Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Edmundo Valentino Jaro,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų K. V. ir UAB „Stora Enso miškas“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo už savavališkai iškirstus medžius pagal ieškovo LR AM Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovams K. V., UAB „Stora Enso Miškas“, trečiajam asmeniui V. K.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Ieškovas LR AM Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas, sutikslinęs ieškinį, prašė solidariai priteisti iš atsakovų 1315,18 Lt žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2005 m. gegužės 11 d. tikrinant miško valdą, priklausančią K. V., esančią (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog kv. Nr. 58 sklype (duomenys neskelbtini) atliktas neteisėtas plynas kirtimas, savavališkai, neturint leidimo iškirsti medžiai: beržai – 26 vnt., juodalksniai – 59 vnt., uosiai – 1 vnt., drebulės – 4 vnt., eglės – 1 vnt. Iš viso iškirsta 25,292 m³ medienos, t. y. 91 vnt. medžių. Be to, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypuose be leidimo nukirsta 10 sėklinių medžių, kuriuos privalėjo palikti savaiminiam miško atsikūrimui. Tuo padaryta gamtai 1315,18 Lt žala. Medžiai iškirsti buvo K. V. valia, kuris pasirūpino leidimų kirsti mišką gavimu, atliko organizacinius darbus, susijusius su sėklinių medžių atrinkimu ir jų paženklinimu, iškirstos medienos pirkėjo suradimu, medienos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu, leidimų pirkėjui perdavimu. Todėl jis, kaip miško savininkas, pilnai atsako už miško valdoje vykdomus darbus, privalėjo vykdyti miško kirtimo darbų kontrolę, kontroliuoti medžių ženklinimo darbus ir sėklinių medžių atrinkimą, užtikrinti kad būtų laikomasi įstatymų ir kad nebūtų pažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisės ir interesai. Todėl privalo atlyginti padarytą žalą. UAB „Stora Enso Miškas“ darbuotojai, perėmę teisę miškui kirsti, per klaidą nukirto ne tą sklypą, o iškirto šalia esantį sklypą (duomenys neskelbtini), kuriam kirsti leidimo neturėjo.

2007 m. gegužės 24 d. sprendimu Panevėžio miesto apylinkės teismas ieškovo ieškinį tenkino. Priteisė solidariai iš atsakovų K. V. ir UAB „Stora Enso Miškas“ ieškovui 1315,18 Lt žalai atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2005-08-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisė iš atsakovų po 25 Lt žyminio mokesčio ir po 20,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teismas nustatė, kad miško valdoje, priklausančioje K. V., esančioje (duomenys neskelbtini), atliktas neteisėtas plynas kirtimas, savavališkai, neturint leidimo iškirsti medžiai: beržai – 26 vnt., juodalksniai – 59 vnt., uosiai – 1 vnt., drebulės – 4 vnt., eglės – 1 vnt. Iš viso iškirsta 25,292 m³ medienos, t. y. 91 vnt. medžių, ir tuo gamtai padaryta 1315,18 Lt žala. Be to, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypuose be leidimo nukirsta 10 sėklinių medžių, kuriuos buvo privaloma palikti savaiminiam miško atsikūrimui. Iš 2005-01-21 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 05-03 nustatė, kad K. V. pardavė mišką išsikirtimui UAB „Bauvudis“. Šiam miško iškirtimui atsakovas parūpino leidimus, kuriais buvo leista iškirsti plyno miško 58 kv. kvartalo sklypuose (duomenys neskelbtini), tačiau iškirsti sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) iškirstas savavališkai. Iš 2005-01-24 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. VK 05/11 nustatė, kad UAB „Bauvudis“ pardavė UAB „Stora Enso Miškas“ plyną kirtimą pagal leidimus serija C Nr. 070155, 070069, 070070. Pagal šią sutartį visi kirtimai buvo įvykdyti ir su UAB „Bauvudis“ pilnai atsiskaityta. Tokiu būdu, teismas padarė išvadą, kad visus miško kirtimo darbus, tame tarpe ir miško plote, kurio kirtimui nebuvo išduotas leidimas, atliko UAB „Stora Enso Miškas“. Konstatavo, kad leidimai miškui kirsti buvo išduoti teisėtai, K. V. ir UAB „Bauvudis“ turėjo teisę sudaryti nenukirsto miško pardavimo sandorius, kurią vėliau UAB „Bauvudis“ įgyvendino parduodamas nenukirstą mišką UAB „Stora Enso Miškas“, tačiau dėl miško darbus atlikusių darbininkų kaltės buvo palikta per mažai sėklinių medžių, o (duomenys neskelbtini) sklypas iškirstas neteisėtai, neturint leidimo, kas nustatyta įsiteisėjusiu 2006-03-30 Panevėžio apygardos administracinio teismo nutarimu. Už miško kirtimų organizavimą buvo atsakingas UAB „Stora Enso Miškas“ darbuotojas V. K., kuris organizavo miško kirtimo darbus ir vykdė kontrolę, o pabaigus kirsti surašė patikrinimo aktą. Be to, teismas konstatavo, kad atsakovas K. V., būdamas teisėtas miško savininkas, privalėjo vykdyti savo, kaip savininko pareigas, t. y. prižiūrėti savo miško teritorijoje vykdomus darbus, vykdyti miško kirtimo kontrolę, užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų, kontroliuoti medžių ženklinimo darbus ir sėklinių medžių atrinkimą ir prižiūrėti, kad būtų nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisės ir interesai, o kadangi jis nepakankamai rūpestingai ir apdairiai vykdė savo, kaip miško savininko, pareigas, tai privalo atlyginti žalą. K. V. pažeidė įstatymu numatytą privataus miško savininko pareigą saugoti mišką ir jo išteklius nuo neteisėtų veiksmų: savavališko miško kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų, miško išteklių grobstymo, taip pat Privačių miško tvarkymo ir naudojimo nuostatų reikalavimus, t. y. III sk. 20 p., kuriame nustatoma, kad „leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams“, nuostatų IV sk. 31.1 p., kuriuo privataus miško savininkai privalo „saugoti mišką nuo gaisrų, kenkėjų ir ligų, neteisėto kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų ir kitų veiksmų, darančių žalą miškui ir aplinkai“. Teismas abu atsakovus nurodė kaip solidariai atsakingus pagal ieškovo reiškiamą ieškinį, nes abiejų kaltę dėl padarytos žalos laikė įrodyta.

