- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-12
- Bylos Nr.
- 2A-632-115/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Henrichas Jaglinskis, Algirdas Auruškevičius (pran.)
- Ieškovas
- G. K., M. S., M.
- Atsakovas
- G. R.
- Kategorijos
- 20.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-632-115/2010
2010 m. liepos 12 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų, Henricho Jaglinskio, Andžej Maciejevski,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) G. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2336-723/2009 pagal ieškovų G. K. ir M. S. ieškinį atsakovei G. R. dėl įsipareigojimų pagal sutartį nevykdymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai G. K. ir M. S. ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę apleisti bei atlaisvinti jai nepriklausantį žemės sklypą bei sklype esančius statinius, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l.3-4).
Nurodė, kad 2008-07-11 G. R., J. R., atstovaujami V. R., su M. S. sudarė žemės sklypo su statiniais pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas pardavė ir įsipareigojo perduoti pirkėjui žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) su jame esančiais statiniais bei su tuo susijusius dokumentus. Pagal žemės pirkimo-pardavimo sutarties 6.1 p., pirkimo-pardavimo sutartis taip pat yra laikoma ir daikto perdavimo-priėmimo aktu, kuriuo remiantis nuosavybės teisė į daiktą pereina pirkėjui. J. R. mirė 2008 m. gruodžio mėn. 2008-09-04 ieškovai G. K. ir M. S. sudarė žemės sklypo dalies ir pastatų dalies pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią M. S. pardavė, o G. K. nupirko ½ dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį toje žemės sklypo dalyje esančių statinių. Tačiau ieškovai jiems priklausančiu žemės sklypu ir statiniais naudotis negali, nes juos savavališkai yra užėmusi atsakovė, kuri gyvena viename iš pastatų, esančių žemės sklype. Po sutarties pasirašymo nei atsakovė, nei J. R. ieškovams priklausančio žemės sklypo bei kitų sutartimi parduotų pastatų neapleido ir atsisako juos apleisti. Ieškovas M. S. 2008-12-11 siuntė atsakovei pranešimą, kuriame prašė atsakovės per 20 dienų atlaisvinti pagal 2008-07-11 Vilniaus m. 42 notarų biuro patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. NJ-3037 jam priklausantį sklypą ir jame esančius statinius. Atsakovė į išsiųstą pranešimą neatsakė, toliau gyvena ieškovams priklausančioje nuosavybėje, pastatais bei žemės sklypu naudojasi be jokio teisinio pagrindo ir tuo pažeidžia ieškovų teises ir teisėtus interesus, todėl turi būti iškeldinta. Teigia, kad pati atsakovė pripažįsta, kad ieškovams žemės sklypas ir statiniai teisėtai priklauso nuosavybės teise, tačiau teigia, kad ieškovų noras teisėtai nuosavybės teise įgytą turtą valdyti, naudoti ir disponuoti, yra nepagrįstas. Ieškovės suvaržymas neatitinka CK 4.39 str. l d. nurodytos dispozicijos. Nuosavybės teisių apribojimas yra neteisėtas. Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Ieškovų ir atsakovės nesieja gyvenamosios patalpos nuomos sutartis ar panaudos sutartis, juos sieja prievoliniai teisiniai santykiai, susiklostę ieškovams įsigijus žemės sklypą ir jame esančius statinius. 2009-09-16 duomenimis Vilniaus apygardos teismui nėra paduotas nė vienas ieškinys, pareiškimas ar kitas procesinis dokumentas, kuriame ieškovams būtų pareikštas ieškinys dėl sandorio nuginčijimo (b.l. 53-55).
