Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. J. skundą dėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-06-07 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VMI-04N-62826860-16,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu V. J. skundą palaikė. Paaiškino, kad mažosios bendrijos sąskaitos visą laiką buvo blokuotos. Įmonė užsiima siuvimu. Ankščiau atmetė jo prašymą dėl restruktūrizacijos, o dabar bendrijai yra iškelta bankroto byla. Aplinkybės, nurodytos 2016-06-07 Šiaulių apskrities VMI nutarime dėl nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio, yra teisingos. Sodra pati nusiimdavo nuo įmonės sąskaitos pinigus, o VMI pinigų negaudavo. Tuo periodu, už kurį nubaudė, bendrija vykdė veiklą. Jis prašė VMI atidėti mokesčių mokėjimą, tačiau jie nesutiko. Tai, ką gaudavo grynais pinigais, jis darbuotojams sumokėdavo kaip atlyginimą, daugiau jokių pajamų negaudavo. Kiti pinigai eidavo į sąskaitą, iš kurios pinigus nusiimdavo Sodra ir VMI. Bauda paskirta nepagrįstai, nes jis neturėjo galimybės mokėti mokesčių. Jis turi bankinių įsipareigojimų, šiuo metu yra bedarbis. Bauda būtų per didelė našta. Įmonė veiklą vykdė nuo 2000 metų. Ankščiau jau buvo baustas už tą pačią veiką 50 eurų bauda. Neturi galimybės sumokėti tokią didelę pinigų sumą. Jau pusę metų negauna jokių pajamų. Prašo nebausti, nes bus sunku sumokėti baudą. Gailisi kad taip susiklostė aplinkybės.

Teismo posėdžio metu Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė paaiškino, kad asmens kaltė įrodyta. Byloje yra pateiktas VMI mokesčių administratoriaus nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais. Ten yra nurodyta, kad operatyvaus patikrinimo metu buvo užfiksuota, jog nuo 2014-04-01 iki 2016-03-31 kasoje užpajamuota 108000 eurų, tiek pat ir išlaiduota, atsiskaityta už pirktas prekes ir paslaugas, pinigai yra išduoti atskaitingiems asmenims. Pažiūrėjus kasos apyvartą ir gyventojų pajamų mokesčio sumas, dėl kurių konkrečiai buvo suformuluotas kaltinimas, kyla didelių abejonių, ar tikrai nebuvo galimybės sumokėti gyventojų pajamų mokesčio. Nemato pagrindo skundui patenkinti. Sumos, nurodytos nutarime, yra už tęstinį laikotarpį, pagal pateikiamas deklaracijas. Turi informaciją, kad pareiškėjas kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau tai nepanaikina pareigos laiku sumokėti deklaruotą gyventojų pajamų mokestį. Pareiškėjas du kartus kreipėsi su prašymu išdėstyti mokestinę nepriemoką ir abu kartu mokestinės paskolos sutartis buvo nutraukta, nes įmonei nepavyko įvykdyti įsipareigojimų.

Gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimas, padarytas asmens, jau bausto administracine nuobauda už tokį pažeidimą, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų (ATPK 173¹¹ str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pažeidimas buvo padarytas, ginčo dėl šios aplinkybės nėra. Faktiškai V. J. nurodo aplinkybes, iš kurių darytina išvada, kad asmuo tiesiog siekia sušvelninti savo atsakomybę arba jos išvengti. Teismo vertinimu byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių asmuo neturėtų būti baudžiamas už padarytą pažeidimą. Būdamas atsakingu įmonės asmeniu V. J. nevykdė pareigos mokėti gyventojų pajamų mokestį, nors įmonė vykdė veiklą ir turėjo apyvartinių lėšų. Įmonė kasoje nuo 2015-04-01 iki 2016-03-31 turėjo 108309,61 Eur įplaukų. Įmonė turėjo nurodymą atsiskaitinėti tik negrynaisiais pinigais, tačiau atsiskaitinėjo ir grynais. Buvo atsiskaitinėjama su paskesnės eilės kreditoriais, neturinčiais pirmumo mokesčių administratoriaus atžvilgiu. Esant tokiai apyvartinei sumai vienareikšmiškai galima teigti, kad visiškai ignoruoti mokesčių mokėjimą nebuvo pateisinama, nepriklausomai nuo įmonės veiklos sunkumų. Teigti, kad nebuvo galima atsiskaityti su mokesčių administratoriumi dėl areštuotų banko sąskaitų, taip pat nėra pagrindo, nes nustatyta, kad įmonė su kitais kreditoriais atsiskaitinėjo grynaisiais pinigais. LITEKO duomenimis Šiaulių apygardos teismas 2016-07-13 nutartimi MB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą. Tačiau tai esminės reikšmės neturi, kadangi bankroto iniciatorius yra pats V. J.. Be to, iš nutarties turinio matyti, kad įmonė didino įsiskolinimus ne vienerius metus, tačiau V. J. tokioje situacijoje nesiėmė jokių veiksmų įsiskolinimui nebedidinti. V. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad jau buvo baustas už analogišką pažeidimą 50 Eur bauda. LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2015-08-28 buvo sankcionuotas nutarimas paskirti V. J. baudą pagal ATPK 173¹¹ str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str. (byla R-30-1002/2015). Atsižvelgiant į tai, kad V. J. už analogišką pažeidimą jau buvo skirta bauda, ją žymiai sumažinus vadovaujantis ATPK 30¹ str. nuostatomis, jam ir toliau darant analogišką pažeidimą, antrą kartą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas teismas nemato pagrindo. Pažymėtina, kad pagal ATPK 173¹¹ str. 1 d. V. J. galėjo būti paskirta minimali 289 Eur bauda, tačiau buvo paskirta ženkliai mažesnė. Antrą kartą padarius analogišką pažeidimą ir pradėjus jį daryti praėjus tik šiek tiek daugiau nei trims mėnesiams nuo nuobaudos paskyrimo, nelaikytina, kad yra sąlygos taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, kadangi padarytas pažeidimas nėra atsitiktinis. V. J. šioje byloje paskirta minimali nuobauda, todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad ji yra adekvati padarytam pažeidimui. V. J. turtinė padėtis esminės įtakos neturi, kadangi tai nėra sąlyga administracinei atsakomybei išvengti. Pastebėtina, kad būdamas ne itin mokios įmonės vadovu ir bent penkis mėnesius negaudamas iš įmonės darbo užmokesčio, V. J. galėjo pasitraukti iš įmonės vadovo pareigų ir tokiu būdu nutraukti pažeidimo darymą. Tačiau jis to nepadarė, todėl kelia abejonių pažymoje apie jam priskaičiuotą, tačiau neišmokėtą darbo užmokestį nurodyta informacija, kuri galimai neišsamiai atspindi V. J. įmonėje gautą turtinę naudą, ypač atsižvelgiant į V. J. skunde nurodytą aplinkybę, kad šeimoje jis yra vienintelis dirbantis.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas nenustatė pagrindo tenkinti skundą.

Pažymėtina, kad atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ATPK 313 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsniu, teismas

nutaria:

V. J. skundo netenkinti.

Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-06-07 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VMI-04N-62826860-16 palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas dėl šios nutarties gali būti paduotas Šiaulių apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant tiesiogiai Šiaulių apygardos teismui arba per Šiaulių apylinkės teismą.