Apeliaciniu skundu atsakovai UAB „Stora Enso Miškas“ ir K. V. prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį jų atžvilgiu atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas UAB „Stora Enso Miškas“ skundu nesutinka su teismo teiginiais, jog būtent jis neteisėtai iškirto medžius (duomenys neskelbtini) sklype, bei sėklinius medžius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypuose. Teigia, kad ieškinys neįrodytas, o teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje daro tik prielaidas, kad jei atsakovas pirko plyną kirtimą šalia esančiuose sklypuose, tai būtent jis, o ne kas kitas, iškirto ir sklypą (duomenys neskelbtini). Be to, pažaida nustatyta praėjus 2–3 mėnesiams po atsakovo atliktų kirtimo darbų gretimuose sklypuose, kas yra pakankamas laiko tarpas, kad tiek atsakovas K. V., tiek kiti asmenys atliktų kirtimą gretimame sklype. Taip pat nepagrįsta sprendimo dalis dėl palūkanų skaičiavimo nepagrįsta, nes jam ieškinys buvo pareikštas tik 2007-02-08. Kadangi CPK 96 str. nenumato galimybės priteisti valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tai teismas ir neturėjo jų priteisti. Teismas nėra bylos šalis, todėl ir neturi teisės priteisti tokių išlaidų. Be to, Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje byloje yra pažymėjęs, kad ieškovo sumokėtas žyminis mokestis apima teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Atsakovas K. V. skundu teigia, kad nustatytos visos sąlygos, būtinos solidariajai atsakomybei atsirasti. Teismas nenustatė jo neteisėtų veiksmų. Jis sudarė nenukirsto miško pardavimo sandorį su UAB „Bauvudis“ ir jam perdavė leidimą miškui kirsti. Miško kirtimo jis neorganizavo, nedavė jokio nurodymo netinkamai atrinkti ir iškirsti sėklinius medžius, t. y. neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Priešingai, pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos su UAB „Bauvudis“ 3.1 punkto d papunktyje numatyta UAB „Bauvudis“ pareiga kirtimo darbus atlikti vadovaujantis K. V. gautu leidimu kirsti mišką. Dėl miško kirtimo darbus atlikusių UAB „Stora Enso Miškas“ darbininkų kaltės buvo palikta per mažai sėklinių medžių, o vienas sklypas iškirstas neteisėtai. Pirmosios instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, kad jis negalėjo kontroliuoti atsakovo UAB „Stora Enso Miškas“ darbuotojų miško kirtimo, nes jie nėra jam pavaldūs. Pareigą saugoti mišką nuo neteisėto kirtimo jis įvykdė išimdamas leidimą miško kirtimui ir sudarydamas nekirsto miško pirkimo–pardavimo sutartį, o leidimą perduodamas pirkėjui. Mano, kad žalą turi atlyginti UAB „Stora Enso Miškas“. Kadangi pirmosios instancijos teismas individualizavo abiejų atsakovų veiksmus, todėl solidarioji atsakomybė negalima. Pažymi, jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006-03-30 nutarimu administracinėje byloje Nr. II-053-552-2006 buvo panaikintas Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros valstybinio inspektoriaus 2005-12-23 nutarimas, kuriuo jam buvo paskirta bauda už neteisėtą miško kirtimą, nes teismas nenustatė, jog K. V. atliko kokius nors veiksmus, sąlygojusius neteisėtą miško kirtimą. Tokiu būdu, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje administracinėje byloje.