Atsiliepimas
2009-08-31 atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko (b.l. 47-48). Nurodė, kad reikalavimai nepagrįsti. 2008-07-11 tarp atsakovės, jos velionio vyro J. R., už kuriuos pagal įgaliojimą veikė V. R., ir M. S. buvo sudaryta 0,3000 ha žemės sklypo, esančio A(duomenys neskelbtini) ir jame esančių pastatų pirkimo-pardavimo sutartis. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismui padavė ieškinį ieškovų atžvilgiu dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teismas grąžino šį ieškinį trūkumų pašalinimui, pašalinus trūkumus, ieškinys bus paduotas iš naujo Vilniaus apygardos teismui, bus prašoma stabdyti šią bylą, kol bus išspręstas klausimas dėl 2008-07-11 Pirkimo-pardavimo sandorio galiojimo. Atsakovės nuomone, jau vien ta aplinkybė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl sandorio teisėtumo, kelia rimtų abejonių dėl ieškovų reikalavimų šioje byloje pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino; nutarė iškeldinti atsakovę G. R. jos sąskaita iš ieškovams nuosavybės teise priklausančių: žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir jame esančių statinių: gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini) pagalbinio ūkio paskirties pastato – klėties (duomenys neskelbtini) , pagalbinio ūkio paskirties pastato – garažo (unikalus Nr. 4191-4000-3033), pagalbinio ūkio paskirties pastato – tvarto (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio paskirties pastato – daržinės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ), pagalbinio ūkio paskirties pastato – malkinės (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisė iš atsakovės ieškovui G. K. 140,40 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 4.37, 4.39 str. bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo (1996 m. rugsėjo 24 d. įstatymo Nr. I-1539 redakcija) 4 str. ir nustatė, kad ginčo turtas nuosavybės teise priklauso ieškovams, jų asmeninės nuosavybės teisė įregistruota viešajame registre. Teismas taip pat nustatė, kad 2008-12-11 pranešimu ieškovas M. S. raštu pareikalavo, kad atsakovė G. R. per 20 dienų išsikeltų iš patalpų. Teismas darė išvadą, kad savininkai iš esmės nevaldo savo nuosavybės. Teismas, atsižvelgdamas į įrodinėjimo taisykles, pažymėjo, kad atsakovė nepagrindė savo argumentų ir nepateikė teismui tai patvirtinančių įrodymų. Todėl teismas, atsižvelgdamas ir į ekonominę ir rinkos padėtį, konstatavo, kad atsakovė, gavusi pagal pirkimo-pardavimo sutartį didelę pinigų sumą – 450.000 Lt, yra suinteresuota pripažinti pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia. Jeigu ji gyvena toliau savo namuose, tai šie pinigai (jų neišleidus, t.y. neįsigijus kito nekilnojamojo turto ir t.t., gali būti pakankamu pajamų šaltiniu padėjus į banką ir gavus procentus už indėlį arba kitu būdu juos investavus, ir tai arba kitos asmeninės priežastys skatina piktnaudžiauti savo teisėmis – neišsikelti iš jai nepriklausančių gyvenamųjų patalpų. Teismas taip pat vadovavosi CK 6.38 str., 4.98 str., 4.93 str. ir konstatavo, jog pasirašiusi sutartį, atsakovė įgijo prievolę, kurios tinkamai neįvykdė, t.y. neišsikraustė iš jai nepriklausančių patalpų ir žemės. Teismas darė išvadą, kad atsakovė dėl sutarties sąlygų pretenzijų nereiškė: jokių įrodymų, kad kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimo bei, kad turi teisėtą pagrindą naudotis ginčo turtu, nepateikė. Savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 str.), todėl teismas sprendė, kad atsakovė, apribodama galimybę savininkams naudotis jiems priklausančiu turtu ir gauti iš šio turto naudos, pažeidžia jų teises. Teismas sprendė, kad protinga, teisinga ir sąžininga (CK 1.5 str. 1 d.) yra iškeldinti atsakovę per 20 dienų nuo tiesmo sprendimo įsiteisėjimo dienos jos sąskaita iš ieškovams priklausančios nuosavybės-gyvenamųjų, negyvenamųjų pastatų ir žemės (CPK 659 str.).
