo panaikinta galimybė suimtiesiems ir nuteistiesiems gauti iš laisvės perduodamus vaistinius preparatus. Pagal minėtą Aprašą, vaistiniai preparatai vartoti išduodami, vadovaujantis įrašais Gydytojo paskyrimų lape.
Vadovaujantis pateiktu teisiniu reglamentavimu darytina išvada, kad teisės aktai nebenumato galimybės vaistinius preparatus gauti iš laisvės, o vaistinėmis prekėmis suimtuosius (nuteistuosius) turi aprūpinti laisvės atėmimo vietų įstaiga, jei minėtos prekės yra paskirtos gydytojo. Taigi, esminė aplinkybė yra ta, kad tokie preparatai turi būti paskirti gydytojo.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-323,,Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo pakeitimo“ (redakcija galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) 18 priedo nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašo 1.15 punkte buvo nustatyta, jog nuteistieji galėjo įsigyti ir turėti maisto papildus, kurie buvo gamintojo pakuotėse.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 „Dėl Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo pakeitimo“ buvo pakeistos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatos. Pagal 18 priedo 1.15 papunktį nuteistiesiems galima turėti gydytojo rekomenduotus vaistinius preparatus ne didesnėse nei 200 ml/g gamintojo pakuotėse, ne daugiau kaip 2 pakuotės asmenims, gavusiems rašytinį pataisos įstaigos direktoriaus leidimą. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 15 priedo 1.13 papunktyje.
Sistemiškai aiškinant Vaistinių preparatų ir medicinos prekių įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nuostatas, darytina išvada, kad vaistinius preparatus galima turėti tik tokiu atveju, jeigu gydytojas paskiria (rekomenduoja) juos vartoti. Tuo pačiu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 asmenims buvo uždrausta turėti maisto papildus, todėl pareiškėjui pagrįstai jie nebuvo suteikiami. Nors Kalėjimų departamentas 2018 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. 2S-4158 ir nurodė, kad „Carsil“ yra maisto papildas, todėl turėtų būti sudaryta galimybė jo įsigyti Lukiškių TI-K parduotuvėje, tačiau tokie teiginiai prieštarauja nurodytoms teisės aktų nuostatoms, kadangi, pasikeitus teisiniam reguliavimui, nuteistiesiems nebeleidžiama turėti maisto papildų.
Byloje esantis Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos 2019 m. vasario 14 d. tarnybinis pranešimas Nr. 24-1170 dėl O. S. asmens sveikatos istorijos kopijos pateikimo (b. l. 3) patvirtina, kad pareiškėjui buvo atlikti laboratoriniai kraujo tyrimai: bendras kraujo ir biocheminis kraujo tyrimai. Įvertinus tyrimų atsakymus, darytina išvada, kad anemijos nėra (Hb-159), pagrindinių mikroelementų kiekis (K, Ca, Mg) normos ribose, nežymiai padidėję kepenų fermentai. Pacientas su gautais laboratorinių tyrimų atsakymais nebuvo supažindintas, kadangi nuo 2018 m. lapkričio 19 d. nei pas šeimos gydytoją, nei pas vidaus ligų gydytoją nesikreipė. Suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu ambulatorinio priėmimo pas gydytojus registracijos žurnale prašymų raštu nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 2019 m. sausio 8 d. neregistruota. Taigi, tarnybiniame pranešime nebuvo užfiksuota, kad pareiškėjui, vykdant jo sveikatos priežiūrą, būtų buvę gydytojo rekomenduoti kokie nors preparatai. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantis sveikatos istorijos išrašas (b. l. 15–31).
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas preparatą „Carsil“ galėjo turėti tik tokiu atveju, jeigu jis būtų buvęs rekomenduotas gydytojo, tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad tokios ar panašios rekomendacijos būtų buvusios užfiksuotos. Pažymėtina ir tai, kad gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, sprendžia, kokius tyrimus ir gydymą reikia skirti pacientui. Tą gydytojas daro tik atsižvelgęs ir įvertinęs medicinines indikacijas ir neprivalo atsižvelgti į paciento pageidavimus. Be to, pažymėtina, kad Lukiškių TI-K pateikė informaciją, jog Lukiškių TI-K teritorijoje parduotuvės veiklą vykdo UAB „Lobby Baltic“, kurios siūlomas prekių asortimentas tiesiogiai priklauso nuo Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašo. Byloje nėra duomenų, kad Lukiškių TI-K būtų gavusi pareiškėjo prašymų arba skundų dėl įstaigos teritorijoje veikiančios parduotuvės asortimento arba konkrečiai dėl preparato „Carsil“ įsigijimo. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad Lukiškių TI-K, nesudarydamas galimybės pareiškėjui įsigyti preparato „Carsil“, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl nėra būtinosios sąlygos svarstyti neturtinės žalos atlyginimo klausimą.
Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K vaisiai buvo per brangūs ir prastos kokybės.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnyje nustatyta suimtųjų teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų tardymo izoliatorių parduotuvėse, todėl pareiškėjas galėjo šia teise pasinaudoti. Šioje teisės normoje įtvirtinta pareiškėjo teisė, bet ne pareiga, todėl pareiškėjui matant, kad jam Lukiškių TI-K parduotuvėje siūlomi pirkti vaisiai yra per brangūs ar netinkamos kokybės, pareiškėjas galėjo pasirinkti jų nepirkti. Pažymėtina, kad teisės aktais Lukiškių TI-K nėra įpareigotas užtikrinti tinkamos Lukiškių TI-K parduotuvės prekių kokybės, taip pat nereguliuoja ir negali užtikrinti parduodamų produktų kainos, kadangi parduotuvės veiklą vykdo UAB „Lobby Baltic“, kuri nėra pavaldi Lukiškių TI-K. Be to, byloje esančiais įrodymais nepatvirtinta, kad pareiškėjas dėl pastarųjų nusiskundimų būtų kreipęsis su skundais ar prašymais į Lukiškių TI-K. Pareiškėjas skunde teismui taip pat nedetalizavo, kada konkrečiai buvo įsigijęs netinkamos kokybės vaisius, nepateikė tą pagrindžiančių įrodymų, be to, pareiškėjas, įsigijęs netinkamos kokybės vaisius, su pirkimo kvitu galėjo juos grąžinti atgal į parduotuvę, tačiau byloje tokių įrodymų, kad jis dėl nusiskundimų būtų kreipęsis, nėra. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, taigi pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo O. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.