Atsiliepimu į atsakovo UAB „Stora Enso Miškas“ apeliacinį skundą atsakovas K. V. prašo UAB „Stora Enso Miškas“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus ieškovas LR AM Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo apylinkės teismo sprendimą palikti galioti, o atsakovų apeliacinius skundus atmesti.

Atsakovo K. V. apeliacinis skundas tenkintinas, o atsakovo UAB „Stora Enso Miškas“ – atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Kolegija nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog žalą gamtai padarė abu atsakovai ir todėl jų atsakomybė atlyginti žalą – solidari.

Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, jog atsakovas K. V. pareigą rūpintis mišku įvykdė. Jis gavo leidimus miško kirtimui jam priklausančiuose sklypuose (duomenys neskelbtini). Medžiai buvo paženklinti. Mišką išsikirtimui 2005-01-21 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 05/03 pardavė UAB „Bauvudis“, kuris įsipareigojo atlikti kirtimo darbus, vadovaudamasis Pardavėjo gautais, galiojančiais leidimais kirsti mišką Nr. C Nr. 0700069, Nr. C Nr. 070070 (b. l. 111 – sutarties 1 ir 3.1 d. p.). Nepaneigta, jog K. V. pirkėjui UAB „Bauvudis“ perdavė leidimus kirtimui, kurie net išvardinti pačioje sutartyje, sklypų planus ir susitarė, jog UAB „Bauvudis“ jį informuos apie atliekamus darbus. Nustatyta, kad 2005-01-24 UAB „Bauvudis“ mišką išsikirtimui pardavė atsakovui UAB „Stora Enso Miškas“ (b. l. 98, sutartis), kuris atliko miško kirtimą. Įrodymų, jog pastarosios sutarties šalys informavo atsakovą K. V., kad mišką kirs ne UAB „Bauvudis“ , o UAB „Stora Enso Miškas“, kad tas (K. V.) galėtų prižiūrėti ar Pirkėjas laikosi sutarties sąlygų – kirsti tik leidime nurodytus sklypus ir juose nurodytus medžius, nėra. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros valstybinio inspektoriaus 2005-05-27 nutarimas, kuriuo 3000 Lt administracinė nuobauda apskirta K. V. už LR ATPK 61 str. 4 d. ir 62-1 str. 2 d. pažeidimą – panaikinta ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta (b. l. 86-87 ir 58 nutarimai).

2005-05-11 ieškovas nustatė, kad sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) be leidimo nukirsta 10 sėklinių medžių, kuriuos privaloma palikti savaiminiam miško atsikūrimui, o sklypas (duomenys neskelbtini) iškirstas plynai be leidimo, t. y. iš viso iškirsta 25,292 m³. medienos. Nustatyta, kad sklype, kuriam išduotas leidimas medžių kirtimui ir už kurį UAB „Stora Enso Miškas“ sumokėjo pinigus UAB „Bauvudis“, nepaliestas (kirtimas nebuvo vykdytas). Šiame kvartale atsakovas UAB „Stora Enso Miškas“ darbus užbaigęs. Mišką kirto atsakovo UAB „Stora Enso Miškas“ darbininkai, vadovaujami vadybininko V. K., kurio pareigos, jo paties liudijimu, (b. l. 138), buvo surasti mišką, sutarti kainą, organizuoti darbus ir medienos išvežimą. UAB „Stora Enso Miškas“ su pardavėju (UAB „Bauvudis“) pilnai atsiskaitė. Iš to darytina išvada, jog per klaidą atsakovas UAB „Stora Enso Miškas“ iškirto ne leidime nurodytą sklypą, o šalia jo esantį sklypą (duomenys neskelbtini), o sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) be leidimo nukirto 10 sėklinių medžių, kuriuos privaloma palikti savaiminiam miško atsikūrimui. Todėl jis privalo atlyginti padarytą žalą gamtai, dėl kurio dydžio – 1315,18 Lt ginčo nėra (CK 6.263 str.).