Šalies argumentai
Apeliantė (atsakovė) G. R. pateikė apeliacinį skundą (b.l. 66-68), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir atmesti ieškinį. Nurodo, jog vien ta aplinkybė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl sandorio teisėtumo, kelia rimtų abejonių dėl ieškovų reikalavimų šioje byloje pagrįstumo. Apeliantės teigimu, jai tapo žinoma, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendime minimi sandoriai tarp jos ir ieškovo G. K. buvo sudaryti apgaulės būdu, t.y. dėl ieškovo G. K. nesąžiningų veiksmų. Nurodo kreipusis į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, siekdama apginti savo pažeistas teises - panaikinti apgaulės būdu sudarytus sandorius, pagal kuriuos ji bei jos velionis vyras J. R. negavo didžiosios dalies pinigų. Pažymi, jog dėl nesąžiningų, ją suklaidinusių ieškovo G. K. veiksmų sutartyse, kaip paaiškėjo tik pasirašius sutartį, buvo nustatyta neteisinga, jos ir jos velionio vyro valios neatitinkanti turto kaina, dėl ko atsakovai be pagrindo praturtėjo apeliantės ir jos vyro sąskaita. Teismas grąžino šį ieškinį trūkumų pašalinimui (sumokėta dalis žyminio mokesčio). Dėl finansinės padėties viso žyminio mokesčio neišgalėjo apmokėti ir teismas ieškinį dėl 2006-10-26, 2008-01-23, 2008-07-11, 2008-09-04 pirkimo –pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis grąžino atgal ieškovams, t.y. apeliantei. Teigia, jog artimiausiu metu pasinaudodama savo teisėmis, įtvirtintomis LR CPK 137 str. 4 d., ketina vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu dėl 2006-10-26, 2008-01-23, 2008-07-11, 2008-09-04 pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Dėl ieškovų G. K. bei M. S. sukčiavimo sudarant minėtus sandorius pranešė atitinkamoms teisėsaugos institucijoms. Mano, jog teismas neatidžiai įvertino visas aplinkybes
Atsiliepimas
Ieškovai G. K. ir M. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.71-74) prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog apeliantė pripažįsta, kad ieškovams žemės sklypas ir statiniai teisėtai priklauso nuosavybės teise, tačiau teigia, kad ieškovų noras teisėtai nuosavybės teise įgytą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti, yra nepagrįstas. Mano, jog teismas teisingai nustatė, kad žemės sklypo su statiniais pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu VĮ Registrų centro NTR nekilnojamojo turto savininkais įregistruoti ieškovai, šie duomenys nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pažymi, jog ieškovų nuosavybės teisės nėra apribotos jokiu teisės aktu, todėl faktinis ieškovų nuosavybės teisių apribojimas yra neteisėtas. Pažymi, kad iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas (LAT 2003 m. rugsėjo 10 d nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-790/2003, LAT 2008 m. balandžio 30 d nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-260/2008 ). Kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK IV knygos normos dėl savininko teisių apsaugos; teismas turi nustatyti, ar ieškovas yra savininkas ir ar egzistuoja neteisėtas jo nuosavybės teisės apribojimas (pažeidimas). Šiuo atveju ieškovų ir atsakovės nesieja gyvenamosios patalpos nuomos sutartis ar panaudos sutartis, juos sieja prievoliniai teisiniai santykiai, susiklostę ieškovams įsigijus žemės sklypą ir jame esančius statinius. Teigia, jog apeliantės teiginys, kad teismas neatidžiai įvertino visas aplinkybes, susijusias su byla, nepagrįsats įrodymais (CPK 176 str.). Mano, jog apeliantė sąmoningai vilkina procesą, siekdama kuo ilgiau gyventi jai nebepriklausančioje nuosavybėje, nes tvirtina paduosianti ieškinį dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tačiau iki 2010-01-06 Vilniaus apygardos teismui toks ieškinys nėra paduotas. Pažymi, jog apeliantė kreipėsi į teismą tik tuomet, kai ieškovai pareiškė ieškinį dėl atsakovės iškeldinimo, nors pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasirašyta dar 2008-07-11 ir M. S. nuosavybės teisė buvo įregistruota viešajame registre. Ieškovė, norėdama apginti savo teises, turėjo kreiptis į teismą nedelsdama, tačiau to sąmoningai nedarė ir visą laiką piktnaudžiavo teisėtų žemės sklypo ir statinių savininkų geranoriškumu. Apeliantės argumentai, kad skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas dėl to, kad atsakovė ketina paduoti ieškinį dėl pirkimo-pardavimo sutarties negaliojimo, yra nesusijęs su ieškinio dalyku. Faktas, jog apeliantė nesugeba paduoti ieškinio pagal teisės aktų reikalavimus, nėra ir negali būti argumentas atmesti ieškinį dėl iškeldinimo. Apeliantė neatvyko į teismo posėdį, tai įrodo, kad procesas yra vilkinamas. Apeliantės iškeldinimas neužkerta jai kelio kreiptis į teismą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu vėliau, ieškovams neturi būti kliudoma įgyvendinti savo teises į jiems priklausančią nuosavybę. Mano, jog apeliantė pažeidžia CPK 7 str. nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Atsakovė G. R. apeliaciniu skundu nesutinka su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-11-12d. sprendimu, kuriuo ji yra iškeldinta iš ieškovui M. S. ir G. K. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini)
Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė G. R. ir jos vyras J. R., atstovaujami V. R., dar 2008-07-11 ieškovui M. S. pardavė žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) su jame esančiais statiniais. Šio turto ½ dalį M. S. 2008-09-04 pardavė ieškovui G. K.(b.l.5-9, 25-30,31-39). Tačiau ieškovai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančių turtu naudotis negali, nes atsakovė G. R. neišsikraustė iš parduotos namų valdos ir toliau ja naudojasi, nors 2008-12-11 raštu ieškovas M. S. pareikalavo atsakovę atlaisvinti gyvenamąjį namą ir kitas jam parduotas patalpas (b.l. 11,12). Gyvenamojo namo ir kito turto nuomos, panaudos ar kita sutartis (dėl naudojimosi ieškovams priklausančiu turtu) nesudaryta. Todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino, nes atsakovė svetimu turtu naudojasi neteisėtai ir tuo pažeidžia turto savininkų teises (CK 4,37str.1d., 4.39, 4.95 str.).
Apeliantė skunde nurodo, kad su teismo sprendimu dėl iškeldinimo nesutinka, nes 2008-07-11 turto perleidimo sutartis yra sudaryta apgaulės būdu ir ji šį bei kitus sandorius siekia panaikinti, kadangi su vyru buvo suklaidinti G. K. ir turtą pardavė už jų valią neatitinkančią kainą. Be to, atsakovė teigia, kad dėl ieškovų sukčiavimo, sudarant sandorius, yra pranešta teisėsaugos institucijoms. Tačiau apeliantė nepateikė teismui įrodymų, kad sandoriai, kurių pagrindu ieškovai įgijo turtą ir siekia atsakovę iškeldinti iš užimamų patalpų, yra panaikinti ar ginčijami teismine tvarka(CPK 178str.). Tai rodo, kad ieškovai yra teisėti įsigyto turto savininkai, o apeliantės nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi ir nėra pagrindo stabdyti bylą, naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą.
Tokiu būdu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino, taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 326 str.1d.1p.).
Vadovaujantis CPK 88, 96str., iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinėje teismo instancijoje, kurių dydį patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, t.y. procesinių dokumentų įteikimo, kurias sudaro 8,50Lt (b.l. 76).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2336-723/2009 palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės G. R. 8,50Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.