Atsakovas K. V. neteisėtų veiksmų nepadarė. Jis įrodė, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarė gamtai žalos (CPK 178 str., CK 6.263 str.). Minėta, atsakovas K. V. nežinojo, kad darbus vykdys UAB „Stora Enso Miškas“ ir nedavė jam nurodymo kirsti mišką, o pastarojo darbininkai nebuvo jam pavaldūs ir jis negalėjo kontroliuoti UAB „Stora Enso Miškas“ veiksmų (CK 6.264, 6.246 str.). Jo elgesys vertintinas kaip pakankamai apdairaus ir rūpestingo asmens. Tarp jo veiksmų: gavimo leidimų, miško pardavimo UAB „Bauvudis“ išsikirtimui pateikiant jam leidimus, planus ir atsiradusių pasekmių nėra tiesioginio priežastinio ryšio. Vien ta aplinkybė, kad jis yra miško savininkas jam nesukuria pareigos atlyginti žalą, padarytą kitų asmenų. Todėl ieškinys atsakovo K. V. atžvilgiu atmestinas (CPK 178 str.).

Nustačius, kad atsakomybė dėl gamtai padarytos žalos tenka vienam atsakovui UAB „Stora Enso Miškas“, jis privalo atlyginti žalą, sumokėti žyminį mokestį bei teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme (pašto išlaidos) (CPK 93 str. 4 d., 79 str., 88 str. 1 d. 3 p.).

Apelianto UAB „Stora Enso Miškas“ teiginys, jog ieškovo sumokėtas žyminis mokestis apima teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu ir dėl to jos nepagrįstai priteistos iš jo, nepagrįstas. Priešingai, nei teigia apeliantas, CPK 79 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie pastarųjų, išvardintų CPK 88 straipsnyje, numatytos teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, išlaidos – pašto išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Kadangi procesiniai dokumentai yra dviejų rūšių: byloje dalyvaujančių asmenų (CPK 110 str.) ir teismo procesiniai dokumentai (CPK 116 str.), tai yra nustatyta Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžių ir jų apmokėjimo tvarka. Pagal Tvarkos 6 punktą, už procesinių dokumentų įteikimą mokama iš teismui tam skiriamų valstybės biudžeto lėšų, o išnagrinėjus bylą, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos iš vienos ar abiejų šalių, atsižvelgiant į bylos baigtį (CPK 96 str.).

Aptartais motyvais skundžiamas Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas keistinas, tenkinant ieškinį atsakovo UAB „Stora Enso Miškas“ atžvilgiu, o atsakovo K. V. atžvilgiu – atmetant (CPK 336 str. 1 d. 3 p.). Kadangi atsakovas UAB „Stora Enso Miškas“ į bylą atsakovu buvo įtrauktas tik 2007-02-08, tai nuo šio momento pradedamos skaičiuoti procesinės palūkanos (CK 6.210 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 24 d. sprendimą ir jį išdėstyti taip:

Priteisti iš UAB „Stora Enso Miškas“ (įm. k. 111613386 , buv. – J. Kubiliaus g. 23/Lakūnų g. 28, Vilnius, a. s. Nr. LT 40704406000166089, AB „Vilniaus bankas“, b. k. 70440):

1315,18 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus penkiolika litų 18 ct) žalai atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2007-02-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo LR AM Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (buv. – Žvaigždžių g. 7, Panevėžys, a. s. Nr. LT 337300010002384789, AB „Hansabankas“, b. k. 73000) naudai;

50,00Lt (penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio ir 40,80 Lt (keturiasdešimt litų 80 ct) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Ieškinį K. V. atžvilgiu atmesti.

Priteisti iš UAB „Stora Enso Miškas“ (įm. k. 111613386) 18,00 Lt (aštuoniolika litų) teismo turėtų apeliaciniame procese išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.